Kopimas kalnu kuo įdomesniu, keistesniu būdu pažymėjo antrojo Fluxus festivalio kulminaciją.
Kopė kuo keisčiau
„Iš laikinumo – į šiuolaikiškumą. Iš centro – į ne-centrą. Iš kasdienybės – į netikėtumus. Iš aikštės, į kurią negalima patekti, – į spektaklį, kurio negalima matyti“ – tokiu šūkiu į festivalį kvietė jo organizatoriai „Kaunas 2022“.
Kauniečiai paklausė raginimo pasitelkti fantaziją, tad jos neribojo. Kalną dalyviai šturmavo dėvėdami chalatus ir netikėčiausius kostiumus, atbulomis, šokio žingsniu ir netgi sėdint ant unitazo. Šydu pridengtu didžiuliu skėčiu nešina moteris prisistatė kaip Merė Popins. Tuo tarpu įspūdingu kostiumu su švytinčiais elementais pasidabinęs vyras teigė įkūnijantis anti-meną.
„Kadangi Fluxus neįmanoma suvokti, tai simbolizuoja ir mano apranga“, – šypsojosi jis. Nemažai kauniečių kalnu kopė kartu su numylėtais augintiniais. Vienas keturkojis netgi buvo aprengtas moliūgo kostiumu. Susirinkusiųjų dėmesį traukė ir chalatais pasipuošusi trijulė, lėtai rūkanti kaljaną. „Atėjome tiesiai iš namų“, – juokėsi jie. O štai samurajų iš mėgstamo animė filmuko įkūnijusi dalyvė tokiu būdu nusprendė ne tik pagerbti mylimą personažą, bet ir prisiminti Kauno bei Japonijos ryšį. Grupelė merginų persirengė laiškais nuo ištikimo gerbėjo. „Jeigu kas nors norės, galės kalno viršuje parašyti laišką, ir mes jį išsiųsime“, – tikino jos.
Daug juoko kopimo stebėtojams sukėlė riedučiais vikriai tarp dalyvių nardantis Kalėdų senelis. Vis dėlto daugiausia dėmesio sulaukė ant bičiulių tempiamo unitazo įsitaisęs kaunietis. Eitynes fotografuojantys praeiviai vos spėjo dairytis – dalyviai pasirodė vienas už kitą įdomesni. Į Parodos kalną kopė raganos, karžygiai, miško žvėrys ir populiarių filmų herojai. Kauniečiai ne tik dėvėjo įdomiausius kostiumus, bet ir stengėsi išsiskirti savitu kopimo būdu. Fluxistai žygiavo atbulomis, vis apsisukant ratu ar mušinėjant didžiulį kamuolį. Grupelė baltai apsirengusių dalyvių kopdami atliko ir apeigas – vis sustodavo ratu ir kartodavo tik jiems vieniems suprantamą užkeikimą. Dalyviai bandė užkariauti kalną ir garsiai skaitydami mėgstamas eiles, dainuodami dainas, grodami instrumentais. Pusiaukelėje dalyvių laukė ant sulankstomų kėdžių prie jaukaus staliuko įsitaisę kauniečiai. Jie visus norinčiuosius kvietė kartu pasivaišinti. Užkopusius ant kalno dalyvius pasitiko orkestras, grojantis linksmą maršą. Nors pėsčiomis kopimas Parodos kalnu užtrunka keletą minučių, kai kurie juo kopė kur kas ilgiau. Vienas paskutiniųjų finišavo vaikinas, įkūnijęs Sizifą. Jis ant pečių nešėsi didžiulį stilizuotą akmenį. Paskutiniai „užkopė“ kartingo mašinėlėmis važiavę kauniečiai.
Nors šiais metais kopimo laikas buvo pavėlintas ir nukeltas į vidurnaktį, kopėjams neteko skendėti tamsoje. Įjungti mobiliųjų telefonų žibintuvėliai dalyviams nušvietė kelią ir sukūrė ypatingą atmosferą. Užkopus į kalną ir pasiekus Ąžuolyną, linksmybės ir keistenybės tuo nesibaigė. Čia visi susirinkusieji tapo bendro spektaklio dalimi – landžiojo po mitinio Kauno Žvėries arteriją bei įsivėlė į bendruomeniškas linksmybes parke. Net 30 įvairių miesto bendruomenių ir jo atstovų surengė netikėtus pasirodymus.
Vyks ir šeštadienį
Kopimas į kalną – tik dalis savaitgalį vykstančio Fluxus festivalio. Penktadienio dieną Rokuose įvyko pirmasis bendruomenių forumas, sukvietęs įvairias bendruomenes, menininkus, kūrybininkus ir kuratorius iš visos Europos. Jo metu buvo dalinamasi gerąja bendruomenių įtraukimo patirtimi, vyko praktinis užsiėmimas. Tuo pačiu metu Lietuvos dailininkų sąjunga organizavo „Meno pikniką“ Pelėdų kalne. Čia vyko skulptūros, stiklo meno, tekstilės, mozaikos, lino raižinių ir kitos kūrybinės dirbtuvės, liejosi poezija, skambėjo muzika. Po pietų „Fluxus Labas!“ bendruomenių laboratorijos kvietė visas pikniką aplankiusias Kauno miesto ir rajono šeimas pasigaminti fliuksiškiausius kostiumus kopimui į Parodos kalną.
Iki kopimo likus kelioms valandoms visi kauniečiai buvo kviečiami užsukti į atnaujinto Fluxus kabineto Kauno paveikslų galerijoje atidarymą. Čia buvo galima susipažinti su Pašto menu, išbandyti Fluxus menininko iš Japonijos Ay-O pirštų žaidimą, bei pasimatuoti vieną paskutiniųjų Kaune gimusio menininko Jurgio Mačiūno darbų – prijuostę „Milo Venera“ (1973). Įėjimas į Fluxus kabinetą simboliškai kainavo vieną konservų dėžutę – tai aliuzija į 1960 m. J. Mačiūnui į galvą šovusį verslo planą. Tuomet menininkas Europos konservų gamintojų paprašė atsiųsti jam konservų pavyzdžių – žinoma, maisto gaminių importu į JAV kaunietis taip niekuomet ir neužsiėmė, bet konservai jam ir bičiuliams tikrai pravertė.
Fluxus festivalis tęsis ir šeštadienį. Į Pelėdų kalną vėl vilios „Meno piknikas“, o Vilijampolėje lauks keramikos dirbtuvės. Mozaikos, molio lipdymo, lino raižinių dirbtuvės bei grupinė studijos „Kita Neries pusė“ menininkų paroda bus atvira visiems.
