Antradienį paskelbtame Mokslinės patariamosios grupės nepaprastosioms padėtims (SAGE) narių susitikimo protokole teigiama, kad, atšaukus karantiną, užsikrėtimo atvejų skaičius gali išaugti „panašiai, kaip išaugo sausio mėnesį“.

Šis ekspertų perspėjimas nuskambėjo, nors JK sėkmingai skiepija savo gyventojus, iš kurių jau 31,5 mln. sulaukė pirmosios COVID-19 vakcinos dozės, o 5,4 mln. – abiejų.

Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai perspėjo, kad, dėl gyventojų dvejonių ir didelio viruso užkrečiamumo, „vien skiepijimo nepakaks, norint suvaldyti epidemiją“.

Mokslininkai paragino neskubėti atšaukti apribojimų, tačiau jų veiksmingumas esą priklauso nuo to, ar gyventojai laikysis nurodymų.

Nuo kito pirmadienio Anglijoje švelninamas karantinas: bus leidžiama lauke būriuotis jau iki šešių žmonių grupėms, bus atidarytos barų ir restoranų lauko terasos, taip pat sporto klubai, grožio salonai ir nebūtinų prekių parduotuvės.

Nuo kovo 8 dienos senelių ir slaugos namų gyventojus vėl galės lankyti vienas pasirinktas giminaitis ar draugas. Tikimasi, kad kovo 8-ąją duris galės atverti ir mokyklos. Be to, tikriausiai bus galimi dviejų namų ūkių susitikimai lauke bei tokios sportinės veiklos lauke, kaip golfas ar tenisas.

„Mūsų prioritetas visad buvo grąžinti į mokyklas vaikus, nes tai labai svarbu jų ugdymui ir jų psichinei bei fizinei sveikatai, – sakė B. Johnsonas. – Be  to, mes sudarysime galimybes žmonėms saugiai susitikti su savo mylimaisiais“.

Tačiau parduotuvės ir barai bei restoranai dar turės lukterėti, kol galės atsidaryti. Visi kiti atlaisvinimo žingsniai priklausys nuo sėkmingos tolesnės vakcinacijos pažangos, kontroliuojamos epidemiologinės situacijos bei to, ar neplis pavojingi naujų atmainų koronavirusai.

Kadangi sveikatos klausimai yra regionų vyriausybių kompetencija, B. Johnsonas gali spręsti tik dėl didžiausios šalies dalies Anglijos. Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija dėl koronaviruso priemonių sprendimus priima savarankiškai.

Anglijoje nuo sausio 5 dienos galioja jau trečias karantinas, kurio metu taikomi dideli judėjimo ir kontaktų ribojimai. JK yra viena labiausiai pandemijos paveiktų Europos šalių. Vyriausybė dideles viltis sieja su masine vakcinacija. Iki šiol pirmąją vakcinos dozę visoje šalyje jau yra gavę per 17 mln. žmonių – kas trečias suaugęs asmuo.

Epidemiologinė situacija JK praėjusiomis savaitėmis smarkiai pagerėjo, tačiau naujų atvejų skaičiai lieka santykinai dideli. Sekmadienį pranešta apie 9 834 naujus atvejus.

Visoje Didžiojoje Britanijoje COVID-19 infekcija patvirtinta 313 798 žmonėms, iš kurių 270 971 atvejis užfiksuotas Anglijoje – patvirtintos infekcijos prilygsta 0,5 proc. Anglijos populiacijos.

Tačiau antikūnų tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. Anglijos gyventojų, rezultatai parodė, kad antikūnų turi beveik 6 proc. dalyvių, o tai reiškia, kad iki birželio pabaigos Anglijoje virusu galimai užsikrėtė 3,4 mln. žmonių.

Šie rezultatai sutampa su kitų tyrimų rezultatais, kaip, pavyzdžiui, Nacionalinio statistikos biuro (ONS) tyrimu, kuris parodė, kad COVID-19 užsikrėtimo lygis visuomenėje yra didesnis, nei rodo kasdienė testų statistika.

Didžiausias užkrato mastas yra tikėtinas sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų gretose. Infekcijų paplitimas didžiausias buvo Londone, kur 13 proc. žmonių turi antikūnų, o lyginant su baltaodžiais žmonėmis, COVID-19 užkratas dviem trečdaliais labiau tikėtinas etninių mažumų grupėse.

Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas anksčiau yra išgyręs antikūnų testus kaip vyraujančias pandemijos tendencijas galintį pakeisti dalyką. Nors šie testai yra naudingi atliekant populiacijos tyrimus, mokslininkai teigia, kad testų paklaidos bandymų metu testus paverčia nepatikimais individualiu lygiu.

Mokslininkai taip pat perspėjo, kad nors antikūnų testai yra naudingi atliekant tokio masto tyrimus, jie negarantuoja imuniteto nuo pakartotinio užsikrėtimo.

„Vis dar yra daug nežinomų šio viruso aspektų, įskaitant tai, kokiam laikotarpiui antikūnai gali suteikti apsaugą nuo užsikrėtimų ateityje“, – teigė Londono imperatoriškojo koledžo mokslinių tyrimų vadovas Grahamas Cooke'as.

„Nuo birželio 15 d. važiuojant viešuoju transportu kaukės taps privalomos“, – sakė ministras.

Anksčiau vyriausybė buvo paskelbusi rekomendaciją uždarose erdvėse, tokiose kaip parduotuvės ir viešasis transportas, dėvėti kaukes, tačiau iki šiol tai nebuvo privaloma.

Škotijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje nurodymas dėvėti kaukes išlieka tik rekomendacinio pobūdžio.

Remiantis naujausiais oficialiais duomenimis, nuo COVID-19 protrūkio pradžios Jungtinėje Karalystėje iš viso užregistruotos 39 904 mirtys nuo šios ligos.

„Reikia užtikrinti, kad autobusuose, traukiniuose ir keltuose būtų imtasi visų atsargos priemonių“, – teigė G. Shappsas. Jis tvirtino, kad viešuoju transportu galės naudotis tik tie žmonės, kurie bus užsidėję kaukes.

Šiais duomenimis, kinų, indų, pakistaniečių ir karibų kilmės asmenys nuo COVID-19 miršta 10-50 proc. dažniau nei baltaodžiai britai.

Atvykėliams iš Bangladešo rizika mirti yra beveik dvigubai didesnė. Šio tyrimo rezultatai patvirtina Didžiosios Britanijos nacionalinės statistikos biuro (ONS) atlikto ankstesnio tyrimo duomenis.

Vis dėlto britų koronaviruso testavimo programos koordinatorius Johnas Newtonas mano, kad etninė kilmė nebūtinai reiškia tiesioginę padidėjusios mirties rizikos priežastį. Gali būti, kad šie asmenys dėl savo profesijos ar kitų priežasčių labiau susiduria su virusu.

Pasak vieno žymiausių šalies ausų, nosies ir gerklės ligų konsultantų, profesoriaus Nirmalo Kumaro, koronavirusu užsikrėtusiems pacientams, kurie nekosėja ir nekarščiuoja, gali pasireikšti visai nauji ligos simptomai – skonio ir kvapo pojūčių praradimas.

Profesoriaus teigimu, kitų šalių informacija liudija, jog koronavirusas į žmogaus organizmą patenka per akis, nosį ar gerklę, o britų mokslininkai nustatė, kad koronavirusu sergantiems asmenims, kuriems nepasireiškia tradiciniai ligos požymiai, gali dingti skonio ir kvapo pojūčiai. Asmenys, kurie neteko gebėjimo jausti skonį ir kvapą, turėtų saviizoliuotis, nes tai gali būti koronaviruso simptomai. Skonio ir kvapo pojūčių praradimas gali reikšti viruso sankaupą nosyje ir galinėje gerklės dalyje.

JK ligoninių priimamųjų gydytojai nuogąstauja, kad ilgainiui koronaviruso epidemijos mastas šalyje viršys Italijos lygį, kur mirčių skaičius nuo šio viruso yra didžiausias pasaulyje. Jau dabar JK ligoninių priimamųjų darbuotojai dirba ties savo galimybių riba, o didesnis pacientų kiekis tiesiog paralyžiuotų ligoninių veiklą.