Pasak prezidento Gitano Nausėdos, tai buvo signataras, aktyviai ėmęsis visų darbų, reikalingų Lietuvos nepriklausomybei atkurti.

Šalies vadovo teigimu, ypatingai svarbus L. N.  Rasimo indėlis kuriant pagrindinius Nepriklausomos Lietuvos teisės aktus, tame tarpe ir Lietuvos  Konstituciją.

„Vienas esminių L. N. Rasimo darbų – dvišalės tarpvalstybinės sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos rengimas. Unikali 1991 metų liepos 29 dienos Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų yra vienintelė sutartis, kurioje Rusija pripažįsta įvykdytą Lietuvos okupaciją ir aneksiją“, – teigia G. Nausėda.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šis žmogus buvo drąsus ir prisidėjo prie Lietuvos laisvės.

„Kai mus palieka tie, kurių drąsa mums davė laisvę, pajuntame didėjančią atsakomybę tą laisvę kurti. Mus paliko žmogus, kurio veikla reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kelio į nepriklausomybę ir atstatytos valstybės kūrimo. Netekties valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, bendražygiams ir visiems jį pažinojusiems“, – sakoma premjerės užuojautoje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen užuojautą pareiškė Seimo ir savo vardu.

„Netekome aktyvaus politiko, teisininko, visuomenininko, kuris visuomet buvo svarbių Lietuvai įvykių sūkuryje, kuriam nuoširdžiai rūpėjo šalies ir visuomenės gerovė. Šią sunkią netekties valandą užjaučiu L. N. Rasimo šeimą, artimuosius ir bendražygius“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

L. N. Rasimas 1990–1992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, 1990 metų kovo 11 dieną balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.

Kovo 11-osios Akto signataras 2000 metais buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000) ir Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi 2021-iais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, 64 metų A. Kumža atitinka visas įstatymo nustatytas valstybinės signataro rentos skyrimo sąlygas.

Pagal įstatymą, renta mokama signatarui, neturinčiam draudžiamųjų pajamų, išskyrus už kūrybinę veiklą gaunamas lėšas, ir jeigu jis negauna kitos valstybinės pensijos.

Anot projekto, renta jam turėtų būti pradėta skaičiuoti nuo praėjusių metų lapkričio 6 dienos.

Šiuo metu signataro renta sudaro 38,79 proc. Seimo nario pareiginės algos.

Seimo kanceliarijos duomenimis, valstybines rentas dabar gauna 68 signatarai ir 20 signatarų našlių.

Vienos signataro rentos dydis siekia 1332 eurus per mėnesį, našlių – 332 eurus.

„Gerbiami Seimo nariai, nenusišalinkite nuo pačių svarbiausių Lietuvos ateičiai politinių klausimų svarstymo ir, o tai ne mažiau svarbu, priešinkitės bet kokių barjerų statymui aptariant ir diskutuojant šiuos klausimus visuomenėje. Bendrą ir neginčijamą politinę kryptį jau turėjome“, – per iškilmingą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimą Seime sakė E. Bičkauskas.

„Manau, jog šie klausimai neturėtų likti nuošalyje nei renkant Europos Parlamento narius, nei, juo labiau, Respublikos Prezidentą“, – pridūrė jis.

Signataro teigimu, dabartinės grėsmės Lietuvos nepriklausomybei kyla ne tiesiogiai iš Lietuvos santykių su Rusija, o „iš didžiųjų pasaulio galių tarpusavio santykių ir galimų konfliktų tarp jų, kai siekiant jų išvengti ar juos sureguliuoti, gali iškilti klausimai dėl tam tikrų nuolaidų ar aukų“.

„Nenoriu, kad Lietuva būtų tokių konfliktinių santykių viena iš žiežirbų ar katalizatorių. Viena ar kartu su kitais. Pati sau, ar kad ir nesąmoningai ar net norėdama įsiteikti ir vykdydama kitų valią ir sudarydama situaciją, kai ir dėl pačių mūsų veiksmų galime tapti derybų objektu ar vieta, kur spręstųsi pats konfliktas“, – kalbėjo teisininkas.

Nenusišalinkite nuo pačių svarbiausių Lietuvos ateičiai politinių klausimų svarstymo ir, o tai ne mažiau svarbu, priešinkitės bet kokių barjerų statymui aptariant ir diskutuojant šiuos klausimus visuomenėje.

Jis tvirtino netikintis, kad tarp Rusijos politikų gali atsirasti bepročių, kurie ryžtųsi tyčiniam konfliktui su Lietuva, nes tai iššauktų NATO sąjungininkų atsaką.

E. Bičkauskas sakė, kad net jeigu toks beprotis atsirastų, „tai jokios atgrasymo, ginklavimosi priemonės taip pat neturi jokios realios prasmės“.

Buvęs politikas pridūrė, kad didesnės nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto išlaidos gynybai Lietuvai būtų perteklinės.

„Ar naiviai tikimės, kad didindami fizinės gynybos, karinės technikos apimtis, mes priversime oponentus atsisakyti to paties?“, – teigė signataras.

„Ar mes konstruodami savo politiką galime leisti prabangą rizikuoti savo nedidele teritorija, nedidele tauta ir jos išlikimu, suteikdami galimybes tam didžiajam mūšiui vykti būtent čia? Ar mes galime leisti prabangą, kurią galbūt turi didžiosios valstybės, didžiosios galios ir iš esmės kurių konfliktas ir būtų sprendžiamas?“, – kalbėjo E. Bičkauskas.

„Neturiu vienareikšmio atsakymo. Patriotinį-lozunginį atsakymą turbūt suformuluočiau labai greitai, o pasverto ir atsakingo, deja, kol kas neturiu“, – sakė jis.

E. Bičkauskas teigė, kad mažos šalys turi kurti „išmintingą, santūrią, ne nuolankią, bet orią politiką“.

„Atviros ir, mano nuomone, būtinos diskusijos, atsisakant išankstinio oponento prirašymo į Lietuvos priešus, reikalingos, būtinos, tarp jų ir ypač čia, Seime“, – tvirtino signataras.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Už tokį nutarimą balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.