Iniciatyvos mažinti infliacijos įtaką augančioms maisto kainoms ėmęsis prekybos tinklas „Maxima“ kas mėnesį pristato atnaujintą būtiniausių kasdienio vartojimo prekių krepšelį už ypač mažą kainą. Šio mėnesio kampanijos „Kainų kaina“ pasiūlymuose yra net 7 kartus daugiau prekių.

„Infliacijos įtaką jaučiame visi, todėl imamės papildomų priemonių, kad užtikrintume kuo mažesnę kainą ne tik kasdieniams maisto produktams, bet ir buities prekėms. Atliepdami besikeičiančius pirkimo įpročius, sudarome galimybę pirkėjams planuoti savo pirkinius ir dar daugiau sutaupyti, žinant, kad į „Kainų kainos“ kampaniją įtrauktos populiarios kasdienio vartojimo prekės visą mėnesį bus už ypač mažą kainą“, – sakė Tomas Rupšys, „Maxima LT“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.

Šį mėnesį į išplėstą „Kainų kainos“ krepšelį patenka net 200 pirkėjų pamėgtų prekių. Tai – pieno produktai, šviežia mėsa, įvairios dešros ir dešrelės, kiaušiniai, duona bei konditerijos gaminiai, konservuota produkcija, silkė ir kiti žuvies produktai, saldumynai, cukrus, aliejus, miltai, kruopos, makaronai bei kiti įvairūs būtiniausi kasdieniai maisto produktai. Taip pat į kampaniją „Kainų kaina“ įtraukiamos ir kasdienės kosmetikos priemonės, švaros, namų ir virtuvės apyvokos reikmenys, maistas augintiniams. Šios prekės visose „Maximos“ parduotuvėse yra žymimos specialiais kampanijos kainoženkliais.

Kainų stebėtojai: „Maxima“ išlaiko pigiausią krepšelį

Naujausia kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė rodo, kad pigiausių maisto prekių krepšelis mažiausia kaina išlieka „Maximos“ parduotuvėse.

Nuolaidos ir kiti geros kainos pasiūlymai bei platus prekių asortimentas sudaro galimybę žmonėms sutaupyti, o kampanija „Kainų kaina“ dar labiau išplečia „Maximos“ akcinių prekių pasirinkimą.

Naujoji „Maximos“ iniciatyva jau spėjo sulaukti didžiulio pirkėjų susidomėjimo. Skaičiuojama, kad rugpjūtį, kai startavo kampanija „Kainų kaina“, jos siūlomų prekių paklausa yra išaugusi beveik dvigubai. „Tai tik patvirtina, kad nuolaidos ir kiti geros kainos pasiūlymai yra svarbūs pirkėjams ir sudaro galimybę sutaupyti. Ir toliau ieškosime būdų, kad galėtume savo pirkėjams pasiūlyti kuo geresnes kainas“, – pažymėjo T. Rupšys.

Kampanija „Kainų kaina“ yra ne pirma „Maximos“ iniciatyva, padedanti įveikti ekonominius iššūkius. 2020 m. pavasarį, prasidėjus COVID-19 pandemijai, inicijuota kampanija „Išvien dėl Lietuvos“, kuri sutelkė Lietuvos gamintojus. Tuo metu atpiginus lietuvišką produkciją buvo skatinamas vidaus vartojimas, o vien per 3 pirmus iniciatyvos „Išvien dėl Lietuvos“ mėnesius „Maximos“ pirkėjai, palaikydami Lietuvos gamintojus ir rinkdamiesi jų atpigintą produkciją, sutaupė per 6 mln. eurų.

Į pirmąjį „Kainų kainos“ maisto prekių krepšelį patenka pieno produktai (pienas, sviestas, grietinė, varškė) šviežia mėsa (smulkinta kiauliena bei vištienos filė), kiaušiniai, įvairios dešros ir dešrelės, miltai, aliejus, cukrus, grikių kruopos, majonezas, ledai, silkė, kulinarijos ir konditerijos gaminiai, kava, arbata, vaisvandeniai ir kt. Šios prekės visose „Maximos“ parduotuvėse yra žymimos specialiais kampanijos kainoženkliais.

„Augančią infliaciją stebime su nerimu, matome Lietuvos žmonių susirūpinimą ir ieškome būdų, kad galėtume pasiūlyti kuo geresnes kainas. Dedame dideles pastangas, kad pigiausių maisto prekių krepšelis „Maxima“ parduotuvėse kainuotų mažiausiai ir kol kas pavyksta jį išlaikyti žemiausia kaina. Mūsų stiprybė yra didelis šviežio maisto ir kitų kasdienių prekių asortimentas, todėl ir pasirinkimo galimybių yra daugiau. Jas dar labiau išplečia nuolaidos, o renkantis į „Kainų kaina“ kampaniją įtrauktus populiarius maisto produktus pirkėjai sutaupys dar daugiau“, – sako Tomas Rupšys, „Maxima LT“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.

Dedame dideles pastangas, kad pigiausių maisto prekių krepšelis „Maxima“ parduotuvėse kainuotų mažiausiai ir kol kas pavyksta jį išlaikyti žemiausia kaina.

Kaip rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė, pastaruosius 12 mėnesių iš eilės pigiausių maisto prekių krepšelis prekybos tinkle „Maxima“ yra pigiausias. Tuo tarpu prasidėjus kampanijai „Kainų kaina“ kiekvieną mėnesį už ypač mažas kainas bus galima įsigyti maisto produktų iš būtiniausių kasdienio vartojimo prekių krepšelio.

Naujoji kampanija „Kainų kaina“ dar labiau išplės „Maximos“ akcinių prekių pasirinkimą. Nuolaidos ir kiti geros kainos pasiūlymai bei platus prekių asortimentas sudaro galimybę žmonėms sutaupyti. Pirkėjų apklausos rodo, kad net 8 iš 10 lojalių „Maximos“ klientų seka vykdomas akcijas ir atsižvelgia į jas pirkdami.

„Maximos“ nuotr.

Kampanija „Kainų kaina“ yra ne pirma „Maximos“ iniciatyva, padedanti įveikti ekonominius iššūkius. 2020 m. pavasarį, prasidėjus COVID-19 pandemijai, inicijuota kampanija „Išvien dėl Lietuvos“, kuri sutelkė Lietuvos gamintojus. Tuo metu atpiginus lietuvišką produkciją buvo skatinamas vidaus vartojimas, o vien per 3 pirmus iniciatyvos „Išvien dėl Lietuvos“ mėnesius „Maximos“ pirkėjai, palaikydami Lietuvos gamintojus ir rinkdamiesi jų atpigintą produkciją, sutaupė per 6 mln. eurų.

Politikė šią mintį išsakė sulaukusi opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaro Algirdo Butkevičiaus kritikos dėl Finansų ministerijos reakcijos į augančias kainas.

„Galiu pasakyti, kad Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių blogiausiai kovoja su augančia infliacija, todėl kad ją turime didžiausią. Neturi jokio priemonių plano dėl pabrangusių žaliavų“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu Seime sakė A. Butkevičius.

Tačiau ministrė nesutiko su ekspremjero vertinimu.

„Mes sekame, ką daro ir kitos valstybės. Lietuvos pritaikytas paketas yra nė kiek ne mažesnis, negu kitų valstybių. Tiesiog jie yra skirtingi, dėl skirtingų aplinkybių“, – atsakydama į klausimą tikino G. Skaistė.

Ji akcentavo, kad veiksmų reaguojant į augančias kainas Vyriausybė ėmėsi dar praėjusiais metais.

„Vyriausybė pateikė valstybės biudžeto projektą, kuriame numatyta per milijardą eurų žmonių pajamų didinimui. Žmonių pajamos turėjo augti sparčiau nei infliacija, jeigu ne karas Ukrainoje“, – pabrėžė politikė.

Finansų ministrė pažymėjo, kad pateikus pirmąjį energijos kainų amortizavimo paketą, buvo atidėtas elektros rinkos liberalizavimo procesas, numatytas dujų brangimas buvo išdėstytas per 5 metų laikotarpį. Taip pat G. Skaistė atkreipė dėmesį, kad antrajame pakete buvo numatyta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centriniam šildymui, atgaline data nuo metų pradžios pritaikant nulinį tarifą, be to, pasiūlyta skirti papildomus 35 mln. eurų gyventojams įsigyjant saulės elektrines.

Ji taip pat pažymėjo, kad kitą savaitę bus pristatytas Finansų ministerijos parengtas šalies ekonomikos raidos scenarijus, o Vyriausybė iš karto po to pristatys papildomas infliacijos amortizavimo priemones.

„Rengiamas atnaujintas ekonominės raidos scenarijus. kadangi kainos buvo itin volatilios energijos rinkose. Dabar, matant tam tikras tendencijas, galima priimti sprendimus, kurie bus taikliausi“, – tvirtino G. Skaistė.

ELTA primena, kad Lietuvos banko ekonomistai kovą vietoje įprastų prognozių parengė tris ekonomikos raidos scenarijus, kadangi dėl tebesančio karo Ukrainoje bei kitų veiksnių kintamumo šiuo metu yra itin sudėtinga vertinti tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių tikėtiną ekonomikų raidą.

Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.