Kaip rašoma pranešime, korupcijos rizikos analizės atliktos tęsiant STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos atliktą tyrimą, kuriame buvo nustatyta, kad 2018–2020 m. tarptautinių ir supaprastintų (išskyrus mažos vertės pirkimus) viešųjų pirkimų iš vieno tiekėjo dalis kai kuriose ligoninėse sudarė net 71 proc. visų pirkimų. Todėl atliekant šią analizę pagrindinis dėmesys buvo skirtas korupcijos rizikoms, kurios lemia „vieno tiekėjo“ pirkimus. Anksčiau STT buvo nustačiusi, kad Lietuvos ligoninių viešuosius pirkimus laimi įmonės, suteikusios paramą perkančiajai organizacijai arba su ja susijusiems paramos gavėjams.
Visų Lietuvoje vykdomų viešųjų pirkimų vertė kasmet sudaro apie 6 mlrd. eurų, o tai yra apie 12 proc. šalies BVP. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2021 metais, lyginant su 2020 metais, viešiesiems pirkimams išleista suma padidėjo nuo 5,6 mlrd. eurų iki 6,5 mlrd. eurų. Kaip praneša STT, pagal įvykdytų pirkimo procedūrų skaičių, medicinos sektorius reikšmingiausias pagal pirkimų apimtis. Per metus medicinos sektoriuje įvykdomų pirkimo procedūrų dalis sudaro apie 19 proc. visų pirkimo procedūrų ir yra didžiausias (medicinos įrangos, farmacijos ir asmens higienos produktų pirkimams per metus išleidžiama apie 0,5 mlrd. Eur). Analizuotose ligoninėse 2021 m. „vieno tiekėjo“ pirkimų dalis (išskyrus mažos vertės pirkimus) vidutiniškai sudarė beveik 67 proc.
Atkreiptas dėmesys, kad ligoninių teisinis reglamentavimas nenustato, kaip turėtų būti atliekamos ir fiksuojamos rinkos tyrimų procedūros, todėl šie atliekami paviršutiniškai: pirkimų techninės specifikacijos neužtikrina pakankamos konkurencijos, nenustatomos realios pirkimų vertės. Nustatyta ydinga praktika, kai techninės specifikacijos parengiamos pagal konkrečių pirkimo objektų duomenis. Tai gali lemti nepakankamą tiekėjų konkurenciją.
STT informacija.
Kaip rašoma STT pranešime, pastebėta interesų konfliktų valdymo trūkumų, kai ligoninių pirkimų vykdytojai dalyvauja priimant sprendimus dėl tiekėjų, kuriuose dirba jiems artimi asmenys. Taip pat nustatytos korupcijos rizikos, kai ligoninių darbuotojai, eidami sveikatos sektoriaus visuomeninių organizacijų narių pareigas, priima sprendimus pirkimų procedūrose, kuriose dalyvauja šių visuomeninių organizacijų rėmėjai.
Pastebėta, kad ligoninės nesiima aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti pirkime dalyvaujančių tiekėjų tarpusavio ryšius, galimus konkurenciją ribojančius susitarimus (pavyzdžiui, vykdant atliekų išvežimo paslaugų pirkimus), nors Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) nustato perkančiųjų organizacijų pareigą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją.
Esant nenumatytoms aplinkybėms, dėl kurių pirkimus būtina atlikti skubiai, VPĮ numato pagreitintų skelbiamų pirkimų galimybę, tačiau vietoj to atliekami neskelbiami pirkimai. Ypatinga skuba pateisinama ir neskelbiamas derybas leidžiama vykdyti tik perkant tuos darbus, prekes ar paslaugas, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į nenumatytus įvykius, tačiau atlikus analizę pastebėta, kad neskelbiamų derybų būdu sudarytos sutartys galioja ilgiau ir yra didesnės apimties, negu būtina reaguojant į tokius nenumatytus įvykius.
STT siūlo ligoninėms:
reglamentuoti rinkos tyrimų atlikimo tvarkas, o Viešųjų pirkimų tarnybai pasiūlyta parengti pagalbinę priemonę perkančiosioms organizacijoms – rinkos tyrimų atlikimo gaires;
savo iniciatyva aktyviau vykdyti rinkos konsultacijas, skelbti techninių specifikacijų projektus;
reglamentuoti draudžiamų tiekėjų susitarimų vertinimo procedūras;
tobulinti interesų konfliktų prevencijos priemones;
neskelbiamas derybas vykdyti tik išimtinais atvejais, kai pirkimo negalima atlikti skelbiamais pirkimo būdais, kurių pagrindu sudarytos sutartys būtų ne didesnės apimties, negu būtina reaguojant į nenumatytus įvykius.
Išplėstinę korupcijos analizę sudarė keturių analizių duomenys. Įvertinti viešųjų pirkimų procesai 14 ligoninių: Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės, Respublikinės Klaipėdos ligoninės, Klaipėdos universitetinės ligoninės, Klaipėdos jūrininkų ligoninės, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės, Vilkaviškio ligoninės, Kelmės ligoninės, Regioninės Telšių ligoninės, Radviliškio ligoninės, Raseinių ligoninės, Tauragės ligoninės, ir Utenos ligoninės.
Šios ligoninės per tris mėnesius turės viešai savo interneto svetainėse paskelbti informaciją, kaip bus įgyvendinami korupcijos rizikos analizių išvadose pateikti STT siūlymai.
