Praėjusiais metais dėl Maskvos invazijos Europa ir Rusija nutraukė anksčiau glaudų bendradarbiavimą kosmoso srityje, dėl to buvo atidėtos įvairios misijos ir pristabdytos Europos pastangos paleisti palydovus.

„Dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis turime stiprinti Sąjungos strateginę laikyseną, kad galėtume apginti savo interesus, apsaugoti savo kosmoso sistemas bei paslaugas ir tapti tvirtesne kosmoso galybe“, – teigė Th. Bretonas Briuselyje Europos kosmoso konferencijos atidaryme.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) Rusijos įsiveržimą į Ukrainą pavadino „raginimu pabusti“ ir sakė, kad blokas turi išnagrinėti, „kodėl nuosavybė ir paslaugos kosmose yra labai svarbūs“ bendriems Europos veiksmams.

J. Borrellis teigė, kad šiek tiek mažiau nei 10 proc. iš maždaug 5 500 šiuo metu aplink Žemės rutulį skriejančių palydovų valdo kariuomenės.

„Tačiau daugelis kitų yra dvejopos paskirties, ir jie teikia svarbią informaciją mūsų saugumui ir gynybai“, – pridūrė jis.

Th. Bretonas sakė, kad Europos kosmoso strategija bus grindžiama keturiais ramsčiais.

Pirmuoju siekiama stiprinti „ES nacionalinių ir komercinių kosmoso sistemų atsparumą ir saugumą“, o antruoju – tvirtinti bloko gebėjimą reaguoti į grėsmes.

Trečiasis ramstis – didinti „kosmoso naudojimą saugumo ir gynybos operacijoms“ vykdant Žemės stebėjimo ir kosminio eismo stebėsenos programas, taip pat plėtojant bendradarbiavimą su partneriais, pavyzdžiui, NATO, pridūrė jis.

Paskutinis ramstis bus „ES kosmoso teisės“ įgyvendinimas, kad būtų nustatytos „bendros mūsų sistemų saugos, saugumo ir tvarumo taisyklės“, teigė jis.

Dešimt iš 27 ES valstybių narių jau pradėjo reguliuoti savo veiklą kosmose, sakė Th. Bretonas.

Jis įspėjo, kad ES gresia pavojus, jog gali atsirasti „skirtingų nacionalinių taisyklių“, kurios gali turėti įtakos konkurencingumui, pramonei ir saugumui.