Įamžins knygos puslapiuose

Tamsiaplaukis, žaviai besišypsantis armėnų kilmės gydytojas buvo gerai pažįstamas ne tik Klaipėdoje, kur dirbo ligoninėje bei vadovavo savo tautiečių bendruomenei, bet ir Gargžduose, kur pradėjo savo profesinę karjerą, įsikūrė su šeima ir dalyvavo Klaipėdos rajono tarybos veikloje.

Mirtis nebuvo įtraukta į A.Albertjano dienotvarkę, bent jau ne dabar.

Nors per vieną paskutiniųjų interviu jis, tarsi nujausdamas, pripažino, kad "čia nedaug nuo mūsų valios priklauso ir ne viską mes patys sprendžiame".

Nepaisant to, gydytojo netektis – milžiniškas smūgis visiems jį pažinojusiems.

Žurnalistas ir leidėjas Antanas Stanevičius savo baigiamoje rašyti knygoje "Armėnija Ararato akyse" skyrė nemažai vietos ir A.Albertjanui.

"Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis 2006 metais užsakė sukurti fotoalbumą ligoninės 30-mečio proga. Nurodymas buvo vienas: knygoje savo atvaizdą turi surasti kiekvienas darbuotojas, jiems ir bus dovanojamas leidinys. Su fotoaparatu teko apeiti visus ligoninės pastatus, visus skyrius. Ant vieno durų perskaičiau užrašą: "Skausmo skyrius. Vedėjas Albert Albertjan". Įėjęs sutikau gyvų akių daktarą", – apie pažinties pradžią su armėnų kilmės gydytoju rašė A.Stanevičius.

Išgirdęs apie A.Albertjano mirtį, A.Stanevičius sunkiai rinko žodžius, prasitarė, jog visai neseniai jam nusiuntė knygos rankraštį, kad peržiūrėtų, pateiktų pastabas.

Nespėjo. Išsekintas ligos, pats visą gyvenimą kitiems gyvybes gelbėjęs medikas užvakar užgeso amžiams.

Atvyko ir pasiliko

A.Albertjanas buvo kilęs iš Armėnijos, Giumri miesto, buvusio Leninakano. Jo tėtis ir mama – abu medikai.

Tačiau pradžia iš saulėtos Armėnijos į Lietuvą medicinos studijuoti atvykusiam jaunuoliui anuomet, prieš 36 metus, nebuvo lengva.

"Į Lietuvą atvykau vos septyniolikos. Atvažiavau iš saulėto krašto, kur per metus būna apie 300 saulėtų dienų. Į Kauną vykau pilnas džiaugsmo: štai prasidės mano naujas gyvenimas. Įsivaizdavau, kad ir Lietuvoje bus taip šilta, kaip Armėnijoje. O čia rugsėjį prasidėjo lietūs ir galo nesimatė. Pas mus lyja gal pusvalandį, dažniausiai 10 minučių, paskui vėl išsigiedrija. O čia užtraukė ir pradėjo pilti kaip iš kibiro. Be to, buvau visiškai vienas – nei pažįstamų, nei draugų ir laukė labai sunkios studijos", – prieš dvejus metus dienraščiui "Klaipėda" kalbėjo A.Albertjanas.

Į Medicinos institutą Albertas įstojo 1985 m., kiek pasimokius, jį paėmė į kariuomenę.

Tarnavo Tbilisyje ir Azerbaidžane, Nachičevanėje, 130 km nuo Jerevano.

Į studijas Lietuvoje sugrįžo 1987 m. lapkritį, ir netrukus Azerbaidžane, Sumgajite, prasidėjo armėnų žudynės.

Po to – įvykiai Baku, galiausiai įsiplieskė Karabacho karas.

"Mano padėtis buvo labai dviprasmiška, tarsi norėjosi grįžti, kai viskas ten prasidėjo, bet buvau nebaigęs studijų. Taigi buvau nei karys, nei gydytojas. Privalėjau pabaigti mokslus. O po medicinos studijų atsidūriau Gargžduose, kur ir įsikūriau su šeima", – dienraščiui yra pasakojęs A.Albertjanas.

Jis buvo neabejotinai labai didelis Lietuvos patriotas. Šis žmogus ilgam išliks daugybės klaipėdiečių širdyse.

Jo žmona Naira – irgi gydytoja, abu jie iš to paties miesto, jų abiejų tėvų namai yra toje pačioje gatvėje.

Su žmona susilaukė trijų dukrų – Kristinos, Ani ir Mariam.

Neliko pasyvus stebėtojas

A.Albertjanas itin greitai išmoko lietuviškai, nors lietuvių ir armėnų kalbos nėra labai giminingos.

Lietuvoje jis atsidūrė kaip tik tuo metu, kai čia prasidėjo Atgimimo sąjūdis.

"Pas mus tas judėjimas jau buvo prasidėjęs, ir man tie visi dalykai buvo žinomi. Nepriklausomybė nekvestionuojama, ir bent jau man nekilo klausimas, kieno pusę palaikyti ir ar dalyvauti Atgimimo judėjime. Aš kaip tik grojau smuiku Medicinos instituto liaudies kapeloje ir mes tada dažnai koncertuodavome prie barikadomis apstatyto Seimo rūmų. Galima sakyti, buvau tų įvykių sūkuryje", – 2019 m. interviu dienraščiui pasakojo A.Albertjanas.

Iš to sūkurio jis nepasitraukė iki pat galo. 2003–2007 m. A.Albertjanas buvo išrinktas į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą.

Tarybos nariu su Liberalų sąjūdžio vėliava jis tapo ir per pastaruosius savivaldybių rinkimus.

Tad A.Albertjano mirtį labai skaudžiai išgyvena ir jo politiniai bendražygiai.

Svajonė: per interviu dienraščiui prieš dvejus metus A.Albertjanas prasitarė, kad nors ir labai laimingas jaučiasi gyvendamas Lietuvoje, baigęs gydytojo karjerą, norėtų grįžti gyventi į gimtąją Armėniją.

"Jis buvo mūsų frakcijos kolega. Visi esame šokiruoti. Paskutines tris savaites turėjome viltį, nors protu suvokėme, kad pasveikti sunkiai įmanoma. Jo sveikata išties buvo geresnė nei bet kurio iš mūsų, jis nerūkė, negėrė, sportavo. Į ligoninę pateko spalio pabaigoje, dar lapkričio pradžioje susirašinėjome, jis juokavo. Paskui situacija labai pablogėjo", – kalbėjo Klaipėdos rajono tarybos narė, rajono mero pavaduotoja Audronė Balnionienė.

Klaipėdos rajono taryboje nuo COVID-19 mirusį 54-erių A.Albertjaną turėtų pakeisti liberalas Aivaras Vasylius.

Tautiečius slegia sielvartas

Netektis ypač skaudi uostamiesčio armėnų bendruomenei, kurios vadovas ir siela tiek metų buvo gydytojas A.Abertjanas.

Klaipėdos tautinių kultūrų centro projektų vadovė Tatjana Kononova vakar sunkiai tramdė ašaras, moteris atviravo visą naktį verkusi, negalinti susitaikyti su netikėta žinia ir praradimo skausmu.

Jis visomis prasmėmis buvo geranoriška, mylinti žmones, atjaučianti asmenybė. Jam apibūdinti tiktų visi geriausi žodžiai.

"Jis visomis prasmėmis buvo geranoriška, mylinti žmones, atjaučianti asmenybė. Jam apibūdinti tiktų visi geriausi žodžiai. Jis niekada neskleidė neigiamų emocijų", – kalbėjo T.Kononova.

Centro darbuotoja neslėpė bendravusi su daugeliu armėnų tautinės bendruomenės narių ir visi jie svarstė, kažin, ar rasią kitą tokį žmogų, kuris galėtų užimti ir taip atstovauti ir burti armėnus Klaipėdoje.

"Daugelis kartojo tą patį – jis viską spręsdavo pats, viską galėjo, neprašė pagalbos, neužkraudavo darbų kitiems. Labai stengėsi puoselėti savo tautos kultūrą, atveždavo į Klaipėdą iš Armėnijos įvairias parodas, rengdavo tautinės kultūros koncertus. Toli nuo tėvynės gyvenantys armėnai jo dėka jautė ryšį su savo šalimi, jis buvo tarsi stiprus saitas tarp Armėnijos ir Lietuvos. Tuo pačiu metu jis buvo neabejotinai labai didelis Lietuvos patriotas. Šis žmogus ilgam išliks daugybės klaipėdiečių širdyse", – tikino T.Kononova.

Tautinių kultūrų centro darbuotojai tikino pasistengsią padėti vietos armėnams, net jei kurį laiką jų bendruomenė neturės konkretaus bendruomenės vadovo.

Pabandžiusi pasikalbėti su artimu A.Albertjano draugu Garniku Kazarianu, T.Kononova pasakojo išgirdusi telefono ragelyje tik vyro raudą.

"Jis verkė kaip vaikas. Nežinau, ar kuris nors bendruomenės narys šiandien galės bendrauti. Kam skambinu, visi tik sielvartauja ir verkia, pasikalbėti kol kas nepavyko", – neslėpė T.Kononova.

Nenuilstantis: A.Albertjanas ne vienerius metus vadovavo ne itin gausiai, apie 100 žmonių vienijančiai armėnų bendruomenei, tačiau kas dabar perims šias pareigas, dar net nesvarstoma. Antano Stanevičiaus nuotr.

Svajojo grįžti į gimtinę

Albertjanai Klaipėdoje tapo savi, gal todėl susitaikyti su gydytojo mirtimi visiems jį pažinojusiems labai sunku.

Nors visada jautė trauką į Armėniją, Albertjanų šeima čia gerai integravosi, ne asimiliavosi, o būtent integravosi. Dukros lankė lietuviškas mokyklas.

"Esu čia laimingas, bet, kai išeisiu į pensiją, turbūt norėčiau grįžti gyventi į Armėniją", – tokią svajonę turėjo A.Albertjanas.

Armėnijoje esančiam Alberto broliui vakar teko nelengva misija pranešti tėvams apie jų sūnaus mirtį.

Tik šiandien po pietų paaiškės, kur amžinojo poilsio atguls Lietuvai savas tapęs gydytojas.

Užgriuvo netektys

A.Albertjano netektis – ne vienintelė armėnų bendruomenėje per pastarąsias savaites.

Nuo savaitgalio klaipėdiečiai stebisi matydami neveikiančią armėniškos virtuvės užeigą Melnragėje, šalia paplūdimio.

Svetinga įstaiga dirbdavo ir šaltuoju metų laiku. Šį kartą ji duris užrakino lankytojams dėl netikėtos šios įstaigos savininko Livono Papyano mirties.

Vienas po kito išėjo du armėnų gerai žinomi bendruomenės vyrai. Vos prieš porą dienų gavome žinią apie netikėtą L.Papyano mirtį.

"Viskas atsitiko taip greitai. Vienas po kito išėjo du armėnų gerai žinomi bendruomenės vyrai. Vos prieš porą dienų gavome žinią apie netikėtą L.Papyano mirtį. Jis, be abejo, gerai pažinojo A.Albertjaną. Armėnų bendruomenė yra itin glaudi, šiltai bendraujanti, tai svetingi žmonės, mandagūs, inteligentiški, niekada šiurkščiais žodžiais nesišvaistantys žmonės. Bendruomenėje pastaruoju metu buvo ir daugiau netekčių. Bene prieš tris savaites mirė dar vienas armėnas, taip pat nuo COVID-19 ligos. Lyg koks apsėdimas, visi esame sukrėsti, mirtys šią bendruomenę tiesiog šienauja", – teigė T.Kononova.

Neblogai pažinojęs mirusįjį Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki prisiminė 52 metų L.Papyaną kaip geraširdį, dažniausiai gerai nusiteikusį vyrą.

"Žmonės pas jį eidavo. Buvo svetingas žmogus. Norėjau užeiti į kavinę, sužinoti, kada laidotuvės, bet durys užrakintos. Laidotuvės dar atidėliojamos, laukiama atvykstant sesers iš Armėnijos. Daugelis klaipėdiečių yra lankęsi Melnragės šašlykinėje, daugelis jį pažinojo. Jis buvo gerai matomas, net asmeniškai jo nepažinoję žmonės žinojo, kas jis yra. Kiek žinau, armėnai Klaipėdoje, kaip ir visame pasaulyje, laikosi bendruomenės, yra tarpusavyje labai artimi, net jei verslo klausimais turi nesutarimų", – kalbėjo A.Siakki.

Tyrimo duomenimis, mažiausiai 65 proc. apklaustųjų neigiamai vertina valdžios veiksmus kovoje su infekcijos plitimu. Tai rekordinis rodiklis nuo pandemijos pradžios, pastarąjį mėnesį jis išaugo iškart 10 procentinių punktų. Apie Vyriausybės veiksmus šioje srityje teigiamai atsiliepė 30 proc. japonų. Tai savo ruožtu žemiausias rodiklis, jis per mėnesį smuktelėjo 8 procentiniais punktais. O paramos Y. Sugos ministrų kabinetui reitingas per pastarąjį mėnesį sumažėjo tik 2 procentiniais punktais, iki 47 proc.

Vyriausybės pastangas kovoti su koronavirusu prasčiausiai vertina Japonijos sostinės gyventojai – joms pritaria tik 25 proc. tokijiečių. Bet nepaprastosios padėties atnaujinimą Tokijuje ir dar trijose šalies prefektūrose pateisinamu laiko 68 proc. respondentų.

Apklausoje dalyvavo 1 026 žmonės, vyresni kaip 18 metų amžiaus.

Balandžio 25 d. Tokijuje, taip pat Osakos, Kioto ir Hiogo prefektūrose vėl įvesta nepaprastoji padėtis. Manoma, kad ji galios bent jau iki gegužės 11 d. Šiose teritorijose iš viso gyvena daugiau kaip 30 mln. žmonių.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Japonijoje nustatytų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius viršijo 569 tūkst., mirė daugiau kaip 9,9 tūkst. infekuotųjų.

Sidnėjuje įsikūręs F. Lowy (F. Louvio) Tarptautinės politikos institutas tyrimo metu vertino beveik 100 valstybių pagal šešis kriterijus, įskaitant patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičių, mirčių skaičių ir testavimo parametrus.

„Paimti kartu, šie rodikliai rodo, gerai ar prastai šalys tvarkėsi su pandemija“, – rašoma nepriklausomo instituto ataskaitoje.

Be Naujosios Zelandijos, kuri sėkmingai suvaldė viruso plitimą uždariusi sienas, taikydama griežtą karantiną ir vykdydama platų testavimą, į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko Vietnamas, Taivanas, Tailandas, Kipras, Ruanda, Islandija, Australija, Latvija ir Šri Lanka.

Estija pagal šį indeksą užima vienuoliktą, o Lietuva – devynioliktą vietą.

Sąrašą užbaigia 98 vietoje esanti Brazilija. 97 vieta atiteko Meksikai, 96 – Kolumbijai, 95 – Iranui, 94 – Jungtinėms Valstijoms.

Brazilijoje užregistruota daugiau kaip 218 tūkst. mirties nuo koronavirusinės infekcijos atvejų. Pagal aukų skaičių ji užima antrą vietą pasaulyje po Jungtinių Valstijų.

Abiem daugiausiai gyventojų turinčioms Amerikos šalims beveik visus pastaruosius metus vadovavo nacionalistinių pažiūrų lyderiai, aktyviai menkinę pandeminio koronaviruso pavojingumą, šaipęsi iš kaukių dėvėjimo, pasisakę prieš karantinus ir galiausiai patys užsikrėtę šiuo virusu.

Kinijos, kur pirmiausia atsirado šis užkratas, indekse nėra, nes, anot jo sudarytojų, trūksta viešai prieinamų duomenų apie testavimą.

Pekinas uoliai stengiasi kontroliuoti viešąją nuomonę apie valdžios atsaką į pandemiją, siekdamas parodyti Kinijos autoritarinės sistemos pranašumą prieš demokratijas, daugeliui kurių sunkiai sekasi tvarkytis su krize.

F. Lowy institutas nurodė, kad vertinant atsaką į pandemiją politinių sistemų aspektu, aiškaus nugalėtojo nėra.

„Kai kurios valstybės tvarkėsi su pandemija geriau už kitas, tačiau dauguma šalių visgi lenkė viena kitą tik neveiksmingumo mastais“, – rašoma ataskaitoje.

Mažesnės šalys, turinčios mažiau kaip 10 mln. gyventojų, regis, turėjo tam tikrų pranašumų.

„Iš esmės, šalys su mažesnėmis populiacijomis, darniomis visuomenėmis ir stipriomis institucijomis turi lyginamąjį pranašumą tvarkantis su pasauline krize, tokia kaip pandemija“, – rašoma ataskaitoje.

Nuo 2019 metų gruodžio, kai prasidėjo protrūkis, visame pasaulyje nustatytų COVID-19 atvejų skaičius jau perkopė 100 mln., o maždaug 2,2 mln. užsikrėtusiųjų mirė.

„Viruso mutacijų keliamas pavojus verčia mus apsvarstyti drastiškas priemones, – laikraščiui „Bild“ sakė H. Seehoferis. – Tai apima daug griežtesnę sienų kontrolę, ypač prie aukštos rizikos teritorijų sienų, ir lėktuvų eismo į Vokietiją sumažinimą iki beveik nulio, kaip tai šiuo metu daro Izraelis.“

Naujų, labiau užkrečiamų mutacijų viruso Didžiojoje Britanijoje ir Pietų Afrikoje atsiradimas ėmė kelti nerimą tuo metu, kai daugybei šalių sunkiai sekasi suvaldyti pandemijos protrūkius.

Prie nerimo prisideda ir lėtesnis nei tikėtasi skiepijimo kampanijų tempas.

Nors Vokietija praėjusių metų pavasarį gana sėkmingai susitvarkė su pirmąja pandemijos banga, šalį pastaraisiais mėnesiais smarkiai paveikė antroji.

Šalis lapkritį pakartotinai įvedė apribojimų, apimančių barų, restoranų ir kultūrinių bei laisvalaikio įstaigų uždarymą. Gruodį apribojimai buvo sugriežtinti, užsiverti taip pat nurodžius mokykloms ir nebūtinosioms parduotuvėms.

Dabartiniai apribojimai šalyje turėtų galioti bent iki vasario vidurio.

Į Vokietiją norintys patekti keliautojai iš šalių, kuriose buvo aptiktas naujų atmainų koronavirusas, privalo pateikti neseniai atliktą neigiamą viruso testą. Ši priemonė lėmė ilgų eilių prie šalies sienos su Čekija susiformavimą.

„Tie Vokietijos žmonės, kurie sutinka su griežtais apribojimais, tikisi, kad mes juos kaip įmanydami geriau apsaugosime nuo infekcijų skaičiaus sprogimo“, – „Bild“ sakė H. Seehoferis.

Vokietijoje nuo pandemijos pradžios patvirtinta daugiau kaip 2 mln. COVID-19 atvejų ir virš 52 tūkst. su liga susijusių mirčių.

„Švedija antradienį pratęsia rekomendacijos nevykti į nebūtinas tarptautines keliones galiojimo laiką iki balandžio 15 dienos“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė), kurią citavo leidinys.

Tai taip pat nereiškia, kad Švedijos valdžia skatina keliauti ES viduje. Ministrė pabrėžė, kad keliauti šiuo metu apskritai nėra saugu, tiesiog iš ES šalių į Švediją grįžti lengviau.

Anksčiau planuota, kad rekomendacija baigs galioti sausio 31 dieną. Švedija šią rekomendaciją vis pratęsia nuo praėjusių metų kovo.

Nuo pandemijos pradžios Švedijoje užregistruota per 547 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, įskaitant daugiau kaip 11 tūkst. mirties atvejų.

J. Ardern tikino, kad savaitgalį Naujojoje Zelandijoje užregistruotas pirmasis vietinis COVID-19 atvejis per daugiau nei du mėnesius rodo pavojų, kurį pandemija vis dar kelia šaliai, giriamai dėl sėkmingos reakcijos į koronaviruso krizę.

J. Ardern patvirtino, kad jos vadovaujama Vyriausybė neatidarys valstybės sienų, kurios buvo uždarytos visiems, išskyrus sugrįžtančius šalies piliečius, kol pasaulyje vis dar nebus suvaldyta pandemija.

„Atsižvelgiant į rizikas mus supančiame pasaulyje ir neapibrėžtumą dėl vakcinacijos visame pasaulyje, galime tikėtis, kad mūsų sienos bus uždarytos didžiąją šių metų dalį“, – žurnalistams sakė J. Ardern.

Tiesa, Naujoji Zelandija sieks ir toliau įgyvendinti „kelionių burbulų“ politiką su Australija ir Ramiojo vandenyno valstybėmis, kurios taip pat sėkmingai suvaldė koronavirusą.

„Ekspertai, panašu, mums bando parodyti ir pasakyti, kad atėjo metas rimtoms, nacionalinio lygio priemonėms, o ne lokalioms, taškinėms, kadangi mes tiesiog esame paleidę jau iš savo rankų patį valdymą“, – BNS šeštadienį sakė A. Dulkys.

Jis sakė kol kas negalintis sukonkretinti, kokius ribojimus sekmadienį svarstys Vyriausybė, tačiau pabrėžė, kad viena jų bus nukreipta į žmonių judėjimą.

„Tiesiog tai, ką mes su ekspertais aptarinėjome, nagrinėjome prie esamų skaičių, esamos situacijos, žinome, kad reikės priemonių, nukreiptų į žmonių judėjimą, reikės vidinių darbinių priemonių, susijusių su vakcinavimu, su stacionarinio gydymo įstaigų lovų, slaugos, globos įstaigų klausimais, dėl ugdymo įstaigų tarsimės. Galiu įvardinti tik šias kryptis ir pasakyti, kad ekspertai labai pritaria, kad mūsų paskelbtas pagrindinis tikslas ir jo sudedamosios dalys, šita rodiklių kombinacija yra esminė, jei mes norime pajudėti iš mirties taško“, – sakė A. Dulkys.

Pasakiau tiek, kiek galiu – rytoj renkasi Ministrų kabinetas, bus išklausyti galutiniai pasiūlymai, dar kartą bus bendraujama, visi analizuoja, galvoja.

„Pasakiau tiek, kiek galiu – rytoj renkasi Ministrų kabinetas, bus išklausyti galutiniai pasiūlymai, dar kartą bus bendraujama, visi analizuoja, galvoja (...). Aš į šitą klausimą negaliu atsakyti“, – BNS sakė A. Dulkys, paklaustas, ar bus siūloma įvesti komendanto valandą gyventojams draudžiant išeiti iš namų konkrečiomis valandomis.

Jis taip pat teigia, kad terminas, nuo kada nauji ribojimai būtų įvedami, priklausys nuo pačių priemonių.

„Man atrodo, žmonės yra įsitempę, įelektrinti ir yra labai negerai, kai priemonės atšaukinėjamos, kaitaliojamos kas keletą valandų ar dienų. Tad būtų gerai jas apgalvoti“, – tvirtino ministras.

A. Dulkio teigimu, bus siekiama kelių esminių tikslų: kad su COVID-19 užsikrėtusiais kontaktavę asmenys izoliuotųsi per dvi paras, susirgimų skaičius per parą neviršytų 200, o teigiamų testų skaičius, nemažinant jų apimčių, nesiektų 5 procentų, taip pat, kad šimtas žmonių neužkrėstų daugiau nei šimto kitų asmenų.

„Ekspertai pasakė, kad mes tikrai labai tiksliai ir aiškiai tikslus įvardinome, o žmonėms yra labai svarbu žinoti, kokį tikslą norime pasiekti, tada tampa aišku, kad juos pasiekus galima kalbėti apie atpalaidavimą ar tai, kad geriau valdome situaciją“, – teigė A. Dulkys.

Pastarosiomis dienomis naujų susirgimų skaičius per parą perkopė 3 tūkst., registruojama po 30 mirčių. Kadenciją baigusi Sauliaus Skvernelio Vyriausybė nuo šios savaitės vidurio sugriežtino karantino sąlygas, tačiau naujoji valdžia, taip pat ir prezidentas Gitanas Nausėda, sprendimus vadina nepakankamais.

Naujoji Ingridos Šimonytės Vyriausybė sekmadienį renkasi į pirmąjį posėdį, kuriame bus priimami sprendimai dėl pandemijos valdymo.

„Švietimo įstaigų uždarymas viena iš skaudžiausių temų. Bet tai veiksminga priemonė. Dar vienas grafikas iš rimto žurnalo. Čia pavaizduotos priemonių poveikiai Rt. Rt>1 epidemija plinta, Rt<1 epidemija suvaldoma. Yra įdėti pasikliovimo intervalai ir atidėtas priemonės poveikis laikui bėgant. Raudona pažymėta, kai priemonė yra atšaukiama, o mėlyna – kai taikoma. Mokyklų uždarymas matosi, kad labiausiai atsiskiria, t. y. tiek priemonės taikymas, tiek atšaukimas duoda didžiulį poveikį“, – grafikuose pateiktą informaciją komentavo ekspertas.

Be perteklinių skaudžių ribojimų kitokių priemonių nėra. Nes jos efektą duoda iš karto.

Feisbuko nuotr.

Pasak V. Zemlio-Balevičiaus, kad priemonės būtų veiksmingos, jas reikia taikyti ne po vieną, o grupėmis. „Viena priemonė, akivaizdu, nieko neišspręs, jų turi būti kompleksas. Todėl ekspertų grupė ir rekomendavo jų visą pluoštą. Dabartinės Vyriausybės priemonės, deja, nėra pakankamos. Dabartinėje situacijoje, deja, nėra erdvės dalinėms priemonėms. Asmeniškai aš esu prieš perteklinius ribojimus ir manau, kad epidemiją reikia suvaldyti per kontaktų atsekamumą ir greitų veiksmų taikymą pasirodžius pirmiems augimo požymiams. Bet yra toks angliškas posakis: that ship has sailed. Koks yra prasto kontaktų atsekamumo ir dalinių priemonių taikymo rezultatas, mes turime prieš savo akis“, – feisbuke rašė V. Zemlys-Balevičius. 

Matematiko teigimu, griežtų priemonių taikymo rezultatus galima pamatyti iškart. „Nereikia dairytis į kitas šalis. Perkrautos ligoninės, kylantis mirčių skaičius ir į aukštumas šokusios perviršinės mirtys. Jeigu nieko nedarysime, situacija tik blogės. O be perteklinių skaudžių ribojimų kitokių priemonių nėra. Nes jos efektą duoda iš karto. Nemačiau jokių kitų siūlomų priemonių, kurios būtų pagrįstos moksliniais argumentais arba grįstos duomenimis, ir kurios nebūtų suvaržymai. Parodykite jas ir jų veiksmingumo įrodymus ir aš pakeisiu savo nuomonę“, – mintimis dalijosi ekspertas.

Susiimam, susitvarkom ir tada bus galima galvoti apie grįžimą į normalų gyvenimą.

Freepik.com nuotr.

Eksperto teigimu, šioje situacijoje svarbu visuomenės susitelkimas ir bendras noras įveikti COVID-19. „Bet kokios taikomos priemonės neveiks be visuomenės pagalbos. Todėl dar kartą ačiū tiems, kurie savarankiškai karantinuojasi. Reikia pripažinti, valstybė nepakankamai padėjo tokiems žmonėms. Tikiuosi, kad bus padarytos išvados ir kad galų gale bus palaikomi žmonės, kurie sąžiningai laikosi karantino suvaržymų. Taip pat tikiuosi, kad tiems, kurie dvejoja ar tiesiog žmogiškai nesusivaldo, bus siunčiama aiški žinutė. Susiimam, susitvarkom ir tada bus galima galvoti apie grįžimą į normalų gyvenimą“, – sąmoningumo svarbą akcentavo matematikas.

„Dėl sudėtingos situacijos Prezidentūra penktadienį paprašo Sveikatos ekspertų tarybos paruošti rekomendacijas sekmadieniui. Šeštadienį Tarybos nariai praleidžia ruošdami rekomendacijas ir jų mokslinį pagrindimą bei diskutuodami visų rekomendacijų privalumus ir trūkumus. Paskutinis posėdis truko tris valandas be pertraukų. Pasibaigus posėdžiui dar buvo redaguojamas tekstas ir dailinama prezentacija“, – apie intensyvų darbą, vykusį savaitgalį, rašė mokslininkas.

Priemonės bus skausmingos, nes medikai Kalėdų ir taip tikrai nešvęs, o pagal dabartines tendencijas net ir imantis griežtų priemonių nepanašu, kad jas švęsti galės ir likusi Lietuva.

„Ateina sekmadienis, vyksta posėdis, pristatomos rekomendacijos. Prezidentas kalba kad turime būti vieningi ir kartu spręsti iškilusias problemas. Prof. Nida Žemaitienė pamini kad esant sudėtingai situacijai labai svarbi komunikacija ir valstybės lyderių palaikymas. Remigijus Mažeika dar kartą primena su kokiomis problemomis susiduria medikai. Grįžę namo jie verkia, nes negali susitaikyti su mirtimis darbe. Ekspertai pristato savo rekomendacijas. Po rekomendacijų duodamas žodis naujai paskirtai ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei. Ji padėkoja už darbą, pritaria, kad situacija yra sudėtinga ir kad reikėtų paskubėti su sprendimais ir primena, kad juos dabar gali priimti tik laikinai einantys pareigas ministras pirmininkas S. Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Tada paaiškėja, kad jų posėdyje tiesiog nėra. Ir čia man asmeniškai „trūksta plionkė“, – apie užplūdusią neviltį rašė V. Zemlys-Balevičius.

Pasak eksperto, reikės įdėti daug darbo, kad visuomenė būtų įtikinta, jog griežtesnės priemonės kovoje su COVID-19 yra tikrai reikalingos. „Apie kokį darbą kartu ir lyderystę galima kalbėti, kai net nuotoliniu būdu prisijungti prie posėdžio tie žmonės, kurie gali imtis sprendimų, nesiteikia? Niekam ne paslaptis, kad ekspertų taryba dirba visuomeniniais pagrindais ir turi tik patariamąją galią. Tik Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasirinkimas, kiek dėmesio į ją reikia kreipti. Vykdomosios valdžios dalyvavimas posėdyje parodytų, kad priimant sprendimus atsižvelgiama į visas įmanomas priemones. O priemonės bus skausmingos, nes medikai Kalėdų ir taip tikrai nešvęs, o pagal dabartines tendencijas net ir imantis griežtų priemonių nepanašu, kad jas švęsti galės ir likusi Lietuva. Kad ir kokių priemonių bus imtasi, bus daug klausimų ir reikės daug dirbti, kad būtų galima įtikinti visuomenę, kad būtent šios priemonės yra reikalingos. Ekspertų taryba prie kiekvienos rekomendacijos ruošia argumentus tiek iš dabar matomų duomenų, tiek iš mokslinės literatūros. Pirminiu variantu pasidalinta su visais posėdžio dalyviais, o visuomenei pagrindimas bus pristatytas, jį sutvarkius, nes elementariai vakar neliko laiko tam padaryti“, – socialiniame tinkle rašė V. Zemlys-Balevičius.

Deja, laikinoji Vyriausybė pasirinko elementaraus ignoravimo kelią.

Freepik.com nuotr.

„Visų iki šiol Vyriausybės siūlytų priemonių pagrindimo, deja, neteko matyti. Jau galima tvirtai teigti, kad jos negali būti pagrįstos dar kokiais nors slaptais duomenimis, nes jų paprasčiausiai nėra. Su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) viskas išsiaiškinta, 41 proc. atvejų nežinoma, 10 proc. neištirta. Visi supranta, kad idealių duomenų nebus. Be jų bus priimti nebūtinai teisingi sprendimai, bet nieko nedarymo kaina yra per didelė – žmonių mirtys. Todėl, mano nuomone, priimant bet kokius sprendimus, ypatingai svarbu išklausyti alternatyvią nuomonę, kad būtų galima pasitikrinti, ar ko nors nepražiopsojai. Deja, laikinoji Vyriausybė pasirinko elementaraus ignoravimo kelią. Taip, posėdyje dalyvavo SAM ir Vyriausybės atstovai, buvo padėkota už rekomendacijas. Jos bus svarstomos pirmadienį ir kažkas bus nutarta trečiadienį. Nes kam skubėti? COVID-19 ligonių skaičius šiandien perkopė 2000, ar gi čia problema?“ – klausė mokslininkas.

Ekspertas svarstė, dėl kokių priežasčių A. Veryga ir S. Skvernelis nepasirodė posėdyje. „Paprastai į darbą neateini tik dėl labai rimtų priežasčių. Galbūt premjeras su ministru netikėtai susirgo ir dabar patys guli ligoninėje. O gal vakar kaip tyčia dalyvavo „šefo“ gimtadienyje? Čia išreikšta mano asmeninė nuomonė, kaip paprasto Lietuvos piliečio, kuris yra šiek tiek pervargęs, nes per savo didelę burną įsigijo papildomą neapmokamą darbą, kuris suvalgo visą laisvą laiką vakarais ir savaitgaliais. Mano išmanymo sritis apsiriboja matematika, statistika ir duomenimis. Stengiuosi susilaikyti nuo politinių pareiškimų, nes mane motyvuoja išspręstos problemos, o ne kalbos apie jas. Bet šiandien nesusilaikiau. Iš anksto atsiprašau“, – feisbuke rašė V. Zemlys-Balevičius.

Chartijos dokumente pateikiamos moksliškai pagrįstos EASA bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) oro uostams bei oro linijoms parengtos gairės dėl COVID-19 rizikos mažinimo priemonių įvedimo. Chartijos nariai kas savaitę keisis informacija, EASA nuolat vertins oro uostų įdiegtų priemonių veiksmingumą bei padės greičiau spręsti iššūkius oro uostų viduje šiuo pandemijos metu.

Lietuvos oro uostai, kaip ir kiti EASA iniciatyvai palaikymą išreiškę nariai, COVID-19 chartiją pasirašė norėdami padėti užkirsti kelią viruso plitimui bei parodyti, kad pandemijos akivaizdoje visi trys šalies oro vartai yra pasirengę dirbti pagal aukščiausius aviacijos epidemiologinio saugumo standartus bei nuolat bendradarbiauti su suinteresuotomis šalimis, kad sumažintų ligos plitimo rizikas.

Pasak Lietuvos oro uostų vadovo Mariaus Gelžinio, plataus spektro saugumo priemonės šalies oro uostuose pradėtos taikyti dar pavasarį, pačioje pandemijos pradžioje, o šis prisijungimas prie EASA iniciatyvos yra veiksmų formalizavimas ir siekis solidarizuotis su likusia Europos dalimi.

„Saugumas ir sauga yra prioritetai tiek aviacijoje, tiek keleiviams oro uostų terminaluose, todėl nuolat ieškome būdų, kaip užtikrinti maksimaliai tinkamas sąlygas. Tikime, kad reikalavimų standartizavimas ir suvienodinimas tarp šalių pandemijos akivaizdoje yra būtinas. Juk reguliariai besikeičiančios keliavimo taisyklės šiuo metu yra esminis trikdis visiems keliaujantiesiems“, – įsitikinęs M. Gelžinis.

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių.