Vis dėlto išsigąsti nereikia. Tai tikrai nebus kokio nors staigaus gamtos kataklizmo padarinys – Australijos tektoninė plokštė juda nuolat ir per metus pasislenka maždaug apie 7 cm į Šiaurę.

Dėl to atsiranda netikslumų navigacinėse sistemose ir žemėlapiuose. Sunku susigaudyti ir palydovams, todėl Australijos valdžia nusprendė tiesiog pakoreguoti oficialias žemyno koordinates. 

Buvo paskaičiuota, kad per kelis dešimtmečius susidarė jau net 1,5 m paklaida, kuri gali nulemti problemas naudojantis GPS sistemomis, įskaitant išmaniuosius telefonus ir transporto priemones.

„Jei norime naudotis autonominiais automobiliais, tikslūs žemėlapiai yra būtini, – sako Danas Jaksa iš žurnalo „Geoscience Australia“. – Australijoje mes turime traktorius, kurie važinėja ūkiuose be vairuotojo ir bet kokie netikslumai koordinačių sistemoje gali pridaryti problemų“.

Paskutinį kartą Australijos padėtis navigacijos sistemose buvo atnaujinta 1994 metais. Nuo tada šalis pajudėjo apie 1,5 metro. 2017 metų sausio 1-ąją šalies koordinatės bus perkeltos 1,8 m į šiaurę – šiek tiek daugiau nei reikia.

Taigi faktinė šalies padėtis su navigacijos sistemų duomenimis vėl sutaps 2020-aisiais. Iki to laiko tikimasi įdiegti sistemą, kuri automatiškai reaguos į faktinius žemės plutos poslinkius.

Australija ilgą laiką buvo Antarktidos dalis, kol maždaug prieš 85 mln. metų atsiskyrė ir ėmė judėti į Šiaurę. Taip persiformavo ir tektoninių plokščių išsidėstymas. Šiuo metu Australijos plokštė ribojasi su Indijos, Antarktidos, Ramiojo vandenyno, Eurazijos ir Afrikos. Jų sandaros vietose dažnai vyksta žemės drebėjimai ir vulkanų išsiveržimai.

www.whatarethe7continents.com nuotr.

Pirmadienį 10.02 val. buvo gautas moters pranešimas, kad šeštadienį iš namų Kelmės rajone, Pakražančio seniūnijoje, išėjo ir negrįžta 20-metis sūnus.

Asmens paieškai pasitelktos policijos pajėgos ir kinologas su šunimi.

Antradienio naktį 1 val. ieškomas asmuo paskambino į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir pasakė, kad yra paklydęs miške Raseinių rajone, ties Nemakščiais.

Kaip pranešė policija, pokalbiui nutrūkus, pagal užfiksuotas koordinates nuvykę patrulių ekipažai rado jaunuolį, kuris buvo išvežtas į Kelmės ligoninę apžiūrai. Vėliau jis išleistas gydytis ambulatoriškai.

Nauja Lietuvos banko šiandien išleista kolekcinė 20 eurų sidabro moneta visuomenei pristatyta Meškonyse prie Vilniaus, netoli Europos geografinio centro, kur eina monetoje įamžintas Struvės geodezinis lankas, naudotas nustatyti Žemės formą ir dydį.

„Šios monetos įdomybė – jos briaunoje užrašyti Meškonių ir dar dviejų Lietuvos vietovių pavadinimai ir jų koordinatės. Tose vietovėse yra trys geodeziniai punktai, kartu su dar trisdešimt vienu punktu kitose devyniose valstybėse primenantys pasaulyje garsų Struvės geodezinį lanką, UNESCO įtrauktą į Pasaulio paveldo sąrašą. Jame įrašyti keturi objektai, ir visi jie įamžinti Lietuvos banko išleistose kolekcinėse monetose“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Dar viena šios monetos įdomybė: vienoje iš jos pusių įrašyti 10 valstybių pavadinimai jų originalo kalba (Norvegija, Švedija, Suomija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina ir Moldova). Tai valstybės, kurių teritoriją kerta beveik 3 000 km ilgio Struvės geodezinis lankas.

„Struvės geodezinis lankas – tai vienas įspūdingiausių istorinių žmonijos bandymų ištirti ir nustatyti Žemės formą ir dydį“, – rašo dr. Saulius Urbanas kartu su moneta išleistame lankstinuke. Jame nurodyta, kad Struvės geodezinis lankas – tai trianguliacijos matavimų grandinė, sudaryta 1816–1852 m., besidriekianti ties 26° rytų ilgumos dienovidiniu nuo Hamerfesto (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje iki Izmajilo (Ukraina) prie Juodosios jūros, t. y. nuo 45°20’ iki 70°40’ šiaurės platumos. Dienovidinio lankui skaičiuoti atrinktų trianguliacijos tinklų fragmentų matavimo rezultatus susistemino Tartu universiteto profesorius ir ilgametis to paties universiteto astronomijos observatorijos vadovas Frydrichas Georgas Vilhelmas fon Struvė (F. G. W. von Struve, 1793–1864).

Šis Žemės dienovidinio matavimų lankas turi didžiulę mokslinę ir kultūrinę vertę. Todėl Struvės geodezinis lankas įamžintas ir tarptautinei visuomenei pristatomas 34 parinktais punktais. Lietuvoje saugomi punktai yra Meškonyse, Paliepiukuose (abu Vilniaus raj.) ir Gireišiuose (Rokiškio raj.). Juos įamžinant Lietuvos banko išleistos kolekcinės monetos briaunoje įrašyta: GIREIŠIAI N55º54'09" E25º26'12" * MEŠKONYS N54º55'51" E25º19'00" * PALIEPIUKAI N54º38'04" E25º25'45" *.

Monetos grafinius projektus sukūrė ir gipsinius modelius atliko Tadas Žebrauskas.

Kolekcinė 20 eurų sidabro moneta, skirta Struvės geodeziniam lankui, nukaldinta 3 000 vnt. tiražu Lietuvos monetų kalykloje.

1998 m. Lietuvos bankas išleido kolekcinę monetą, skirtą Vilniui, kurio senamiestis įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, vėliau taip įamžinti dar du paveldo objektai: 2004 m. pasirodė moneta, skirta Kuršių nerijai, 2005 m. – Kernavei.

Struvės geodeziniam lankui skirta moneta – jau penktoji Lietuvos banko šiemet išleista eurų kolekcinė moneta.