„Pagrindinės korumpuočiausios institucijos gyventojų nuomone ir įmonių vadovų nuomone – gydymo įstaigos, sveikatos apsauga, Seimas, teismai, savivaldybės ir partijos“, – pirmadienį pristatant duomenis teigė sakė STT Strateginės analizės skyriaus vadovė Margarita Dobrynina.

Anot jos, panašūs duomenys gauti ir tarp valstybės tarnautojų, tačiau jie penktoje vietoje nurodė žiniasklaidą. Tiesa, jos vertinimas lyginant su ankstesniais tyrimais pagerėjo.

Pasak M. Dobryninos, paskutiniame vertinime matyti, kad tarp gyventojų Seimo, Vyriausybės vertinimas pablogėjo.

Korupcija įvairiose institucijose

Tyrimo respondentai, anot STT, kaip labiausiai korumpuotas savivaldybių institucijas nurodė viešųjų pirkimų skyrius arba komisijas, statybos skyrius, žemės duomenų skyrius, architektūros ir urbanistikos arba teritorijų planavimo skyrius.

Pasak M. Dobryninos, gyventojai tarp korumpuotų įstaigų vardija Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Įmonių vadovai papildomai tarp korumpuotų nurodė „Ignitis“, antstolių veiklą, Valstybinę miškų tarnybą.

Gyventojai papildomai išskyrė verslo licencijavimo ir leidimų skyrius, įmonių vadovai – merą, o valstybės tarnautojai – savivaldybių administracijas.

„Matome prastėjantį merų vertinimą, savivaldybių administracijų ir savivaldybių tarybų vertinimą. Šitos institucijos rizikingumo požiūriu laikomos kaip labiausiai korumpuotos“, – sakė M. Dobrynina.

Pasak STT, visos grupės sisteminę korupciją toliau įvardija kaip pagrindinę korupcijos formą Lietuvoje. Nepotizmas, politinių partijų narių protegavimas ir palankių įstatymų, naudingų atskiroms grupėms, priėmimas nurodomos kaip aktualiausios korupcijos formos. Kas antras (54 proc.) Lietuvos gyventojas šalia šių formų taip pat nurodė kyšininkavimą.

Kyšiai – tarp 20 ir 700 eurų

Kyšio davimo patirtis tarp gyventojų ir verslo vadovų, lyginant su 2021 metais, išliko nepakitusi – dešimtadalis gyventojų ir 5 proc. įmonių vadovų nurodė, kad per pastaruosius metus teko duoti kyšį. Kyšį davusių valstybės tarnautojų pastaraisiais metais sumažėjo ir siekė 1 proc. (2021 metais – 2 proc.).

Pasak M. Dobryninos, su didžiausia kyšio prievartos rizika gyventojai nurodo ir toliau susiduriantys respublikinėse ligoninėse ir klinikose bei miesto ir rajono ligoninėse, kuriose kyšio dažniausiai tikimasi atliekant chirurgines operacijas ir teikiant slaugos paslaugas.

Matome prastėjantį merų vertinimą, savivaldybių administracijų ir savivaldybių tarybų vertinimą. Šitos institucijos rizikingumo požiūriu laikomos kaip labiausiai korumpuotos.

Mažiausias šiemet tarp gyventojų duotas kyšis – 20 eurų, didžiausias 700 eurų. Anot skyriaus vadovės, didžiausias kyšis buvo duotas už operaciją.

Verslo atstovai nurodė, kad iš jų kyšių prašoma tvarkant reikalus savivaldybėse, viešųjų pirkimų, statybų skyriuose.

Energetikos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų vertinimas, remiantis gyventojų ir įmonių vadovų atsakymais, blogėjo antrus metus iš eilės ir dabar šis sektorius yra suvokiamas kaip labiausiai korumpuotas.

„Galima sakyti, kad šiais metasi bene pirmą kartą Sveikatos apsaugos ministerija neužima pirmos vietos“, – teigė M. Dobrynina.

Lyginant su 2021 metais, gyventojai taip pat prasčiau įvertino Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijas bei joms pavaldžias įstaigas, o verslo atstovai – Žemės ūkio ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijas bei joms pavaldžias įstaigas. Valstybės tarnautojų nuomone, labiausiai korupcija paplitusi Sveikatos apsaugos, Energetikos ir Susisiekimo ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose.

Nesiryžta pranešti apie korupciją

Pagrindiniu iššūkiu, kaip nurodoma tyrime, vis dar išlieka gyventojų ir verslo vadovų ryžtas pranešti apie korupcinius nusikaltimus. Tyrimo rezultatai atskleidė prastėjantį tam tikrų savivaldos sričių vertinimą.

„Naujausi Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenys rodo, kad visuomenė sau ir savo artimai aplinkai priskiria vis daugiau atsakomybės dėl korupcijos paplitimo. Vis dėlto matome, kad gyventojai ir įmonių vadovai, skirtingai negu valstybės tarnautojai, nepakankamai pasiryžę pranešti apie korupcinius nusikaltimus“, – pranešime spaudai sako laikinai STT direktoriaus pareigas einantis pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.

Anot jo, korupcijos paplitimas pagrindinėse viešosiose institucijose išlieka nepakitęs, o nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiame energetikos sektoriuje – didėja.

„Tikimės, kad augantis valstybės tarnautojų antikorupcinis potencialas kels aukštesnius skaidrumo reikalavimus ir paskatins imtis ryžtingesnių veiksmų, kuriant veiksmingą antikorupcinę aplinką institucijų viduje“, – teigė jis.

Pagrindinėmis priežastimis nepranešti apie korupciją išliko baimė pranešus nukentėti, netikėjimas, kad asmenys bus nuteisti, įsitikinimas, kad visi žino, bet nepraneša apie korupciją.

Linkę problemas spręsti kyšiais

Kaip rodo tyrimas, dėl korupcijos paplitimo respondentai pirmiausia atsakingais mato valstybės tarnautojus, teisėjus, prokurorus ir politikus. Tačiau vis daugiau žmonių atsakomybę priskiria sau ir savo aplinkai – šeimai, artimiesiems, pažįstamiems.

Kone pusė (48 proc.) gyventojų (2021 m. – 39 proc.), 63 proc. verslo atstovų (2021 m. – 44 proc.) ir 73 proc. valstybės tarnautojų (2021 m. – 57 proc.) atsakomybę dėl korupcijos paplitimo prisiima sau, panašiai tiek pat – savo artimai aplinkai.

Pasak STT, reikšmingai gerėjo kyšio netoleravimo rodiklis įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų grupėse – 34 proc. verslo atstovų (2021 m. – 41 proc.) ir 15 proc. valstybės tarnautojų (2021 m. – 22 proc.) nurodė, kad kyšis padeda spręsti problemas.

Visgi, kaip rodo tyrimas, vienu pagrindiniu iššūkiu lieka gyventojų antikorupcinis potencialas. Daugiau negu pusė gyventojų (63 proc.) vis dar būtų linkę problemas spręsti kyšiais. Tai rodo ir pasiryžusių apie korupciją pranešti gyventojų dalis. Nors kas antras gyventojas (58 proc.) žino, kur pranešti, tačiau tik vienas iš šešių (17 proc.) nurodė, kad tai padarytų.

STT įvardija, kad iššūkių kelia ir įmonių vadovų ryžtas pranešti apie korupcinius nusikaltimus. Nors 76 proc. nurodė žinantys, kur galima kreiptis, tačiau tą padarytų tik ketvirtadalis asmenų. Visgi lyginant su praeitais metais, pasiryžusių pranešti verslo vadovų dalis išaugo.

Valstybės tarnautojų antikorupcinis potencialas aukštesnis, o pastaraisiais metais – reikšmingai padidėjo. 89 proc. tarnautojų žino, kam pranešti (2021 m. – 84 proc.), 66 proc. teigia, kad praneštų apie korupciją (2021 m. – 56 proc.), o tarp su korupcija susidūrusių apie tai teigia pranešęs vienas iš keturių valstybės tarnautojų (2021 m. apie tai pranešęs teigė kas septintas).

Korupcija – penktoje vietoje

Tarp Lietuvos gyventojams aktualių 18 problemų, korupcija užima penktą vietą. Didesnėmis problemomis laikoma infliacija, maži atlyginimai, sveikatos apsaugos problemos ir narkotikų vartojimas.

Anot STT, korupcijos kaip problemos reikšmė visuomenėje nežymiai, tačiau nuosekliai mažėja. Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė kas trečias gyventojas (34 proc.), tai žemiausias rodiklio rezultatas nuo 2007 metų. Kas ketvirtas (24 proc.) įmonių vadovas korupciją kaip labai rimtą problemą paminėjo septintoje vietoje (2021 m. – 26 proc.), o kas trečias valstybės tarnautojas (32 proc.) – penktoje vietoje (2021 m. – 31 proc.).

Tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022 / 2023“, kurį inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba, atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2022 metų gruodžio – 2023 metų kovo mėnesiais. Iš viso buvo apklaustas 1001 Lietuvos gyventojas, 500 verslo įmonių vadovų, 740 valstybės tarnautojų.

Nuo 2020-ųjų gyventojų pasitikėjimas atranka į valstybės tarnybą padidėjo 8 proc. – manančiųjų, kad valstybės tarnyboje įsidarbinama per pažintis, sumažėjo nuo 35 iki 27 proc. Palyginimui: manančiųjų, kad privačiajame sektoriuje įsidarbinama per pažintį, yra 52 proc.

Taip pat tyrimas atskleidė ir valstybės tarnautojų požiūrį į centralizuotą valstybės tarnautojų atranką organizuojančio Valstybės tarnybos departamento (VTD) darbą – 88 proc. respondentų teigė esantys patenkinti jo paslaugų kokybe. Tai vienas aukščiausių įvertinimų tarp į tyrimą įtrauktų įstaigų. Taip pat departamentui nustatytas nulinis pasinaudojimo pažintimis indeksas.

Pasak VTD direktoriaus Gedimino Miškinio, panašius rezultatus rodo ir paties departamento periodiškai atliekamos apklausos. Pavyzdžiui, šių metų pirmą ketvirtį atlikta konkursuose dalyvavusių pretendentų apklausa rodo, kad 81,10 proc. respondentų pasitiki konkurso, kuriame dalyvavo, skaidrumu, 77,95 proc. yra patenkinti konkurso organizavimu.

Įstaigų atstovų pasitenkinimas Valstybės tarnybos departamento darbu taip pat aukštas. 2021-ųjų pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, 94,23 proc. įstaigų atstovų – personalo specialistų – yra patenkinti Valstybės tarnybos departamento darbu.

Apklausų duomenis patvirtina ir teismų sprendimų analizė. Išnagrinėjus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme spręstas bylas, susijusias su tarnybiniais ginčais, pastebėta, kad su valstybės tarnautojų atranka ir priėmimu susijusių administracinių bylų skaičius 2019–2021 m. laikotarpiu sumažėjo daugiau nei 60 proc., palyginti su 2017–2018 m.

„Žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, Lietuvos žmonės vis rečiau tiesiogiai susiduria su korupcija, mano, kad korupcijos Lietuvoje mažėja, tačiau ji vis dar išlieka rimta problema. Taigi Lietuvoje priėjome momentą, kai norėdami žengti dar toliau, išvengti fragmentiškumo, išlaikyti situacijos gerėjimo tendencijas, turime susitelkti ir siekti sinergijos: tiek viešasis sektorius, tiek verslas, tiek ir pilietinė visuomenė turėtų imtis iniciatyvos ir atsakomybės už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą. Šioje srityje galime pasiekti proveržį tik kryptingai veikdami kartu“, – sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

36 proc. gyventojų ir 32 proc. įmonių vadovų korupciją laiko rimta problema Lietuvoje – tarp kitų problemų korupcija atsidūrė 4 vietoje (po mažų atlyginimų, kylančių kainų ir emigracijos). Tarp valstybės tarnautojų korupciją, kaip labai rimtą problemą, vertina 23 proc. respondentų – šioje tikslinėje grupėje korupcijos problema yra 7 vietoje.

2019 m. fiksuoti geriausi korupcijos masto pokyčio vertinimai visose visuomenės grupėse. Kad korupcijos mastai per 5 metus išaugo mano 20 proc. Lietuvos gyventojų – tai yra 3 kartus mažiau nei 2008 m., kai taip manančių buvo 77 proc. Savo ruožtu vertinančių, kad korupcijos mastai sumažėjo yra daugiau – 26 proc.

Įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų atsakymai taip pat yra pozityviausi nuo stebėsenos pradžios. Pavyzdžiui, 2007 m. net 55 proc. įmonių vadovų nurodė, kad korupcijos mastai per 5 metus išaugo, o 2019 m. tokių buvo tik 12 proc. Savo ruožtu valstybės tarnautojų, nurodžiusių korupcijos masto padidėjimą, 2011 m. buvo 40 proc., o 2019 m. – 7 proc.

Vertindami, kaip keisis korupcijos mastas ateityje, tarp gyventojų didesnę dalį sudaro optimistai, tikintys, kad korupcijos mastas ir toliau mažės (29 proc.), negu pesimistai (11 proc.) – tai geriausias rezultatas nuo stebėsenos pradžios.

Dauguma gyventojų (61 proc.) mano, kad kyšis padeda spręsti problemas. Tačiau ši dalis nuosekliai mažėja nuo 2002 m.

Per pastaruosius 12 mėnesių kyšį yra davę 10 proc. gyventojų, 5. proc. verslo atstovų – tai taip pat geriausias rezultatas nuo 2005 m., kai gyventojų davusių kyšį buvo kone tris kartus daugiau (27 proc.), o verslo atstovų – keturis kartus daugiau (20 proc.). Valstybės tarnautojų, nurodžiusių davus kyšį 2019 m., buvo 2 proc., kuomet 2011 m. – 19 proc.

Gyventojams didžiausia tikimybė susidurti su kyšio prievartavimu ir duoti kyšį išlieka lankantis respublikinėse, miestų ir rajonų ligoninėse. Tačiau lyginant su ankstesniais metais, kyšininkavimo patirtis šiose įstaigose sumažėjo. Tyrimo duomenimis, taip pat sumažėjo korupcinė patirtis kelių policijoje, savivaldybėse, greitosios pagalbos stotyse, poliklinikose.

Nuo 2007 m. daugiau nei du kartus padaugėjo gyventojų, žinančių, kur gali kreiptis norint pranešti apie korupciją – nuo 18 proc. 2007 m. iki 48 proc. 2019 m. Verslo atstovų rezultatai 2019 m. siekia 61 proc., kai 2007 m. žinančių, kur pranešti apie korupciją, buvo 35 proc.

Tačiau vertinant, kokia visuomenės dalis yra pasiryžusi pranešti apie korupciją, pastebima, kad pasiryžusių pranešti dalis reikšmingai nekinta jau dešimtmetį. Verslo atstovų, pasiryžusių pranešti apie korupciją, dalis šiuo metu siekia 31 proc. (2007 m. – 25 proc., 2014 m. – 36 proc.), gyventojų – 22 proc. (2007 m. – 24 proc., 2014 m. – 18 proc.).

Antikorupcinis potencialas nuosekliai stiprėja tarp valstybės tarnautojų – 2019 m. žinančių, kur pranešti apie korupciją, buvo 86 proc., o 2014 m. – 61 proc. Valstybės tarnautojai taip pat labiausiai pasiryžę pranešti apie korupciją – 52 proc. (2014 m. tokių buvo 29 proc.).

„Lietuvos korupcijos žemėlapis 2019“ tyrimą, kurį inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba, atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ praėjusių metų rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Iš viso buvo apklausti 1001 Lietuvos gyventojas, 501 verslo įmonių vadovas, 510 valstybės tarnautojų.

Taip pat mažėja tvirtinančių, kad per penkerius metus korupcija išaugo. STT pastebi, kad nepaisant šių teigiamų tendencijų, silpnėja antikorupcinis potencialas, t.y. mažiau žmonių pasiryžę pranešti apie korupcinius nusikaltimus.

Tai, kad pernai bent kartą davė kyšį nurodė 12 proc. Lietuvos gyventojų – dvigubai mažiau, nei prieš ketverius metus. Taip teigiančiųjų valstybės tarnautojų buvo keturiskart mažiau, nei prieš penkerius metus, t.y. 4 proc. (2015-aisiais – 17 proc.). Tarp apklaustųjų įmonių vadovų, tvirtinančių, jog pastaraisiais metais davė kyšį, išaugo iki 8 procentų: prieš metus tai darę nurodė 5 proc., prieš penkerius metus – 6 procentai.

Penktadalis įmonių vadovų tvirtino, kad korupcija Lietuvoje neigiamai veikia jų verslo pajamas, beveik kas ketvirtas  – kad tai yra kliūtis vystyti verslą.

Lygiai ketvirtadalis apklaustųjų gyventojų mano, kad korupcijos mastai per penkerius metus išaugo, tiek pat yra manančiųjų, kad ji sumažėjo, dar 34 proc. galvoja, kad ji nepakito. Tai yra geriausias rezultatas korupcijos tyrime, pažymi STT: 2014-aisiais manančiųjų, kad korupcija išaugo, buvo 35 procentai. Kad korupcija išaugo per pastaruosius metus, mano penktadalis gyventojų – 2014-aisiais tokių buvo 36 procentai.

Tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų korupcija užima 4-ą vietą po mažų atlyginimų, kylančių kainų, emigracijos. Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė 40 proc. gyventojų (2016 metais – 56 proc.).

Atvirame klausime apie labiausiai korumpuotas institucijas, pusė gyventojų minėjo sveikatos apsaugos institucijas, 32 proc. – Seimą, 27 proc. – teismus. Įmonių vadovai ir valstybės tarnautojai dažniausiai tarp korumpuotų institucijų taip pat minėjo Sveikatos apsaugos sistemą, Seimą, tarp tokių institucijų įvardintos savivaldybės. Tuo metu pateikus respondentams konkrečių institucijų sąrašą, tarp korumpuočiausių įvardintos ir politinės partijos.

Gyventojų nuomone, tarp korumpuočiausių institucijų patenka Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Muitinė, Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ligoninės – jas, kaip „labai korumpuotas“, įvardijo po daugiau nei trečdalį respondentų.

Nors dauguma, t.y. 63 proc. gyventojų vis dar mano, kad kyšis padeda spręsti problemas, šis rodiklis taip pat gerėja: 2014-aisiais ir 2016-aisiais tokių buvo atitinkamai 69 ir 68 procentai. Šeštadalis gyventojų vis dar tvirtina, jog duotų kyšį, kad išspręstų problemas.

Vertinant korupcijos prognozes, 27 proc. gyventojų nurodė tikintys, kad korupcijos mastas per artimiausius trejus metus sumažės – dešimtadaliu daugiau, nei prieš trejus metus. Kad korupcija trauksis, manė 39 proc. verslo atstovų ir 62 proc. valstybės tarnautojų.

„Tyrimo duomenys atskleidžia, kad nors ir mažėja visuomenės tiesioginė korupcinė patirtis, tačiau asmenys turėtų labiau įsitraukti į antikorupcinę veiklą“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Anot jo, spartesnio korupcijos masto mažėjimo galima tikėtis tik išaugus visuomenės nepakantumui korupcijai.

STT užsakymu tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2018“ atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, tyrime pernai gruodį ir šių metų sausį apklausti 1004 Lietuvos gyventojai, 501 verslo įmonių vadovai, 507 valstybės tarnautojai.

Numatoma atlikti tyrimą apie esamą korupcijos lygį šalyje, sukurti antikorupcinės socialinės reklamos vykdymo strategiją, rengti ir įgyvendinti informacines ir šviečiamąsias kampanijas, skirtas korupcijos atsiradimo ir plitimo rizikai mažinti.

Projektui finansuoti skirta bemaž 215 tūkst. eurų, iš jų apie 183 tūkst. eurų – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Europos Komisijos 2014 metais atlikto „Eurobarometro“ tyrimo rezultatai rodo, kad 58 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog korupcija šalyje yra labai paplitusi, Latvijoje tokios nuomonės buvo 38 proc., Estijoje – 15 proc. apklaustųjų. ES vidurkis – 27 procentai.

Lietuvoje mažėja manančių, kad korupcija yra labai rimta šalies problema, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė, komentuodamas Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu atliktą tyrimą „Korupcijos žemėlapis 2014“.

„Prezidentūra buvo supažindinta su išankstiniais duomenimis vykdyto tyrimo ir iš tiesų tikrai yra kuo pasidžiaugti“, - antradienį Žinių radijui sakė M.Lingė.

Anot jo, šiemet manančių, kad korupcija yra labai rimta Lietuvos problema, yra 48 proc., o 2011 metais taip galvojančių buvo 67 procentai.Pasak M.Lingės, tyrimas atskleidė, kad greičiau situacijos vertinimas į gerąją pusę keičiasi tarp verslininkų ir valstybės tarnautojų nei tarp kitų gyventojų.

Jis taip pat išskyrė, kad beveik dvigubai - nuo 64 proc. 2011 metais iki 35 proc. šiemet - sumažėjo manančių, kad labai korumpuoti yra teismai.