Kaip informuoja 15min.lt., D. Jasaitis pajuto koronaviruso simptomus, tad pasidarė greitąjį COVID-19 testą, kuris parodė infekciją.

Kaip nurodo 15min.lt., meras penktadienį teigė važiuosiantis atlikti testą ir į testavimo punktą.

Primename, kad praėjusią parą nustatyta 11 tūkst. 114 naujų COVID-19 atvejų, 13 žmonių mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Pilnai paskiepyti buvo trys mirusieji.

Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 9500, antrą – 1603, trečią – 11 žmonių.

Nuo praėjusios savaitės pakartotiniai užsikrėtimai įtraukiami į statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų.

Ligoninėse šiuo metu gydoma 1640 COVID-19 sergančių pacientų, 94 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta 21,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 2,1 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų kiek sumažėjo ir siekia 5195,5 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis didėja ir siekia 50,2 procento.

Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje užsikrėtė 797,5 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė daugiau nei 8 tūkst. žmonių.

Sveikatos apsaugos ministerija nuolat primena, kad svarbu stebėti savo sveikatos būklę, o pasireiškus COVID-19 ligai būdingiems simptomams (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), būtina nedelsiant izoliuotis ir registruotis tyrimui www.1808.lt arba skambinant numeriu 1808.

Ministerija nuolat bendrauja su savivaldybių administracijų atstovais, atsakingais už mobilių testavimo punktų veiklą, stebimas šių punktų užimtumas. Šiuo metu, SAM duomenimis, didelę dalį testavimo vietų mobiliuose punktuose užima profilaktinius tyrimus atliekantys asmenys, kuriems atliekamas tyrimas greitaisiais antigeno testais. Todėl vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai simptomus jaučiantys asmenys neturi galimybės užsiregistruoti tyrimui tą pačią ar dar kitą dieną po simptomų atsiradimo. Tai reiškia, kad kol asmeniui nenustatyta COVID-19 liga, negalima pradėti įgyvendinti atvejo valdymo priemonių, o tai daro reikšmingą įtaką ligos plitimui visuomenėje.

Periodiniai profilaktiniai tyrimai taip pat turi prasmę, siekiant greičiau identifikuoti atvejus ir izoliuoti sąlytį turėjusius asmenis. Periodiško profilaktinio nepaskiepijusių ir nepersirgusių asmenų testavimo tikslas – laiku aptikti atvejus ir organizuoti jų valdymo priemones, mat, mokslinių tyrimų duomenimis, simptomų nejaučiantys asmenys taip pat gali užkrėsti kitus. Šiuo metu Lietuvoje apie 23 proc. profilaktiškai testuojamų asmenų yra nustatomas teigiamas tyrimo rezultatas – tai išties nemaža dalis, pažymima SAM pranešime. Todėl svarbu nenutraukti šių tyrimų atlikimo, tačiau tuo pačiu užtikrinti tyrimų prieinamumą simptomus jaučiantiems asmenims.

Periodinis profilaktinis testavimas yra ir vienas iš būdų užtikrinti kontaktinį ugdymą – ne tik mokymosi proceso, bet ir atostogų metu. SAM primena, kad savivaldybių administracijos ir mokyklos jau dabar rūpinasi, kad visi besitestuojantys vaikai atostogų laikotarpiui gautų po 2 greituosius antigenų savikontrolės testus ir galėtų juos atlikti namuose savarankiškai ar padedami tėvų pagal įprastą testavimo mokykloje grafiką. Tai padės laiku identifikuoti atvejus ir stabdyti galimą jų plitimą.

Rekomenduojama, kad paskutinį kartą mokiniai testuotųsi prieš pat grįždami į mokyklą, t. y. antrą ar vienintelį testą atliktų antradienį (lapkričio 9 d.). Mokiniai, kuriems testas bus teigiamas, trečiadienį (lapkričio 10 d.) į mokyklą atvykti negali, jie turi būti registruojami tyrimui www.1808.lt arba skambinant 1808.

Pastaruoju metu specialistai stebi tendencijas, kad neretai žmonės, net ir jausdami COVID-19 ligai būdingus simptomus, kaip išsiaiškinama epidemiologinio tyrimo metu, nesiregistruoja tyrimui iškart, laukia ir tris ar keturias dienas. Tuomet seka laikas, per kurį žmogus dar laukia laboratorinio tyrimo atsakymo.

„Tokiais atvejais, jei žmogui patvirtinama infekcija, atsitinka taip, jog tas nuo simptomų pajautimo iki tyrimo atlikimo laikas jau yra sugaištas. Paprastai tariant, tai reiškia, kad ir sąlytį su užsikrėtusiuoju turėję žmonės, įvertinus to žmogaus, kuriam patvirtinta COVID-19 užkrečiamąjį periodą, yra nustatomi per vėlai. Jie būtų nustatyti ir izoliuoti anksčiau, jei žmogus būtų tyrimą atlikęs anksčiau. Tad, savo ruožtu, skatiname žmones, kurie jaučia simptomus, iškart registruotis tyrimui, kad, jei jau atsitiko taip, kad sergate, greičiau būtų galima nutraukti viruso plitimo grandinę“, – sako Rolanda Lingienė.

NVSC primena, kad izoliuotis keturiolika dienų privalo visi, kurie turėjo didelės rizikos sąlytį, t. y. su užsikrėtusiuoju bendravo ilgiau kaip penkiolika minučių mažesniu nei dviejų metrų atstumu, turėjo tiesioginį sąlytį su jo kūno skysčiais, turėjo tiesioginį fizinį sąlytį (pavyzdžiui, rankos spaudimą).

Dienos, kai asmuo gali užkrėsti kitus (t. y. platina virusą) ir kuriomis sąlytis gali būti laikomas didelės rizikos, skaičiuojamos taip:

– jeigu asmuo turi simptomus – 72 val. iki simptomų atsiradimo pradžios ir dešimt dienų po simptomų atsiradimo pradžios.

– Jeigu neturi simptomų – 72 val. iki tepinėlio, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir dešimt dienų po tepinėlio paėmimo.

Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.

„COVID-19 pristatoma kaip Dievo rykštė ar prakeiksmas, tačiau mano atveju pats žiauriausias jo simptomas buvo priverstinė saviizoliacija, kuri gali ir ligą įvaryti.

Ne, tikrai nebandau pasakyti, kad šios ligos nereikia saugotis. Būtinai reikia, būtina saviizoliuotis, nes daugybei žmonių ši liga gali sukelti labai rimtų komplikacijų, tačiau mano ir kelių mano pažįstamų atveju, gripas ar net stiprus peršalimas yra sukėlęs žymiai daugiau nemalonių potyrių nei COVID-19.

Mano atvejis nebuvo besimptomis – išgyvenau beveik visus simptomus, tačiau jie buvo tokie švelnūs, kad kitu atveju būčiau drožęs į darbą ir nesukęs sau galvos.

Viskas prasidėjo nuo keistoko akių skausmo, kuris persekiojo pora dienų iki viruso nustatymo. Nelabai kreipiau į tai dėmesį, nes daug dirbu kompiuteriu. Tačiau po poros dienų pajaučiau nugaros skausmu, „kaulų laužymą“ ties mentimis. Grįžus namo savijauta paprašė dar ir termometro, kuris parodė 37,4 laipsnio. Per porą valandų ji nukrito, bet savijauta buvo keistoka, ne visai gripo. Nutariau išsitiri. Ryte, važiuodamas tirtis, dar jaučiausi keistai, tačiau save jau bariau, kad dėl porą valandų pasisvečiavusios temperatūros išskydau ir neinu į darbą. Tačiau tyrimas buvo teigiamas. Saviizoliavausi.

Jei ne tas teigiamas testas, su tokiais pojūčiai eičiau ir į darbą, ir į barą, dar ir draugų į svečius pasikviesčiau.

Per pirmąją savaitę patyriau beveik visus COVID-19 atributus: pirmąsias kelias dienas maudė nugarą, beveik visą savaitę skaudeno galvą, beveik po savaitės porai dienų praradau skonio receptorius, viską vainikavo vieną dieną trukęs skaudus kosulys. Viskas. Per visą tą laiką dėl galvos skausmo išgėriau tris tabletes, visi kiti simptomai vargino labai menkai, jei ne tas teigiamas testas, su tokiais pojūčiai eičiau ir į darbą, ir į barą, dar ir draugų į svečius pasikviesčiau.

Savijauta netrukdė užsiimti kita veikla: nuo pat antros saviizoliacijos dienos plušėjau kieme, skyniau obuolius, susitvarkiau rakandus sandėliukuose, įsirengiau skersinį prisitraukimams, pradėjau daryti atsispaudimus, pritūpimus, ko namuose jau seniai nesu daręs. Kai buvo liūdna, užsikurdavau pirtį, kone kasdien kieme viriau troškinius kazane arba kepiau šašlykus, beveik kasdien gėriau alų arba vyną. Žodžiu, nerimas persekiojo vos keletą pirmųjų dienų, kol paaiškėjo, kad nieko neužkrėčiau (nei bendradarbių, nei artimųjų), o vėliau – pats geriausias namų areštas, jei toks gali būti. Visiems skambinusiems ir smalsavusiems atsakydavau, kad nežinau, ar sergu, ar atostogauju. O ir skambinusiųjų tonas ėmė greitai keistis – pirmąją savaitę visų balsuose jautėsi užuojauta, o antrąją – pavydas, kad jau tai būsiu perėjęs ir, galbūt, turėsiu imunitetą.

Pasikartosiu – šio viruso nelaikau nepavojingu, tačiau jis tikrai nėra visas savo aukas guldantis virusas. Per tą laiką kalbėjau su keletu pažįstamų, kurie tuo metu jau sirgo arba buvo persirgę. Visi jie pasakojo, kad nemalonūs potyriai tęsėsi keletą dienų ir nebuvo labai žiaurūs, vienintelis, kuris užsitęsė – kvapo ir skonio receptorių praradimas. Man jie dingo porai dienų. Tik po to prisiminiau, kad turiu butelį ne paties skaniausio alkoholinio gėrimo – galėjau išnaudoti progą suvartoti jį be kančių. Na, gal kitą kartą.“

Nutarimo pakeitime skelbiama, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) privalo neįleisti šių asmenų, išskyrus Lietuvos piliečius ir turinčius teisę gyventi šalyje, į Lietuvos teritoriją.

Tuo siekiama mažinti koronavirusinės infekcijos plitimo riziką šalyje.

„Skonio ir kvapo praradimas yra daug svarbesnis simptomas nei karščiavimas, įtariant galimą užsikrėtimą COVID-19. Tai parodė mokslinis tyrimas: 1,5 mln. žmonių duomenų analizė rodo, kad 59 proc. sergančiųjų COVID-19 liga pasireiškė skonio ir kvapo praradimu, lyginant su 18 proc. tų, kuriems liga nebuvo diagnozuota“, – statistiką detalizavo profesorius.

„Italija pradeda plačius antikūnų tyrimus, norėdama surasti imunitetą COVID-19 ligai įgijusius žmones. Veneto regionas pirmiausia planuoja ištirti 100 000 gydytojų ir slaugytojų, o paskui plačiai tirti visuomenę“, – rašė S. Čaplinskas. 

Skonio ir kvapo praradimas yra daug svarbesnis simptomas nei karščiavimas, įtariant galimą užsikrėtimą COVID-19.

Profesorius prisiminė ir Billą Gatesą, kuris pirmadienį pareiškė nuomonę apie koronaviruso plitimą. „Billas Gatesas: Ką dėl COVID-19 galėtų padaryti mūsų lyderiai, kad galėtume išgelbėti gyvybes ir sugrąžinti šalį į darbą: 1) turime taikyti karantiną visos šalies mastu; 2) turėtume paspartinti testavimą – būtina atlikti daug daugiau tyrimų, taip pat ir savarankiškų, kai pacientas paima ėminį pats, nekontaktuodamas su mediku; 3) reikalinga moksliniais duomenimis pagrįsta strategija dėl gydymo ir vakcinos kūrimo“, – veiksmų planą komentavo profesorius.

„Koronavirusas nesusargdina šikšnosparnių dėl trijų priežasčių: 1) Remiantis evoliucijos teorija, virusui nėra naudinga sunaikinti didelę jo šeimininkų populiaciją – jo tikslas, kad šeimininkas išgyventų ir toliau platintų virusą kitiems gyvūnams. 2) Priešingai nei žmonių, šikšnosparnių imuninė sistema ne pilnu pajėgumu kovoja su infekcijomis. Tai apsaugo šikšnosparnius nuo mirtino, žmones žudančio, stipraus uždegimo (hyperinflammation). 3) Po kurio laiko virusas tampa ne toks pavojingas savo pirminiam šeimininkui – tai leidžia ateities šikšnosparnių kartoms prisitaikyti kai gali išlikti tiek pats šeimininkas (šikšnosparnis), tiek virusas, kol pastarasis susiranda naują šeimininką“, – teigė S. Čaplinskas. 

Primename, kad Lietuvoje iš viso patvirtinti 843 koronaviruso atvejai, mirė keturiolika žmonių. Ligoninėse gydomi 138 asmenys, devyniolika jų – sunkios būklės.

Pasak vieno žymiausių šalies ausų, nosies ir gerklės ligų konsultantų, profesoriaus Nirmalo Kumaro, koronavirusu užsikrėtusiems pacientams, kurie nekosėja ir nekarščiuoja, gali pasireikšti visai nauji ligos simptomai – skonio ir kvapo pojūčių praradimas.

Profesoriaus teigimu, kitų šalių informacija liudija, jog koronavirusas į žmogaus organizmą patenka per akis, nosį ar gerklę, o britų mokslininkai nustatė, kad koronavirusu sergantiems asmenims, kuriems nepasireiškia tradiciniai ligos požymiai, gali dingti skonio ir kvapo pojūčiai. Asmenys, kurie neteko gebėjimo jausti skonį ir kvapą, turėtų saviizoliuotis, nes tai gali būti koronaviruso simptomai. Skonio ir kvapo pojūčių praradimas gali reikšti viruso sankaupą nosyje ir galinėje gerklės dalyje.

JK ligoninių priimamųjų gydytojai nuogąstauja, kad ilgainiui koronaviruso epidemijos mastas šalyje viršys Italijos lygį, kur mirčių skaičius nuo šio viruso yra didžiausias pasaulyje. Jau dabar JK ligoninių priimamųjų darbuotojai dirba ties savo galimybių riba, o didesnis pacientų kiekis tiesiog paralyžiuotų ligoninių veiklą.

E. Melloni, šiuo metu gydomas Milano „Saco“ ligoninėje, dabar jaučiasi pakankamai gerai. Tačiau, kai jis atsidūrė medikų rankose, jaunam atletui buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, o koronaviruso testas taip pat buvo teigiamas, skelbiama Tarptautinės sporto žurnalistų asociacijos (AIPS) interneto puslapyje.

„Viskas prasidėjo, kai iki 37,5 laipsnių man pakilo temperatūra, ėmiau kosėti. Stipraus ir sauso kosulio dažnumas vis intensyvėjo ir tęsdavosi nuo penkių iki dešimties minučių. Vieną kartą ėmiau kosėti krauju, tada mane išvežė į ligoninę“, – prisiminė jaunas vyras, tačiau pridūrė, kad pasireiškiantys simptomai yra individualūs.

Atletas pasakojo, kad kurį laiką jis buvo praradęs gebėjimą užuosti ir justi skonį. Ligoninėje, kurioje jis šiuo metu gydomas, pastarasis simptomas esą pasireiškė dviem iš trijų pacientų, todėl net, jei nečiaudima ir nekarščiuojama, uoslės ir skonio praradimas esą gali būti naudingas vertinant būklę.

Paklaustas, kokiais vaistais E. Melloni yra gydomas, AIPS jis atviravo, jog medikai jam taikė vaistų terapiją, naudojamą Uhano ligoninėse – mišinį esą sudarė medikamentai, skiriami sergantiems artritu ir ŽIV infekuotiems pacientams. Šalutinis poveikis, kurį jis pajuto pirmąją gydymo dieną buvo dizenterija (skausmingas viduriavimas aut. past.). Tačiau palaipsniui savijauta pagerėjo. Jokių kitų pašalinių poveikių vyras teigė nejutęs.

Žurnalistams pasiteiravus, ar E. Melloni numano, kur koronaviruso infekcija galėjo jo tykoti, atletas buvo beveik įsitikinęs, kad užsikrėtė Milano metro, kuriuo grįžo į namus, nes pasiėmęs dokumentus iš darbovietės atletas turėjo palikti ten savo automobilį, nors jau prieš kurį laiką saviizoliavęs dirbdavo iš namų.

Jaunas vyras atvirame interviu neslėpė besijaučiantis kaltu, nes dabar jį gydantis personalas turi rizikuoti savo pačių sveikata. „Mano palata nuo koridoriaus yra atskirta dar vienu kambariu, kuriame būna gydytojai ir slaugytojai. Įeidami į mano palatą, jie užsideda kombinezonus, dvigubas pirštines, kaukes ir skydelius, dengiančius veidą“, – pasakojo E. Melloni.