„Dezinformacijos yra tikrai labai daug, ypač didelius kiekius pastebėjome, kai buvo priimtas ketvirtasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketas Rusijai. Pastebėjome labai didelį šuolį – buvo trigubai daugiau [dezinformacijos] atvejų. Dezinformacija buvo nukreipta į Kaliningrado tranzitą, Rusijos propagandos tai netgi buvo vadinama „Kaliningrado blokada“. Jie nusako, kad buvo visiškai blokuojamas Kaliningradas, neatsižvelgiant į tai, kad tao buvo tik dalinės sankcijos“, – sakė Lietuvos kariuomenės analitikė Dominyka Daškevičiūtė.

Pro Rusijos propagandą nepraslydo nei vienas NATO veiksmas. Buvo bandoma sumenkinti ir parodyti, kad Rusija žino kelis NATO ėjimus į priekį.

„NATO viršūnių susirinkimui buvo ruoštasi ir anksčiau. Informacinė erdvė visada yra ruošiama kažkam, kas įvys fizinėje erdvėje. Mes jau prieš tai matėme bandymus atkreipti daugiau dėmesio į NATO, labiau jį demonizuoti. Kalbant apie Lietuvos regioną, buvo kreipiama daug dėmesio bet kokioms NATO pratyboms, kurios vyksta Lietuvoje. Buvo kalbama apie tai, kad NATO yra susiskaldęs, senas aljansas, kuris neatliepia saugumo aktualijų. Kuomet NATO viršūnių susitikimo metu Rusija buvo įvardinta kaip tiesioginė grėsmė NATO valstybėms, buvo labai stipriai ir agresyviai reaguojama. Buvo sakoma, kad NATO tik dabar tai pripažino, nors Rusijai jau seniai tai buvo aišku. Buvo sakoma, kad pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau seniai sakė, kad NATO – agresyvi organizacija. NATO nauji strateginiai planai buvo interpretuoti taip, kaip buvo patogu propagandai“, – vardijo D. Daškevičiūtė.

Juos erzina absoliučiai viskas, ką mes darome savo saugumo labui.

Kiekvieną Vakarų, kartu ir Lietuvos, veiksmą Rusijos propaganda akylai stebi ir reaguoja skleisdama jau žinomą naratyvą.

„Iš analitinės pusės, iš to, ką mes matome, juos erzina absoliučiai viskas, ką mes darome savo saugumo labui. Dėmesio sulaukia bet kas – politinės, ekonominės, gynybos ar net kultūros aktualijos. Mes matome labai aiškų stebėjimą to, kas vyksta Vakaruose, Lietuvoje. Tam yra ruošiamasi ir į tai yra nuolatos reaguojama. Tai yra didžiulis dezinformacijos ir propagandos tinklas, yra atskiri strateginiai komunikatoriai, yra antraeiliai komunikatoriai, kurie turi savo rolę ir pajungiami tada, kai jų reikia“, – komentavo kariuomenės analitikė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tarp senų propagandos naratyvų kartais išryškėja ir nauji pasakojimai. Vienas tokių – individualus Lietuvos sprendimas vykdyti visišką Kaliningrado blokadą.

„Naujas naratyvas, pavyzdžiui, kad Lietuva vienašališkai nusprendė ir ėmė vykdyti tą Kaliningrado blokadą, yra nematytas. Apskritai dezinformacija apie Kaliningradą buvo ir anksčiau – buvo sakoma, kad Lietuva turi teritorinių pretenzijų į Kaliningradą, Lenkija taip pat. Tokie dalykai yra nuolatos išnaudojami tik atsižvelgiant į aktualijas, kurios vyksta. Nepasakyčiau, kad naujas naratyvas buvo, kad Lietuva neturi savo užsienio politikos, kad Lietuva yra ES vietininkė. Nuolatos yra sakoma, kad Lietuva – silpna valstybė ir yra kitų didesnių valstybių marionetė“, – teigė D. Daškevičiūtė.

Rusijos propaganda skleidžiama įvairiomis kryptimis, o nuo jos adresato priklauso, koks naratyvas pasirenkamas. 

„Ta žinutė gali sukelti skirtingą atgarsį pas juos vidinėje auditorijoje ir skirtingus tikslus pasiekia Vakarų auditorijoje. Pavyzdžiui, Vakarų auditorijai Lietuva parodoma kaip nesavarankiška valstybė, galbūt nepatikima partnerė, rusofobinė valstybė, kelianti vėją ir dirbtinai priešinanti ES su Rusija. Jie siekia, kad Vakarai mūsų negintų, į mus neatsižvelgtų ir matytų mus kaip valstybę, kuri drumsčia vandenį ir trukdo ES ir NATO turėti gerus ekonominius santykius su Rusija. Rusijos auditorijai skiriama žinutė, kad Lietuva yra nesavarankiška, kad ji yra menka, mažareikšmė valstybė. Gražiai į naratyvą įsipaišo ir tai, kad atsiskyrusi nuo Sovietų Sąjungos Lietuva tapo visiškai nereikšminga, ekonomiškai, politiškai ir socialiai silpna. Dar vienas didesnis naratyvas – kad Vakarai supuvę, o Lietuva yra viena iš jų. Viskas, kas buvo Sovietų Sąjungoje buvo gerai, o dabar Lietuva žlunga“, – propagandą nupasakojo D. Daškevičiūtė.

Kritikuodami savo šalį dėl tam tikrų dalykų turėtume būti atsargūs ir įvertinti, ar tai nesutampa su Kremliaus naratyvu.

„Mes stebime informacinį lauką, stebime, koks turinys yra Rusijos komunikuojamas į Vakarus, į Rytus ir savo auditorijai. Aišku, mes esame demokratinis pasaulis – galime kritikuoti, vertinti, bet reikia atsargiai žiūrėti, kokia kritika mums pasitarnauja, o kokia kartoja Kremliaus naratyvą. Reikėtų būti labai atsargiems“, – patarė D. Daškevičiūtė.

Tam pažymėti rengiama ceremonija Lietuvos radijo ir televizijos centre Vilniuje.

Anykščių rajone, Viešintose, sumontuotas vidurinių bangų (AM) siųstuvas pagamintas prieš maždaug penkerius metus. Jį Vakarų Vokietijoje naudojo JAV gynybos departamentas, transliavęs radijo programą, skirtą Amerikos kariams užsienyje.

Naujas įrenginys pakeis Kauno rajone, Sitkūnuose, veikusį siųstuvą.

Ekspertai sako, kad jo pagalba programos Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Moldovos gyventojams bus retransliuojamos geresne kokybe.

Centrinė Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo būstinė yra Vašingtone, tačiau jo veikla yra sutelkta transliacijų centre Čekijos sostinėje Prahoje.

„Kai kurios šalys, skleisdamos netiesą, vadovaujasi principu, kad visos priemonės yra pateisinamos. Kovojant su propaganda turime ir greitai reaguoti, ir vadovautis visuotinai priimtinomis vertybėmis bei taisyklėmis – tai sunki, bet bendromis pastangomis įveikiama užduotis“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas ministras.

Pasak jo, atsižvelgiant į priešiškos, prieš regioną nukreiptos dezinformacijos mastą, šiuo metu svarbu koordinuoti partnerių veiksmus.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vyriausiųjų strateginės komunikacijos pareigūnų susitikime kalbama apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą, analizuojami naratyvai, nukreipti prieš Baltijos šalių ir Lenkijos valstybingumą, diskutuojama apie veiksmingiausius visas šalis vienijančios informacijos sklaidos būdus.

Rusija sukritikavo Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Danijos ir Estijos raginimus Europos Komisijai parengti veiksmų planą kovai su Rusijos propagandos kampanija

„Rusija visada teigiamai vertino žodžio laisvę, tačiau ES ketinimai įkurti tam tikrą kontrpropagandinį kanalą prieštarauja šiai laisvei“, – žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksejus Meškovas, komentuodamas informaciją apie keturių šalių iniciatyvą. Jį cituoja „Interfax“ naujienų agentūra.

Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Danijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai praėjusią savaitę laiške perspėjo, kad „Rusija greitai plečia savo dezinformacijos ir propagandos kampaniją“, kuria siekiama „paramos Rusijos vyriausybės politiniams ir kariniams tikslams“.

ES užsienio politikos vadovei Federicai Mogherini (Federikai Mogerini) adresuotame laiške, kurio kopiją gavo BNS, ministrai paragino užtikrinti „patikimą ir konkurencingą informacijos alternatyvą rusiškai kalbantiems gyventojams ir tiems, kurie naudojasi Rusijos valstybės kontroliuojama žiniasklaida“.

Jie pasiūlė Rusijos propagandą aptarti per ES ministrų susitikimą metų pradžioje ir pakvietė Europos išorės veiksmų tarnybą parengti veiksmų planą 2015-2016 metams.

Iniciatyvos autorius L.Linkevičius BNS penktadienį sakė, kad ministrai „nesiūlo cenzūrų ar draudimų, bet nori, kad būtų sukurtos sąlygos tikrai nešališkiems, laisviems ir alternatyviems informacijos šaltiniams“.

Jo teigimu, Rusijai skiriant milijardines sumas valstybės kontroliuojamai žiniasklaidai, reikia „susirūpinti visuomenės atsparumu manipuliacijoms“.

„Norėtųsi, kad skirtume daugiau dėmesio ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais sudaryti sąlygas, kad žmonės gautų alternatyvią, laisvą, objektyvią informaciją. Jokiu būdu ji neturi būti kontroliuojama kitų „teisingų“ valdžių, nes tai irgi nėra laisva informacija“, - kalbėjo ministras.

Laiške Briuseliui siūloma internete sukurti platformą, kurioje būtų pateikiama informacija apie propagandos melą ir manipuliacijas, suteikti paramą iniciatyvoms kurti televizijos kanalus, interneto portalus, radijo stotis ir spaudą rusų kalba, skatinti produkcijos keitimąsi ES viduje, siūlyti produkciją veikiančiai Rusijos žiniasklaidai.

Keturi ministrai taip pat pareiškė, jog ES turi skirti didesnį dėmesį interesų skaidrumui, nešališkai informuoti ir užkirsti kelią nesantaikos kurstymui bei smurto ir karo propagandai. Šiam tikslui ministrai siūlo paskatinti glaudesnį ES žiniasklaidos reguliuotojų bendradarbiavimą.

Paramą planui išsakė ir buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas).

„Taip, ES šalys turi būti pasirengusios priešintis akivaizdžioms Rusijos dezinformacijos pastangoms. Gera iniciatyva“, - socialiniame tinkle „Twitter“ parašė politikas, pasidalijęs nuoroda į BNS publikaciją.

Premjeras Algirdas Butkevičius neatmeta galimybės, kad siekiant kovoti su propaganda ateityje gali būti svarstomas klausimas dėl tam tikrų Rusijos atlikėjų įtraukimo į nepageidaujamų sąrašą, kaip padarė kaimyninė Latvija.

„Būdama Europos Sąjungos narė Lietuva sankcijų klausimus derina su kitomis ES šalimis ir pasisako už jų griežtinimą. Kalbant apie konkrečių atlikėjų iš Rusijos įtraukimą į nepageidaujamų sąrašą, kol kas tai nėra priimta, bet mes neatmetame galimybės svarstyti to ateityje, jei prireiks, siekiant kovoti prieš propagandą, kuri kursto nesantaiką ir konfliktą pasaulyje“, - premjero poziciją BNS perdavė jo atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė šiuo klausimu laikosi griežtos pozicijos - Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresiją prieš Ukrainą remiantys atlikėjai Lietuvoje turėtų būti nepageidaujami.

„Aš manau, kad jei prieš kokius trejus metus buvo galima suprasti argumentus, kad nereikia reklamos daryti tiems veikėjams, tegu jie čia pakoncertuoja, niekas čia jų daug neklauso, man atrodo, tokia taktika nebetinka. Reikia labai principingo ir aiškaus sprendimo, kad mes brėžtume vertybinę liniją, kurią visada Lietuva brėžė, parodant ir tiems patiems veikėjams, ir Rusijai, ir kitiems, kas yra blogis, kas yra tie kolaborantai, kurie remia imperialistinę politiką“, - BNS sakė R.Juknevičienė.

Pasak konservatorės, į Lietuvą reikėtų neįleisti visų Rusijos kultūros pasaulio atstovų, kurie pasirašė pareiškimą, jog remia V.Putino poziciją dėl Ukrainos ir Krymo. Pareiškimas ir jį pasirašiusių sąrašas skelbiami Rusijos kultūros ministerijos interneto puslapyje.

„Tie penki šimtai veikėjų, kurie savo parašais parėmė invaziją į Krymą ir Krymo aneksiją, tarp jų yra ir tie trys, kuriems latviai atsisakė išduoti vizas. Aš manau, kad šitie žmonės, kurie pasirašė dėl paramos V.Putinui, tikrai neturėtų atvykti į Lietuvą kaip niekur nieko“, - sakė R.Juknevičienė.

Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis sako, kad keliems atlikėjams neleidus atvykti į šalį problema nebus išspręsta. Pasak E.Masiulio, jo svajonė - kad vieną dieną tokių atlikėjų koncertus Lietuvoje tektų atšaukti, neišpirkus bilietų.

„Aš laikausi nuostatos, kad kelių žmonių įvažiavimo uždraudimas galbūt yra simbolinis veiksmas, bet problema ne kokiam nors Gazmanove ar kitam dainininke, problema ta, kad jie turi milžinišką pasisekimą ir didžiules auditorijas čia, Lietuvoje. Dalies visuomenės kultūros būsena ir lūkesčiai, poreikiai yra primityvūs, ir neišsispręstų ta problema, jei mes uždrausim vienam ar kitam atlikėjui atvykti čia, nes dar labiau jo muzika gali tapti geidžiama ir jis bus žiūrimas, klausmas per televiziją, radiją, internetą, kur tik nori“, - BNS sakė E.Masiulis.

„Kur kas svarbesnis dalykas - kiek įmanoma greičiau skirti pastangų, lėšų tam, kad būtų formuojamas mūsų žmonių subtilesnis skonis, Kuo mažiau ateity Lietuvoje liks žmonių, kuriems tai (Rusijos atlikėjai) įdomu, tuo labiau mažės tiems žmonėms poreikis atvažiuoti. Aš svajoju, kad kažkada atvažiuotų Gazmanovas ir į jo koncertą nesusirinktų žmonės“, - kalbėjo Liberalų sąjūdžio vadovas.

Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas sako, jog tokiais draudimais Lietuva grįžtų į sovietmetį. „Jeigu mes laisva valstybė, gerbianti žodžio laisvę, mes neturime bijoti jokių nuomonių, o turėti argumentus tokiai nuomonei atremti. O draudimai - tik sovietų laikais ir autoritarinio režimo laikais galėtų būti. Aš esu laisvos demokratiškos šalies žmogus“, - BNS sakė V.Uspaskichas.

Latvija priėmė sprendimą neapibrėžtam laikui tris Rusijos popmuzikos atlikėjus - Olegą Gazmanovą, Josifą Kobzoną ir Valerijos sceniniu vardu žinomą Alą Perfilovą - įtraukti į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į šalį. Latvijos Užsienio reikalų ministerija argumentuoja, kad šie asmenys savo žodžiais ir veiksmais prisidėjo prie žalos Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Jaunimo bendruomenė šią savaitę kreipėsi į Lietuvos vadovus bei atsakingus pareigūnus ragindami pasekti latvių pavyzdžiu ir „imtis atitinkamų veiksmų įtraukiant propagandos atlikėjus iš Rusijos į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašus“.