Bendras jų skaičius, pirmadienio duomenimis, viršijo 1700.

Ugdymo įstaigose užfiksuoti 1534 protrūkiai, tai yra beveik tris kartus daugiau nei praėjusios savaitės pradžioje.

Didžioji dalis – 88 proc. – jų registruoti mokyklose. Darželiuose ir lopšeliuose jie sudaro apie 11 proc. visų protrūkių. Aukštojo mokslo įstaigose ligos židinių neužfiksuota, profesinio ugdymo įstaigose – trys protrūkiai.

LNK reportažas:

Daugiausiai jų registruota Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių apskrityse.

Anot NVSC, dauguma protrūkių (96 proc.) yra neskaitlingi, t. y. atvejų skaičius juose neviršija dešimties.

Tokį didelį protrūkių skaičių ugdymo įstaigose specialistai sieja su padidėjusiu sergamumu ir aktyviu mokinių testavimu ugdymo įstaigose.

Kitose veiklos srityse – gydymo, socialinės globos, gamybos, paslaugų, prekybos ir kt. – užsikrėtimų statistika svyruoja nežymiai. Tarp sričių, kur protrūkių skaičius išliko nepakitęs, paminėtinos prekybos, gamybos įmonės, mažesnis jų skaičius, palyginti su ankstesne savaite, užfiksuotas maisto pramonės, statybų, logistikos ir transporto srityse.

Protrūkiu laikomas staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Augant sergamumui, NVSC primena, kad izoliuotis privalo ne tik COVID-19 susirgę asmenys, bet ir kartu su jais gyvenantys asmenys bei asmenys, atvykę iš užsienio šalių, priskirtų raudonai ir pilkai zonai.

Didžioji dalis protrūkių užfiksuota pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose. Bendrai protrūkiai mokyklose sudaro 88 proc. visų, užfiksuotų šalyje, darželiuose – dar 11 procentų.

„Toks didelis protrūkių skaičius siejamas su padidėjusiu sergamumu ir aktyviu mokinių testavimu ugdymo įstaigose“, – BNS informavo NVSC.

Aukštojo mokslo įstaigose COVID-19 židinių neužfiksuota, profesinio ugdymo įstaigose nustatyti trys protrūkiai.

Daugiausiai protrūkių užfiksuota Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių apskrityse.

96 proc. protrūkių yra neskaitlingi, t. y. atvejų skaičius juose neviršija 10. Protrūkiai, kuriuose nustatyta 20 ir daugiau atvejų, sudaro apie 0,8 procento.

Centras primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ar ribotą teritoriją, kai nustatomi bent du susiję ligos atvejai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šios savaitės pradžioje jų fiksuota 818, prieš tai savaitę – 320.

Vaikams grįžus po žiemos atostogų, didžiausias protrūkių šuolis matomas ugdymo įstaigose.

Šios savaitės pradžios duomenimis, ten registruoti 583 židiniai, didžioji dalis – 79 proc. – pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose. Protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose sudaro apie 20 proc., profesinio ir aukštojo ugdymo įstaigose jų fiksuota vos keletas.

NVSC teigimu, šie protrūkiai nėra skaitlingi, vidutiniškai po tris užsikrėtimus.

Praėjusią savaitę specialistai daugiau protrūkių – 76 – užfiksavo ir gydymo įstaigose, ankstesnę savaitę jų buvo 50. Socialines paslaugas teikiančiose įstaigose židinių skaičius  liko beveik nepakitęs – užfiksuota 13 protrūkių, ankstesnę savaitę jų buvo 14.

Toliau fiksuojami protrūkiai paslaugų, prekybos sektoriaus įmonėse, statybų, maisto gamybos įmonėse. Tiesa, šiuose sektoriuose protrūkių skaičius per savaitę nepadidėjo, o kai kuriose ir sumažėjo.

Nežymiai padaugėjo protrūkių, užfiksuotų logistikos ir transporto įmonėse, šios savaitės pradžioje čia buvo aštuoni koronaviruso židiniai, ankstesnę savaitę – šeši. Gamybos įmonėse protrūkių skaičius išliko nepakitęs – 27.

Protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir ribotą teritoriją, tai yra du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

„Mūsų patarimas šioje situacijoje būtų ir toliau išlikti budriems ir laikytis nustatytų reikalavimų, tai yra, jei tik įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu, laikytis visų infekcijos prevencijos priemonių, stebėti savo ir artimųjų sveikatą, pajutus net menkiausius viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdingus simptomus, likti namuose“, – sakė Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja, laikinai vykdanti NVSC direktoriaus funkcijas Giedrė Aleksienė.

Praeitą savaitę Klaipėdos ugdymo įstaigose buvo atlikta 15,7 tūkst. testų.

Buvo gauti 58 teigiami atsakymai, iš kurių septyniolika buvo patikslinti, atliekant PGR testą mobiliajame punkte. Iš septyniolikos šešiolika buvo teigiami.

Sveikatos biuro specialistų duomenimis, uostamiesčio mokyklose po atostogų moksleivių sergamumas yra išaugęs, lyginant su laikotarpiu prieš atostogas.

Tačiau tai esą gali būti susiję su tuo, kad daugiau vaikų yra testuojama.

Šiuo metu serga 229 moksleiviai, 20 pedagogų ir šeši kiti darbuotojai.

Yra 31 klasė iš 18 skirtingų mokyklų, kurių vaikai yra stebimi, tai yra dešimt dienų testuojasi kas dvi dienas.

"Yra 40 moksleivių, kurie nesutiko testuotis kas dvi dienas ir pasirinko saviizoliaciją. O po kontaktų su sergančiuoju testuojasi 27 mokyklų darbuotojai. Ikimokyklinėse įstaigose sergančių vaikų skaičius yra 59. Tokio skaičiaus mes nesame turėję nuo spalio. Ikimokyklinėse įstaigose serga 23 pedagogai ir 23 kiti darbuotojai, be to, po kontakto su sergančiuoju testuojasi 18 darbuotojų", – vardijo J.Grubliauskienė.

Praėjusią savaitę pasirodė operacijų vadovo nurodymas, kuriame buvo reglamentuotas testų dalijimas moksleiviams kiekvieną penktadienį.

Tačiau buvo pažymėta, kad testus turi gauti tie moksleiviai, kuriems, testuojantis profilaktiškai kas 3–5 dienas, testavimo diena patenka savaitgalį.

"Klaipėdoje priimtas sprendimas ir sudėliotas testavimo intensyvumas taip, kad kiekviena uostamiesčio mokykla kiekvieną savaitę testuotųsi po du kartus, tai yra pirmadienį ir ketvirtadienį", – kalbėjo Sveikatos biuro vadovė.

Iki šiol vaikai vieną savaitę testuodavosi du kartus, o kitą – vieną kartą.

Tačiau dabar, kad būtų išvengta testavimosi savaitgaliais, o sveikatos specialistai iš karto galėtų turėti rezultatus, nuspręsta intensyvinti testavimą mokyklose, nedalinti testų į namus ir taip sekti užkrato situaciją ir ją kontroliuoti.

„Epidemiologinė situacija ugdymo įstaigose yra tikrai stabili. Šiuo metu fiksuota 115 aktyvių, t. y. besitęsiančių, COVID-19 ligos protrūkių. Prieš mokinių atostogas tokių aktyvių protrūkių buvo fiksuota beveik 400“, – Eltai atsiųstame komentare teigia J. Petravičienė.

NVSC atstovė pažymi, kad ugdymo įstaigose fiksuojami protrūkiai nėra gausūs – apie 98 proc. jų yra tokie, kai fiksuota mažiau nei 10 susijusių pirminių atvejų.

„Vertinant pagal regionus, daugiausia protrūkių fiksuota Vilniaus ir Kauno apskrityse esančiose ugdymo įstaigose“, – sako J. Petravičienė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) antradienį skelbiamais duomenimis, paskutiniąją 2021-ųjų savaitę bei pirmosiomis šių metų dienomis protrūkių sumažėjo dar penktadaliu. Teigiami poslinkiai stebimi jau antrą savaitę iš eilės, po prieš tai kelis mėnesius trukusio aktyvių COVID-19 ligos protrūkių plėtimosi.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuotas 451 aktyvus COVID-19 ligos protrūkis, kai savaitę prieš tai – 575 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai.

Vis dėlto NVSC laikinosios direktorės Giedrės Aleksienės teigimu, gerėjimas protrūkių kreivėje dar tikrai nėra tvarus, situaciją reikėtų vertinti rezervuotai, su atsarga dėl plintančios omikron atmainos.

„Fiksuojame vidinį dar mokslo visiškai nepažintos omikron atmainos plitimą. Dauguma ja užsikrėtusiųjų nepatenka į rizikos grupes, tad sunku prognozuoti, kaip keisis epidemiologinė situacija, kokias pasekmes ši atmaina gali sukelti. Kitaip tariant, tai yra rimtas signalas dar labiau saugotis patiems ir saugoti savo artimuosius, sumažinti kontaktus, jei yra galimybė – dirbti iš namų ir, žinoma, pasiskiepyti, nebedelsti“, – sako G. Aleksienė.

NVSC pabrėžia, kad preliminariais kitų valstybių duomenimis, pagal pilną vakcinacijos schemą prieš keturis mėnesius ir anksčiau pasiskiepijusiems asmenims sustiprinančioji dozė apie tris kartus sumažina riziką užsikrėsti naująja COVID-19 omikron atmaina. Neseniai pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusių žmonių tikimybė užsikrėsti mažėja perpus.

Pauzė ugdyme stabilizavo padėtį

Epidemiologų vertinimu, šalies ugdymo įstaigose kaip ir rudens, taip ir žiemos atostogų metu epidemiologinė padėtis pagerėjo.

„Kitaip tariant, pauzė ugdymo procese, kaip rodo šiuo metu turimi duomenys, leido užgesinti dalį įsiplieskusių židinių, taip mažinant bet kokias galimas rizikas sistemai perdegti. Panašų vaizdą stebėjome ir lapkričio mėnesį, kaip protrūkių ugdymo įstaigose skaičius nuo rekordinio po mokinių atostogų sumažėjo 60-čia procentų ir, nors vėliau stebėjome augimą, jis nebuvo toks grėsmingas“, – sako gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Paskutiniąją metų savaitę ugdymo įstaigose registruoti 306 aktyvūs, t. y. besitęsiantys, COVID-19 ligos protrūkiai, kai pieš savaitę jų buvo 396. Kaip ir anksčiau, didžiąją dalį sudarė protrūkiai, registruoti mokyklose, tačiau išaugo vaikų darželiuose registruotų protrūkių dalis – ji siekė 17 proc., skaičiuojant nuo visų ugdyme registruotų aktyvių koronavirusinės infekcijos protrūkių.

Toliau stebima tendencija, jog 97 proc. ugdymo įstaigose registruotų protrūkių nėra skaitlingi, pirminių atvejų skaičius juose nesiekia dešimties. Gausus protrūkis šiuo metu registruotas vienas – jame registruota per 30 susijusių COVID-19 ligos atvejų.

Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų registruota Kauno, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse, kaip ir ankstesnes dvi savaites.

Protrūkių sumenko visuose sektoriuose

NVSC epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad paskutiniąją 2021-ųjų metų savaitę aktyvių COVID-19 ligos protrūkių sumažėjo visuose sektoriuose.

Gydymo įstaigose fiksuota 10-čia proc., socialines paslaugas teikiančiose įstaigose – 18 proc. mažiau aktyvių protrūkių nei savaitę prieš tai. Gamybos sektoriaus įmonėse padėtis taip pat pagerėjo – praėjusią savaitę registruoti 29 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, arba penktadaliu mažiau, lyginant su ankstesne savaite.

Prekybos sektoriuje registruotų aktyvių COVID-19 ligos protrūkių sumenko beveik perpus – nuo 13 iki septynių. Maisto pramonės įmonėse protrūkių dar labiau sumenko – jų fiksuota 60-čia proc. mažiau, lyginant su laikotarpiu prieš tai.

Paslaugų įmonėse, statybų, taip pat logistikos ir transporto versle, žemės ūkio sektoriuje registruotas nuo kelių iki keliolikos procentų siekęs aktyvių COVID-19 ligos protrūkių mažėjimas.

NVSC primena, kad protrūkiu laikomas staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ar ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Epidemiologai pabrėžia, kad užsikrėtusieji COVID-19 gali padėti stabdyti jo plitimą kuo skubiau užpildydami jiems skirtą anketą internete, nurodydami, kur galėjo užsikrėsti, taip pat kontaktinius asmenis. Taip pat gyventojai raginami vakcinuotis.

NVSC duomenimis, bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 575 aktyvūs koronaviruso protrūkiai, kai savaitę prieš tai – 701.

Nors situacija stabili – protrūkių žemėlapyje palankios tendencijos fiksuotos visuose sektoriuose – NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė ragina gyventojus neatsipalaiduoti.

„Vertinant absoliučiais skaičiais, tokio aktyvių COVID-19 ligos protrūkių skaičiaus nebuvome fiksavę beveik tris mėnesius, tad tokios palankios tendencijos džiugina. Vis dėlto apie jokį atsipalaidavimą kalbos negali būti, privalome likti susikaupę, būti dėmesingi savo ir artimųjų sveikatai, skiepytis, jei to nepadarėme anksčiau ir, žinoma, sustiprinančiąja doze“, – sako G. Aleksienė.

Ugdymo įstaigose situacija stabili

Situacija ugdymo įstaigose per savaitę, vertinant registruotus COVID-19 ligos protrūkius, šiek tiek pagerėjo – jų registruoti 396, kai prieš savaitę jų buvo fiksuoti 462. Didžiąją dalį protrūkių, kaip ir anksčiau, sudarė pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigos, t. y. apie 87 procentai.

Pasak NVSC pranešimo, vertinant aktyvių protrūkių skaitlingumą, tendencijos nesikeičia – absoliuti dauguma, t. y. 98 proc., protrūkių nėra skaitlingi, juose registruota mažiau nei dešimt susijusių pirminių atvejų.

Gausių protrūkių, kuriuose pirminių susijusių atvejų skaičius viršija 20, šiuo metu registruoti trys, Marijampolės apskrityje.

Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų registruota Kauno, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse, kaip ir savaitę prieš tai.

Palankios tendencijos ir kituose sektoriuose

NVSC duomenimis, mažiau aktyvių COVID-19 ligos protrūkių praėjusią savaitę registruota gydymo įstaigose, taip pat socialines paslaugas teikiančiose įstaigose, atitinkamai – 48 (prieš savaitę – 56) ir aštuoni (prieš savaitę – 15) protrūkiai.

Gamybos sektoriaus įmonėse padėtis praėjusią savaitę nežymiai, bet taip pat gerėjo. Šiame sektoriuje registruotų aktyvių COVID-19 protrūkių skaičius siekė 38, t. y. dešimtadaliu mažiau nei 50-ąją metų savaitę.

Prekybos, maisto pramonės, siuvimo, statybų, logistikos ir transporto, taip pat paslaugų sektoriaus įmonėse 51-ąją metų savaitę specialistai taip pat fiksavo palankias tendencijas – registruotas nuo kelių iki keliolikos procentų siekęs aktyvių COVID-19 ligos protrūkių mažėjimas.

Protrūkis yra staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ar ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą nustatyti 1596 nauji COVID-19 atvejai. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų beveik nepakito ir siekia 724,9 atvejo.

Centro duomenimis, iš viso praėjusios savaitės pabaigoje registruotas 701 aktyvus protrūkis, kai savaitę prieš tai jų buvo 683.

Pasak epidemiologės Daivos Razmuvienės, nors pastarąsias tris savaites protrūkių skaičius svyruoja tai į vieną, tai į kitą pusę, tačiau reikšmingų pokyčių nėra.

„Protrūkių kreivėje matome gana stabilią situaciją. Nėra nei svaraus kilimo aukštyn, nei reikšmingo protrūkių mažėjimo. Vertinant, kad žmonių mobilumas šiuo metu nėra mažas, tai palankus ženklas. Vis dėlto, plintant omikron atmainai, apie atsipalaidavimą negali būti nei kalbos“, – sakė D. Razmuvienė.

Protrūkių kreivėje matome gana stabilią situaciją.

Ugdymo įstaigose situacija išlieka nepasikeitusi

NVSC skelbia, kad ugdymo įstaigose situacija išlieka stabili, aktyvių protrūkių skaičius jau tris savaites išlieka panašus.

Absoliučiais skaičiais tiek protrūkių ugdymo įstaigose buvo registruota spalio pradžioje, o lyginant su lapkričio pradžioje fiksuotu pakilimu šiuo metu aktyvių protrūkių stebima beveik 40 proc. mažiau.

Didžioji dalis protrūkių fiksuota mokyklose, o ikimokyklinio ugdymo įstaigose fiksuotų aktyvių protrūkių dalis sumažėjo, lyginant su savaite prie štai, ir siekė 14 procentų.

Pranešime nurodoma, kad beveik 98 proc. protrūkių nėra skaitlingi, juose registruota mažiau nei dešimt susijusių pirminių koronaviruso atvejų.

Gausių protrūkių, kuriuose pirminių susijusių atvejų skaičius viršija 20, šiuo metu registruoti keturi, Marijampolės apskrityje.

Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų registruota Kauno, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse.

Kai kuriuose sektoriuose – nežymus augimas

NVSC duomenimis, praėjusią savaitę stebimas nežymus gydymo įstaigose registruotų protrūkių prieaugis. Jų specialistai fiksavo 56, prieš savaitę – 42. Taip pat daugiau aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, lyginant su savaite prieš tai, specialistai stebėjo ir socialines paslaugas teikiančiose įstaigose – 15.

Prekybos, maisto pramonės, siuvimo, statybų, paslaugų sektoriaus įmonėse praėjusią savaitę specialistai taip pat fiksavo daugiau aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, lyginant su laikotarpiu prieš tai. Jų augimas buvo nežymus ir siekė nuo kelių iki keliolikos procentų.

Žemės ūkio, taip pat logistikos ir transporto sektoriuose aktyvių COVID-19 ligos protrūkių fiksuota tiek pat, kiek ir prieš savaitę, atitinkamai – penki ir trys aktyvūs protrūkiai.

Protrūkis yra staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ar ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Iš viso fiksuota 14 omikron atvejų

NVSC antradienį paskelbė, kad Lietuvoje patvirtinti dar devyni COVID-19 omikron atmainos atvejai – iš viso jų nustatyta keturiolika.

Ekspertai įspėja, jog omikron atmaina plinta greičiau nei pasaulyje šiuo metu dominuojanti delta atmaina. Viena to priežasčių – mažesnis vakcinų veiksmingumas.

Vis dėlto, remiantis ankstyvaisiais duomenimis, susirgimas šia atmaina sukelia ne tokius sunkius simptomus.

Bendrai Lietuvoje praėjusią parą buvo nustatyta 1411 naujų koronaviruso atvejų, mirė 16 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.