Tarptautinės kovos su smurtu prieš moteris dieną simboliškai vienai dienai oranžine spalva apšviečiami ir pastatai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastatas, kitų įstaigų, organizacijų bei institucijų pastatai. Pirmą kartą prie iniciatyvos jungiasi ir AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ valdomas aukščiausias Lietuvos statinys – Televizijos bokštas.

Smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas prieš moteris išlieka plačiai paplitusi kompleksinė žmogaus teisių ir lyčių lygybės problema tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Smurtas gali būti skirtingų formų: fizinis, psichologinis, seksualinis ir ekonominis – jis paliečia moteris įvairiose gyvenimo srityse. Intymaus partnerio smurtas yra labiausiai paplitusi smurto prieš moteris forma. Lietuvoje smurtą per savo gyvenimą patiria kas trečia moteris, o smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai užima penktadalį visų nusikaltimų, užregistruojamų Lietuvoje. 8 iš 10 smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys.

„Be galo svarbu sukurti efektyvią nukentėjusiųjų apsaugos ir pagalbos sistemą, užtikrinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir paslaugų, skirtų smurtautojams, prieinamumą ir tęstinumą. Ministerija nuosekliai dirba šia linkme. Nuo liepos mėnesio veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir kitos naujovės, kurios padeda skubiau reaguoti, efektyviau suteikti pagalbą patiriantiems smurtą, dar daugiau dėmesio skiriama prevencijai. Ir toliau nuosekliai sieksime, kad kiekvienas nuo smurto nukentėjęs žmogus ištrūktų iš smurto spąstų ir gautų visą būtiną pagalbą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Veikiantys įrankiai kovoje su smurtu artimoje aplinkoje

Nuo 2023 m. liepos 1 d. patobulinta apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistema – atsirado svarbus įrankis – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Šis orderis įgalina apsaugoti žmones, atsidūrusius smurto artimoje aplinkoje pavojuje. Be to, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – papildoma prevencinė apsaugos priemonė smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui. Smurto pavojų keliančiam asmeniui 15 dienų laikotarpiui skiriamas laikinas apnakvindinimas ir apgyvendinimas atskirai nuo žmogaus, prieš kurį smurtauta.

Pradėjus veikti smurto orderiui, t. y. nuo 2023 m. liepos iki spalio mėnesio pabaigos policijoje registruota beveik 18 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atliktus pavojaus rizikos vertinimą, skirta daugiau kaip 7 tūkst. orderių.

Pakartotinai orderis skirtas 6106 asmenims. 6 asmenys 2023 m. liepos-spalio mėnesiais yra gavę orderį 6 kartus. 787 asmenims apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimai skirti du ir daugiau kartų.

Smurto artimoje aplinkoje riziką dažniau patiria vyresnės nei 40 m. amžiaus moterys, o pavojų keliantys vyrai dažniausiai yra 30-49 m. amžiaus.

Lietuvoje veikia akredituotų specializuotos kompleksinės pagalbos centrų tinklas, teikiantis pagalbą smurto aukoms. Ministerija deda pastangas suteikti efektyvesnes smurtinio elgesio keitimo paslaugas asmenims, norintiems keisti savo smurtinį elgesį. Taip pat veikia metodinis centras, prisidedantis prie kovos su seksualiniu smurtu stiprinimo.

Kviečiame prabilti, patyrus seksualinį smurtą

Pirmas žingsnis išgijimo link – kreipimasis pagalbos. Stiprinant kovą su seksualiniu smurtu ir pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija finansuoja nevyriausybinių organizacijų projektą, kuris prisidės prie ilgalaikių pokyčių šiose srityje. Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras, teikiantis metodinę pagalbą specialistams, dirbantiems su seksualinį smurtą patyrusiais suaugusiais asmenimis ar tokio smurto pavojų patiriančiais asmenimis bei informuosiantis seksualinį smurtą patyrusius ar tokio smurto pavojų patiriančius asmenis apie pagalbos gavimo galimybes, tikimasi, prisidės prie ilgalaikio pokyčio.

Nukentėjai nuo seksualinio smurto? Prabilk. Jeigu patiriate seksualinį smurtą ar dirbate su jį patiriančiais asmenimis, kreipkitės į Nacionalinį informacijos apie seksualinį smurtą centrą (NISSC). Galima kreiptis elektroniniu paštu, telefonu (+370 661 69990) ar rašyti į pokalbio lange atsiveriančią programėlę: www.prabilk.lt

Pasak NISSC ekspertų, nėra teisingo ar neteisingo būdo jaustis po patirto seksualinio smurto. Niekas niekada neturėtų jūsų įtikinėti, kaip turite jaustis. Visi jausmai yra tikri ir pagrįsti. Net jeigu patirtas seksualinis smurtas įvyko seniai, jūs galite pasikalbėti su centro darbuotojais. 

Prezidento komunikacijos grupė pranešė, jog Jungtinių Tautų tarptautinę iniciatyvą „Nuspalvink pasaulį oranžine spalva“ palaikanti Prezidentūra jau nušvito simboline oranžine spalva. Prie iniciatyvos tai pat žada prisidėti Seimas, Europos namai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, daug užsienio valstybių atstovybių, kiti reikšmingi pastatai visos šalies regionuose.

Vilniaus miesto savivaldybė apšvies Žvėryno, Baltąjį ir Mindaugo tiltus, o Užsienio reikalų ministerijos angelas pasipuoš oranžiniu šaliku.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad šiemet Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena yra dar aktualesnė dėl koronaviruso ir jį lydinčių veiksnių – karantino ir saviizoliacijos, nedarbo, sumažėjusių šeimos pajamų, nerimo dėl ateities. Tai, anot jo, ekspertų vertinimu, gali paskatinti naują smurto artimoje aplinkoje bangą, „kuri jau buvo kilusi pavasarį, pasauliui užsidarius namuose“.

„Negalime leisti pandemijai griauti to, ką su smurtu prieš moteris kovojančios organizacijos, specializuoti pagalbos centrai, teisėsauga ir kitos institucijos yra pasiekę nuosekliu ir atsidavusiu darbu“, – pranešime cituojamas G. Nausėda. Jis kvietė valstybę ir visuomenę „veikti sutelktai ir vieningai prieš menkiausius žmogaus teisių ir lygių galimybių pažeidimus“.

Pasak prezidento komunikacijos atstovų, G. Nausėda taip pat pagyrė policiją, savivaldybes ir specializuotus kompleksinės pagalbos centrus „išmokus pirmojo karantino pamokas“ ir kūrybiškai ieškojus išeičių ieškant laikinojo apgyvendinimo ir apnakvindinimo paslaugų, prisitaikius paslaugas teikti nuotoliniu būdu, taip pat ir negalią turintiems žmonėms.

G. Nausėda pastebi, jog Lietuvoje vis dar skiriama per mažai dėmesio moterų ir mergaičių su negalia padėčiai bei jų teisių užtikrinimui ir paragino naująją valdžią skirti daugiau dėmesio šiai problemai.

„Raginu naująjį Seimą ir Vyriausybę aktualizuoti šį klausimą savo politinėje darbotvarkėje ir imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apsaugoti neįgalias moteris ir mergaites namuose ir už jų ribų nuo visų formų išnaudojimo, smurto ir prievartos“, – akcentavo šalies vadovas.

Kasmet šią dieną ornažine spalva apšviečiami pasaulyje žymūs pastatai – šiemet tai „La Scala“ teatras Milane, „Kristaus atpirkėjo“ statula Rio De Žaneire, įvairių šalių parlamentai, kiti statiniai. Taip siekiama atkreipti dėmesį į pasaulinę smurto prieš moteris problemą.

Prezidentės teigimu, smurtas prieš moteris yra nusikaltimas. Jo pasekmės paliečia ne tik moteris, šeimas, bet ir visuomenę, todėl kovai su smurtu būtinas nuolatinis dėmesys ir sutelktos pastangos.

Lietuvoje ir visame pasaulyje psichologinį, fizinį arba seksualinį smurtą patiria kas trečia moteris. Smurtaujančių partnerių nužudytų moterų skaičius Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. 2016 m. Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 66 tūkts. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.

Kova su smurtu artimoje aplinkoje – vienas pagrindinių Prezidentės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ tikslų. Tam suburtos ne tik valstybės ir teisėsaugos institucijų, bet ir nevyriausybinių organizacijų, pilietiškų žmonių pajėgos.

Būtinybę stabdyti smurtą prieš moteris šalies vadovė akcentuoja ir tarptautiniu mastu. Moterų pasaulio lyderių tarybai vadovaujančios Prezidentės iniciatyva Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui 2016 m. įteiktas laiškas, raginantis tarptautinę bendruomenę aktyviau kovoti su smurtu prieš moteris.

Praėjusiais metais prezidentė taip pat surengė aukšto lygio diskusiją Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje siekiant atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į smurto prieš moters kainą ir šios problemos mastą. Vien Europos Sąjungoje smurto prieš moteris žala vertinama 225 milijardais eurų. Tai fiziniai, psichologiniai ir emociniai smurto padariniai, su kuriais susiduria ne tik aukos ir jų šeimos, bet valstybių ekonomikos, sveikatos ir socialinės apsaugos, teisėsaugos sistemos.

Šia akcija Vilnius prisideda prie tarptautinės kampanijos „Orange the World“, ja siekiama atkreipti į smurto prieš moteris problemą.

Penktadienio pavakarę nuo 17 val. iki vidurnakčio Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) iniciatyva oranžine šviesa bus apšviesta rotušė ir Gedimino prospekte esantis Europos namų pastatas, šeštadienį oranžine spalva nušvis ir Prezidentūra bei URM. Ministerija savo ruožtu šią akciją žada tęsti iki gruodžio 10-osios.

EIGE pristatytas šiųmetinis Lyčių lygybės indeksas, susisteminęs Europos institucijų, šalių narių 2012–2016 pateiktus duomenis ir apklausas, parodė, kad Lietuva yra tarp šešių ES valstybių, kur didžiausias smurto paplitimo, atskleidimo ir žiaurumo mastas, o kas trečia vyresnė nei 15 metų moteris Lietuvoje yra patyrusi smurtą. Moterys nurodo, jog neretai yra nukentėjusios nuo kelių asmenų.

Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė ragina moteris išreikšti protestą prieš smurtą ir seksualinį priekabiavimą šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ savo profilius papuošiant juodai, pirmadienį vilkint juodus drabužius.

Lyčių lygybės ekspertė Jolanta Reingardė pripažino, kad apklausos gali ir neparodyti tikrosios situacijos dėl kultūrinių skirtumų ir skirtingo suvokimo valstybėse, kas yra smurtas ar nederamas seksualinis elgesys.

„Jei vertintumėme seksualinio priekabiavimo statistiką, 35 proc. moterų nurodo, kad yra patyrusios seksualinį priekabiavimą. Švedijoje šis rodiklis – 80 procentų. Bet Lietuvoje 51 proc. arba kas antras gatvėje sutiktas žmogus, mano, kad už kolegės lietimą prieš jos valią profesinėje aplinkoje neturėtų būti baudžiama. Švedijoje taip manančių yra 2 procentai“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė ji.

Remiantis pernai atlikta „Eurobarometro“ apklausa, beveik pusė lietuvių mano, kad smurtą dažnai išprovokuoja auka – taip manančių Lietuvoje yra triskart daugiau, nei ES vidurkis. Dar per 40 proc. respondentų, arba dukart daugiau, nei vidutiniškai ES, mano, kad moteris „sutirština“ patirtą fizinį ar seksualinį smurtą.

Tuo metu naujausiais ES statistikos agentūros Eurostato duomenimis, iš 13 ES valstybių, renkančių specializuotus duomenis, Lietuva pirmauja pagal moterų žmogžudystes vienam gyventojui, kai nusikaltimą įvykdė nužudytosios sutuoktinis ar partneris.

Nors specializuotų tyrimų dėl seksualinio ir fizinio smurto paplitimo pagal socialinius sluoksnius nėra, EIGE ekspertai tikina, kad fizinis smurtas labiau paplitęs žemesnį išsilavinimą turinčiose šeimose, tuo metu nederamo seksualinio elgesio atvejai dažniau fiksuojami tarp turinčių aukštesnį išsilavinimą, aukštesnę socialinę padėtį užimančių gyventojų.

Ekspertai ragina Lietuvos politikus ratifikuoti Stambulo konvenciją, skirtą kovai su smurtu šeimose ir prieš moteris, skirti daugiau lėšų aukų psichologinei pagalbai, smurto prevencijos programoms.

Vien pernai dėl smurto šeimoje policija kviesta daugiau nei 60 000 kartų. Didžiausią nukentėjusiųjų skaičių sudaro moterys, tačiau smurtą patyrė vaikai ir vyrai. Prezidentės iniciatyva 2011 m. buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, įkurta Specializuotų pagalbos centrų sistema, imtasi kitų aktyvių veiksmų šioje srityje.

Šalies vadovės teigimu, tam, kad smurto artimoje aplinkoje imtų mažėti, būtinos dar veiksmingesnės ir labiau koordinuotos priemonės, įtraukiančios ne tik policiją, švietimo įstaigas, socialinius darbuotojus, bet ir kitas visuomenės grupes. Pastebėjus smurtą delsti negalima niekam – net ir vienas skambutis gali jį sustabdyti.

Pranešti pagalbos telefonu 112 ar „Pagalbos moterims linijai“ apie pastebėtą ar išgirstą smurtą prieš kiekvieną festivalio filmą šalies miestuose kvies Auksinio scenos kryžiaus laimėtojo režisieriaus Gedimino Šiaulio sukurta animacija ir Prezidentės vaizdo raginimas. Kiekvienas festivalio žiūrovas taip pat gaus informacinį lapelį, paaiškinantį, kaip atpažinti psichologinį smurtą.

Jau dešimtmetį gyvuojančio tarptautinio žmogaus teisių dokumentikos festivalio žiūrovai turės galimybę įvairiuose šalies kino teatruose pamatyti filmą „Mūšiai už uždarų durų“, o po filmo dalyvauti diskusijose apie tai, kaip stabdyti smurtą artimoje aplinkoje. Šios peržiūros vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Tauragėje ir Utenoje.

Pirmojoje diskusijoje „Smurtas šeimoje: kaip sumažinti jo mastą ir tinkamai apsaugoti aukas?“ spalio 17 dieną, 18.30 val. Vingio kino teatre dalyvaus smurtą įveikusi moteris Ina, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Šilalienė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič, Paramos vaikams centro steigėja ir vadovė Aušra Kurienė.

Smurto prevencijai skirtą programą pristato Lietuvos žmogaus teisių centras ir Lygių galimybių plėtros centras.

Kova su smurtu artimoje aplinkoje yra vienas kampanijos „Už saugią Lietuvą“ prioritetų. Kampanija taip pat kovoja su priklausomybėmis, savižudybėmis, skatina globoti ir įsivaikinti.

Verslininkės ėmėsi iniciatyvos padėti šioms moterims, taip papildydamos prezidentės inicijuotą kampaniją „Už saugią Lietuvą“ dar viena puikia iniciatyva.

Pirmą kartą Lietuvoje moterų organizacija pasiūlė pagalbą moterims, išdrįsusioms nebesitaikstyti su smurtu ir pradėti keisti savo gyvenimą iš esmės. Susitikimo dalyvės kalbėjosi apie ateitį – kokia ji galėtų būti, kaip padėti smurtą patyrusioms moterims atsitiesti, siekti savo tikslų.

Krizių centro globotinės dalijosi savo išgyvenimais – ką reiškia išdrįsti pabėgti nuo smurto šeimoje, su kokiais sunkumais ir iššūkiais susiduriama mėginant iš naujo kurti savo gyvenimą. Apie savo patirtis pasakojo ir verslo atstovės.

Verslininkės parengė veiklos planą, pasiūlė mentorystę, individualų bendravimą, savišvietos užsiėmimus, paskaitas, ekskursijas. Visa tai asmeninę krizę išgyvenusioms moterims ir jų vaikams turėtų padėti atverti naujas galimybes, pajusti teigiamas gyvenimo permainas.

Ši iniciatyva – dar vienas vertingas žingsnis, mėginant spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį šalyje užregistruota daugiau nei 23 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, nuo smurto kenčia kas trečia Lietuvos moteris.

Lietuvos verslo moterų tinklas vienija verslininkes visuose šalies regionuose. Organizacija jungia profesionalias veiklias moteris – verslo savininkes ir aukščiausio lygio vadoves įmonėse.

Lapkričio pabaigoje Prezidentūroje įvykusiame kitame kovos su smurtu artimoje aplinkoje specialistų pasitarime buvo parengti pasiūlymai naujajai Vyriausybei, kaip efektyvinti šią kovą. Pasiūlymuose buvo akcentuojamas ir Prezidentės raginimas pasverti smurto prieš moteris kainą. Būtinybę ją įvertinti šalies vadovė yra pabrėžusi ir savo laiške Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.