Jame ministras pristatė šią savaitę Vilniuje vykusio trečiojo Išminavimo koalicijos šalių susitikimo metu aptartus tikslus, tokius kaip kuo griečiau parengti ir aprūpinti Ukrainos gynybos ministerijos ir kariuomenės išminavimo vienetus, kurie galėtų nedelsiant pradėti išminavimo darbus pagal savo kompetenciją.

„Išminavimo koalicijos veikloje šiuo metu dalyvauja 22 šalys, dar kelios ketina prisijungti. Trečiojo susitikimo metu susitarta dėl paramos prioritetų bei tolimesnių paramos Ukrainai žingsnių, organizuojant mokymus, tiekiant įrangą. Tokia parama Ukrainai itin reikalinga, tai svarbi mūsų įsipareigojimo palaikyti Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje išraiška“, – pranešime teigė L. Kasčiūnas.

Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), šiais metais ketinama parengti apie 2 800 Ukrainos karių vykdyti kovinio išminavimo užduotis. Dar 550 karių bus rengiami humanitariniam išminavimui.

Taip pat jau rengiami ir kitų metų mokymų bei įrangos tiekimo Ukrainai planai. Išminavimo koalicijos narės sutarė, kad vienas iš svarbiausių dalykų – išminavimo įrangos perdavimas arba lėšų skyrimas Išminavimo koalicijos fondui, už kurias būtų skubiai perkama ir į Ukrainą pristatoma reikalinga įranga.

Lietuva šią savaitę į Ukrainą pristatė dar M113 šarvuočių bei skyrė papildomą 1,7 mln. eurų į Išminavimo koalicijos fondą. Bendra Lietuvos į fondą skirta suma siekia beveik 17 mln. eurų.

Tai – dvidešimt pirmas Ramšteino susitikimas, kuriame aptarta sąjungininkų Pajėgumų koalicijų parama Ukrainai bei Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos Išminavimo koalicijos veikla.

Vietoje ratuotų kovos mašinų L. Kasčiūnas svarsto vikšrinių kovos mašinų įsigijimą.

„Patirtis karų rodo, kad tankai, kurie yra vikšriniai, geriau turėti ir vikšrines kovos mašinas. Antrajam pėstininkų kovų mašinų (įsigijimo – BNS) etapui esame užprogramavę pinigų dabartiniame biudžete, tiesiog reikia viduje perdėlioti prioritetus, bet čia aš laukiu karinio patarimo“, – LNK žinioms sakė L. Kasčiūnas.

„Yra tam tikri sprendiniai, kurie turi atsirasti vertinant, kas turi rištis ir judėti kartu su tankais – ar ratinės, ar vikšrinės pėstininkų kovos mašinos“, – teigė jis.

Vikšrines kovos mašinas gamina ar prie jų gaminimo prisideda ir Lietuvoje artilerijos šovinių gamyklą ketinanti statyti „Rheinmetall“, kuri yra ir „Boxer“ gaminančio konsorciumo ARTEC akcininkė.

Dėl „Leopard 2“ įsigijimo Lietuvoje kuriamai divizijai sausio pabaigoje sutarė Valstybės gynimo taryba (VGT), tuomet KAM pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Lietuva 2016 metais pasirašė sutartį dėl 88 kovos mašinų „Boxer“ įsigijimų.

Pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus modifikuotos kovos mašinos Lietuvoje vadinamos „Vilkais“.

Prieš dvejus metus Krašto apsaugos ministerija (KAM) paskelbė apie planus papildomai nupirkti dar daugiau kaip 120 „Boxer“ pėstininkų kovos mašinų.

Šią savaitę L. Kasčiūnas pasiūlė sparčiau stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog divizijai reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto.

Dalis ekspertų ir politikų abejoja, ar steigiamai divizijai išties reikia įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“. L. Kasčiūno teigimu, peržiūrėti anksčiau pateiktus gynybos prioritetus reikėjo įvertinant karo pamokas Ukrainoje ir Lietuvos poreikius.

Šį antradienį TV3 laidoje „TOP 3“ – svaiginanti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės ir jam vietą užleidusio Aurelijaus Verygos draugystė, naujienos iš paralelinio Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pasaulio ir neformali pažintis su naujuoju krašto apsaugos ministru L. Kasčiūnu. 

L. Kasčiūnas gimė ir užaugo Vilniaus Lazdynų mikrorajone. Tame pačiame rajone jis tebegyvena ir šiandien, o ir ateityje neketina kraustytis niekur kitur. Būtent Lazdynuose jis ir įsimylėjo, kai tuomet 50-ojoje (dabar – Ąžuolyno progimnazijoje) dar pirmoje klasėje susipažino su Monika – moterimi, kuri tapo jo žmona.

„Mano žmonos labai išraiškingos akys, tokios didelės! Tikriausiai, tai yra didžiausias jos efektas – daug kas yra jai tai sakęs. Aš tas akis prisimenu tarp 1-2 klasės vasarą. Man tada buvo gal 7 metai“, – pasakos jis apie prieš daugelį metų užgimusią meilę.

Mano žmonos labai išraiškingos akys, tokios didelės! Tikriausiai, tai yra didžiausias jos efektas – daug kas yra jai tai sakęs.

O šiandien L. Kasčiūnas kartu su žmona Monika augina keturis vaikus. „Nesu griežtas – esu geras tėvas, daug ką leidžiu. Aišku, iš mano pusės trūksta dėmesio, ypač prie šito tempo, kurį turiu dabar“, – sakys jis.

O štai pats L. Kasčiūnas mokykloje buvo gerai priėdęs velnių. Ir rankos lūžo, ir erškėčių krūmus su dviračiu taranuoti teko... Tačiau labiau už viską Laurynas mokykloje mėgo futbolą. Dėl to nukentėdavo kitos pamokos, o ypač – muzika.

Tiesa, jau vyresnėse klasėse L. Kasčiūnas suprato, kad jo ateities kelias – politika. Dėl to net susilažino su bičiuliu! Neva, vos sulaukęs reikiamo amžiaus, taps prezidentu. Lažybos atsiėjo net 100 litų! 

Antrojoje laidos temoje – I. Vėgėlės ir A. Verygos draugystės istorija. Kaip pandemijos laikų oponentai tapo bendražygiais? O štai paties A. Verygos kolegos Seime yra įsitikinę, kad buvusiam sveikatos apsaugos ministrui teko paminti savo politines ambicijas Ramūno Karbauskio valia. Neva, prezidento rinkimuose I. Vėgėlė – rimtesnė figūra už A. Verygą...

Galiausiai žiūrovai bus pakviesti pasiklausyti ir A. Lukašenkos pamąstymų. Neva, NATO ir Lietuva ruošiasi pulti Baltarusiją, o mūsų šalyje situacija tokia prasta, kad mėtome nelegalių migrantų lavonus per valstybinės sienos tvorą į kaimynų pusę.

„TOP 3“ – pirmadieniais-ketvirtadieniais, 21 val.per TV3.

„Pristačiau prioritetus. Atsiranda naujų akcentų, tas bus plačiau pristatyta trečiadienį, nes tikrai gerbiu opoziciją, kuri grįžta, noriu, kad ir ji išgirstų. Bet tuose pasiūlymuose yra daugiau akcentų į oro gynybos stiprinimą Lietuvoje“, – pirmadienį po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio žurnalistams sakė jis.

Ministras tvirtino negalįs atskleisti daugiau detalių, tik minėjo, kad kalbama apie vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas.

„Tai, ką pristatysiu, yra tam tikras balansas tarp divizijos sunkinimo ir divizijos įgalintojų, kas yra oro gynybos sistemos. Kalbame apie vidutinio nuotolio oro gynybos plėtotę“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Partijų, verslo, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pasitarimas dėl krašto apsaugos finansavimo vyks trečiadienį Vyriausybėje.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, dėl naujų prioritetų papildomo finansavimo poreikis nesikeičia.

„Krašto apsaugos ministras pristatė savo požiūrį dėl finansavimo prioritetų. Dėl to, sakyčiau, finansavimo poreikis nelabai smarkiai keičiasi“, – sakė ji.

Anksčiau skelbta, kad vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – 0,4 proc. BVP.

„Mes, kaip ir praėjusį kartą kalbėjome, kad yra gerų priežasčių, dėl ko krašto apsaugos finansavimas turėtų didėti nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuos prioritetus peržiūrėjus nelabai kas keičiasi tuo požiūriu. Tiesiog kitokie ministro prioritetai pagal tai, kaip jam atrodo, į ką investuoti būtų išmintingiausia artimiausiu laikotarpiu“, – sakė I. Šimonytė.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė tvirtino, kad naujasis planas „skamba logiškai“.

„Ir, man atrodo, kad dabar bus daugiau aiškumo“, – teigė ji.

Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė taip pat teigiamai atsiliepė apie gynybos prioritetų pokyčius.

„Tai, kas mums šiandien preliminariai buvo pristatyta, mes, viena vertus, matome, kad mūsų pozicija, jog reikia įtraukti daugiau šiuolaikinių technologijų į mūsų gynybą, buvo išgirsta, ką matome ir iš karo pamokų Ukrainoje. Gal daugiau ir apie dronus kalbama“, – sakė politikė.

„Ta kryptis yra gera, jaučiamės, kad esame gal kiek prisidėję Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje su gynybos pramone. Trečiadienį tai bus detaliau pristatyta visiems“, – pridūrė ji.

Lietuva turi įsigijusi vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS. Tai – plačiausiai NATO šalyse naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema.

Praėjusių metų pabaigoje Krašto apsaugos ministerija pasirašė naują NASAMS įsigijimo sutartį su šią sistemą gaminančia Norvegijos įmone „Kongsberg Defence and Aerospace“.

Naujai perkamos sistemos vertė siekia apie 200 mln. eurų.

Šiuo metu finansavimas gynybai Lietuvoje siekia 2,75 proc. BVP, tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP. Dėl to ieškoma papildomų lėšų šaltinių krašto apsaugai.

Šis komitetas jau beveik pusmetį nepateikia savo pozicijos Vyriausybės parengtiems projektams.

„Komiteto sprendimo nėra, nes priešpaskutiniame posėdyje opozicijai paprašius padaryta pertrauka svarstant šį klausimą. Opozicijos argumentas – kad jie norėtų išgirsti naujojo krašto apsaugos ministro nuomonę tuo klausimu ir tam pritarė koalicijos partneriai iš Laisvės partijos. Nežinau, kiek jiems užtruks tą nuomonę išgirsti“, – BNS sakė TTK narys konservatorius Andrius Vyšniauskas.

Pertrauką pasiūliusi TTK vicepirmininkė Agnė Širinskienė teigė, kad klausimas svarstytas tuo metu, kai Arvydas Anušauskas jau buvo parašęs atsistatydinimo pareiškimą, o Laurynas Kasčiūnas dar nebuvo paskirtas naujuoju krašto apsaugos ministru.

Pertraukai pritarė ir valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės frakcijos atstovė.

Šios partijos pirmininkė, TTK narė Aušrinė Armonaitė BNS sakė, kad frakcijoje esama įvairių nuomonių dėl VST prijungimo prie policijos, be to, anot jos, „sunku padaryti tokios apimties reformą kadencijos pabaigoje“.

Prašo L. Kasčiūno pozicijos

Pasak A. Širinskienės, išgirsti naujojo krašto apsaugos ministro poziciją būtina dėl to, kad karo atveju VST būtų priskirta ginkluotosioms pajėgoms, o tapus policijos dalimi, kiltų sunkumų ja likti.

Be to, L. Kasčiūno vadovaujamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pernai vienbalsiai pasiūlė pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

Šio komiteto nuomone, siūlomas VST prijungimas prie policijos nėra pakankamai išdiskutuotas, siūlomas netinkamu metu, jis nesuteikia pridėtinės vertės tarnybai, kaip karo meto ginkluotųjų pajėgų vienetui. Komiteto teigimu, prieš apsisprendžiant dėl tokių pokyčių būtinybės, būtina detali analizė, kaip tai paveiktų Lietuvos nacionalinį saugumą. Jo neįtikino Policijos departamento ir Vidaus reikalų ministerijos argumentai, kad nėra galimybių stiprinti VST nepakeitus jos pavaldumo ir nepadarius jos struktūrine policijos dalimi.

Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas BNS šią savaitę sakė dar negavęs TTK užklausos.

„Kai gausime tikrai įsivertinsime, peržiūrėsime. Krašto apsaugos plėtros programoje įrašyta stiprinti sąveiką tarp Vidaus reikalų ministerijos jėgos struktūrų ir kariuomenės, kaip ginkluotųjų pajėgų integralios dalies, turime visa tai naujų dokumentų kontekste įsivertinti“, – teigė jis.

Užtruko ekspertizės

A. Širinskienės teigimu, projektų svarstymas TTK užtruko ir dėl ekspertizių užsakymo.

„Kai paprašėme atlikti ekspertinę išvadą, valdantieji užsispyrė, kad darys iš vieno eksperto ir kreipėsi tik į Mykolo Romerio universitetą, sakydami, kad Viešojo saugumo fakultetas daugiausia žino. Kai gavo išvadą, ji buvo labai nepalanki, tada nuspręsta užsakyti kito eksperto išvadą, užsakyta Vytauto Didžiojo universiteto išvada. Ji kažkiek palankesnė, bet lygiai taip pat kalba, kad galutinis reformos rezultatas, padariniai nėra aiškūs“, – BNS sakė komiteto vicepirmininkė.

„Mūsų su kolegomis nuomonė yra vienareikšmė – reikia VST jungti prie policijos ir tam jau pribręsta.

Ekspertinį pertvarkos vertinimą atlikę Mykolo Romerio universiteto specialistai atkreipė dėmesį į kylančius neaiškumus dėl pareigūnų darbo užmokesčio, darbo krūvio ir funkcijų, socialinių garantijų, teisėtų lūkesčių užtikrinimo.

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekano Dainiaus Žalimo pasirašytame vertinime teigiama, kad Vyriausybės projektuose įsipareigojama, jog po reformos VST pareigūnų socialinės garantijos neblogės, atlyginimas nemažės.

Ekspertų vertinimai išsiskyrė ir dėl pertvarkos atitikimo Ženevos konvencijos I papildomo protokolo nuostatoms.

Mykolo Romerio universiteto rektorės Ingos Žalėnienės pasirašytame rašte teigiama, kad pagal minėtą tarptautinį teisės aktą, policija gali atlikti tik tvarkos palaikymo ir įstatymų saugojimo funkcijas, jai draudžiama vykdyti karines funkcijas, tiesiogiai dalyvauti karo veiksmuose. Tuo metu projektu siūloma, kad karo atveju policijai priklausantis VST būtų priskirtas šalies ginkluotosioms pajėgoms.

TTK dirbantis socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, kad ekspertų išvados verčia abejoti siūlomais pakeitimais.

„Ekspertinės išvados yra nevienareikšmės. Nėra taip, kad teisininkai ekspertai plotų katučių dėl šitų projektų. Kita vertus, kadangi VST padaliniai karo atveju turėtų būti mūsų ginkluotųjų pajėgų dalimi, tai iš tikrųjų labai svarbi krašto apsaugos ministro nuomonė“, – BNS sakė parlamentaras.

J. Sabatausko teigimu, šios kadencijos parlamentas neturėtų jau priimti sprendimo dėl tokios reikšmingos pertvarkos.

„Ar palikti tą reformą kitam Seimui? Manau, kad taip, nes šio Seimo kadencijos praktiškai lieka pusę metų, skubant priiminėti tokius kardinalius sprendimus, nežinia, ar tai tikrai prisidės prie viešojo saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo“, – sakė jis.

Dubliuojasi funkcijos

Tuo metu valdančiųjų konservatorių atstovas A. Vyšniauskas įsitikinęs, kad VST būtina prijungti prie policijos.

„Mūsų su kolegomis nuomonė yra vienareikšmė – reikia VST jungti prie policijos ir tam jau pribręsta. Prieš tai KAM ir Vyriausybė pritarė, manau, kad pozicija nesikeis. Tačiau NSGK buvo kitokių nuomonių“, – sakė jis.

Seimo narys pabrėžė, kad ir prijungus VST prie policijos, tarnyba liktų kaip atskiras juridinis asmuo, tiesiog keistųsi jos pavaldumas.

„Jų steigėjas būtų nebe Vidaus reikalų ministerija, o Policijos departamentas. Teisininkai yra pasakę, kad vien dėl to, jog keičiasi įstaigos steigėjas, net ir darbuotojų nereikia atleisti, nereikia lapelių įteikti. Realiai niekas nesikeičia, tik pavaldumo klausimas“, – BNS sakė A. Vyšniauskas.

Anot jo, pavaldumą pakeisti svarbu siekiant sustiprinti VST ir atsisakyti dubliuojančių funkcijų.

„Pavaldumas svarbu dėl to, kad šiuo metu turime dvi institucijas, kurių funkcijos dubliuojasi. Pavyzdžiui, konvojavimą iš kalėjimų vykdo ir VST, ir policija. Kodėl policija vykdo? Nes VST nepakanka resursų pilnai užtikrinti šią paslaugą. Tada įvairių valstybei svarbių objektų apsauga – dalį jų saugo policija, dalį – VST, nes VST trūksta resursų. Taip pat yra niuansų dėl kriminalinės žvalgybos, VST neturi gebėjimų, nors to tikrai reikia, duomenų bazės, technologijos, dronai, šaudmenys – visko jiems trūksta, o policija tai turi, todėl sujungus galima turėti sinergiją“, – aiškino A. Vyšniauskas.

J. Sabatauskas prisipažino turįs įtarimų dėl funkcijų dubliavimo, jis svarstė, kad ši praktika galėjo būti tyčia suformuota.

„Kažin, ar tas funkcijų dubliavimas yra atsitiktinis. Mano įtarimas, kad jis nėra atsitiktinis, jis tyčia sukurtas, kad būtų galima argumentuoti, kad štai funkcijos dubliuojasi“, – tvirtino politikas.

Siekia prijungti prie policijos

Seimas pernai rugsėjį po pateikimo pritarė Vyriausybės pateiktam siūlymui pertvarkyti VST prijungiant ją prie Policijos departamento. Anot projekto, jau nuo šių metų kovo 1 dienos tarnyba turėjo tapti policijos dalimi, tuo pačiu numatant, kad karo atveju jos pareigūnai išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Reformą inicijavusi Vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad VST prijungus prie policijos ši ne tik nenukentėtų, o būtų stiprinama. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad VST kovinis potencialas būtų sustiprintas policijos analitiniais gebėjimais.

Pagal Vyriausybės siūlymą, Viešojo saugumo tarnybos įstatymas būtų pripažįstamas netekusiu galios, o šios tarnybos atliekamos funkcijos įrašomos į Policijos įstatymą.

Numatyta, kad po reformos VST tęstų veiklą kaip atskiras juridinis asmuo – specializuota policijos įstaiga ir vadintųsi Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba.

Integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, užtikrinant pareigūnams jų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus bei toliau tęsiant tarnybą tose pačiose pareigose.

Protestuodama prieš šią reformą opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pasitraukė iš nacionalinio gynybos susitarimo. Demokratai laikosi pozicijos, kad tokiu sprendimu kritiškai svarbu metu būtų silpninamas valstybės saugumas.

VST pertvarką kritikuoja ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiųjų atstovų.

Viešojo saugumo tarnyba yra atsakinga už viešosios tvarkos atkūrimą ekstremalių, krizinių situacijų metu, konvojavimo vykdymą, strateginių objektų apsaugą.

„Kad įvyks kažkokių žemės drebėjimų tipo stebuklų – tikrai ne. Ar kažkas dalimis gali pasikeisti – bendravimo stilius, pažiūra, dar kažkas – galbūt. Bet tikrai didelių stebuklų nemanau, kad verta tikėtis“, – Žinių radijui sakė F. Jansonas.

Visgi šalies vadovo patarėjas atkreipė dėmesį, kad premjerės Ingridos Šimonytės nesutarimai su buvusiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku buvo akivaizdūs. Todėl, pasak jo, buvęs ministras darbo nebegalėjo tęsti.

„Kodėl buvo pakeistas ministras, todėl kad nesutarimai su premjere per tą savaitgalį buvo akivaizdūs. Pareiškimas jau gulėjo ant stalo. Iš to kaip kalbama viešumoje buvo akivaizdu, kad žmonės kartu greičiausiai nebedirbs“, – teigė F. Jansonas.

„Ir Lietuvos valstybė šiuo metu negali turėti visiškai nesutariančių krašto apsaugos ministro ir premjero, nes abu jie yra Valstybės gynimo tarybos nariai ir sprendimai turi būti priimami. Tai ministro atleidimas buvo force majeure, su kuriuo nepakovosi“, – pridūrė jis.

Kad įvyks kažkokių žemės drebėjimų tipo stebuklų – tikrai ne.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime prisiekė naujasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūnas pareigose pakeitė partijos kolegą A. Anušauską.

A. Anušauskas pripažino iš Vyriausybės vadovės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. Visgi A. Anušauskas tokios rokiruotės atsisakė.

Savo ruožtu premjerė teigė, kad A. Anušausko atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią Vyriausybės kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

„Aš tikrai neatmesčiau ir galimo PVM (didesnio tarifo – BNS) svarstymo, bet kol kas skiriant paiešką kitiems mokesčiams, kitai kompozicijai, kuri sukurtų tą efektą, kurio mums reikia – papildomai 400–500 mln. eurų per metus“, – žurnalistams Šiauliuose sakė ministras.

„Pelno (didesnis tarifas – BNS) tai jau tikrai, nuo to, matyt, ir pradėsime. Po to jau matysime ir kitus“, – pridūrė jis.

Pasak krašto apsaugos ministro, iš Finansų ministerijos parengtų keturių papildomo gynybos finansavimo alternatyvų galima „susikurti kompoziciją“, kur gynybos finansavimo didinimas iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) „įmanomas netgi be PVM“.

„Pelno mokestis neišvengiamai yra integrali to dalis, to tikrai neišvengsime. Klausimas yra, kiek procentų“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Aš manau, kad viską reikia svarstyti, suprantant ir tai, kad būtų amortizuotas tam tikras efektas socialiai jautriausiems žmonėms“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras teigė palaikantis šalies verslo asociacijų lyderystę, taip pat džiaugėsi verslininkų bei profesinių sąjungų diskusija sprendžiant papildomo gynybos finansavimo klausimą.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė keturis variantus, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų. Tarp jų šių siūlymų – didinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių tarifus, atsisakyti kai kurių mokestinių lengvatų, sumažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.

Šiuos pasiūlymus artimiausias kelias savaites svarstys politikai ir socialiniai partneriai, o konkrečius pasiūlymus Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.

Viceministrams pavedė visuotinės gynybos, Vokietijos brigados klausimus

Naujasis krašto apsaugos ministras priskyrė naujas funkcijas viceministrams – už visuotinę gynybą bus atsakingas Žilvinas Tomkus, Vokietijos brigados priėmimo klausimais rūpinsis Renius Pleškys.

Kaip žurnalistams Šiauliuose ketvirtadienį teigė ministras, su likusia ministerijos vadovybe kol kas sutarta dirbti laikinai.

„Turėsiu viceministrą visuotinei gynybai – Ž. Tomkus, Vokietijos brigadai – R. Pleškys. Sutarėme kol kas ir su kita viceministre, ir kanclere, kad dirbame laikinai, arba tas laikinumas gali tapti ir ne tik tai, priklausys nuo rezultatų“, – sakė ministras.

Ž. Tomkus ministerijoje iki šiol buvo atsakingas už gynybos politiką ir planavimą, karinio personalo politiką ir strateginę komunikaciją, R. Pleškio pagrindinės funkcijos buvo kariuomenės infrastruktūros plėtra.

Ministerijoje toliau dirba kanclerė Kristina Deviatnikovaitė ir dar viena viceministrė, Greta Monika Tučkutė – ji yra atsakinga už kibernetinio saugumo politiką, krašto apsaugos sistemos įsigijimus.

L. Kasčiūnas ministru paskirtas pirmadienį, jis pakeitė Arvydą Anušauską, iš pareigų pasitraukusį premjerės Ingridos Šimonytės prašymu.

Tikisi iki Vašingtono susitikimo sutarti dėl oro gynybos sistemų treniruotėms

Krašto apsaugos ministras tikisi iki šių metų vasarą vyksiančio Vašingtono viršūnių susitikimo sutarti dėl papildomų oro gynybos sistemų Lietuvoje treniruotėms.

„Tikimės pasiekti susitarimą, kad dar iki Vašingtono viršūnių susitikimo mes jau turėtume papildomų oro gynybos sistemų Lietuvoje bent jau treniruotėmis, kas iš principo reikštų, kad rotacinis modelis jau įgauna pagreitį“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras.

„Dabar vyksta intensyvios derybos, neįvardinsiu dabar šalių, bet jos vyksta bent su keliomis NATO šalimis, kurios turi tokių antžeminių sistemų“, – pridūrė L. Kasčiūnas.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje Baltijos šalims kurį laiką raginant NATO sustiprinti oro policijos misiją, Aljansas pernai birželį sutarė dėl rotacinės oro gynybos modelio.

Kovo pradžioje tuometis krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pranešė, kad rotacinė oro gynyba pradės veikti dar šiemet, o Lietuvoje bus dislokuotos ir oro erdvės gynybos sistemos „Patriot“. Vis tik ministras neįvardijo nei konkrečių šalių, nei terminų.

„Rotacinis oro modelis gali būti dviejų rūšių – viena vertus, gali atsirasti su koviniu mandatu naikintuvai arba antžeminės oro gynybos sistemos, įskaitant ir „Patriot“, – sakė L. Kasčiūnas.

Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija, tačiau iki šiol teigė konkrečių sutarimų nepasiekusi.

Prie KAM vykusioje ceremonijoje dabar jau buvęs ministras Arvydas Anušauskas ministerijos vėliavą ir skeptrą perdavė naujajam jos vadovui L. Kasčiūnui.

Ceremonijos metu ministrai pasveikino karius ir kitus krašto apsaugos sistemos bendruomenės narius.

„Tauta palūžta ne tada, kai jau svetimas okupantas kelia svetimas vėliavas arba dalina pasus, bet tada, kai palaužiama tautos valia ir ryžtas priešintis. Tikiu, kad mes nebūsime tokia tauta, kuri bus palaužta“, – kalbėjo naujasis ministras.

Pirmadienį jo kandidatūrą patvirtinus prezidentui Gitanui Nausėdai, antradienį naujasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas davė priesaiką Seime.

L. Kasčiūnas pareigose pakeis partijos kolegą A. Anušauską, apie kurio netikėtą atsistatydinimą informacija pasirodė prieš daugiau kaip savaitę. Politikui nei patvirtinant, nei paneigiant socialiniuose tinkluose pasklidusių kalbų apie jo pasitraukimą, Vyriausybės spaudos tarnyba patvirtino, kad premjerė Ingrida Šimonytė gavo A. Anušausko prašymą trauktis iš Ministrų kabineto.

Netrukus po šios žinios, susitikęs su prezidentu A. Anušauskas pateikė daugiau detalių apie savo sprendimą trauktis. Politikas pripažino iš Vyriausybės vadovės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. A. Anušauskas tikino, kad atsisakė tokios rokiruotės.

Tikiu, kad mes nebūsime tokia tauta, kuri bus palaužta.

Tą pačią dieną daugiau informacijos apie pokyčius Vyriausybėje pateikė ir ministrė pirmininkė. Pasak jos, A. Anušausko atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią Vyriausybės kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

Visgi, L. Kasčiūno kandidatūra sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų – mažieji koalicijos partneriai „laisviečiai“ atsiribojo nuo šios kandidatūros dėl išsiskiriančių partijos ir L. Kasčiūno pažiūrų žmogaus teisių klausimai. Be to, apie 20 nevyriausybinių organizacijų taip pat kreipėsi į prezidentą, prašant neskirti konservatoriaus naujuoju krašto apsaugos ministru.

L. Kasčiūnas iki šiol ėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pareigas. Jam tapus ministru, Seimas turės paskirti naują komiteto vadovą – kol kas realiausiu kandidatu įvardijamas konservatorius, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Po priesaikos naujasis ministras pradės eiti pareigas.

Popiet aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje vyks oficiali ministro pasikeitimo ceremonija. Per ją ilgiau nei trejus metus ministerijai vadovavęs Arvydas Anušauskas L. Kasčiūnui perduos Krašto apsaugos ministerijos vėliavą ir įteiks valdžios regaliją – skeptrą.

Gitanas Nausėda pirmadienį L. Kasčiūną paskyrė krašto apsaugos ministru vietoj atsistatydinusio A. Anušausko.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko L. Kasčiūno kandidatūrą premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui pateikė praėjusią savaitę. Prieš tai ji pasiūlė A. Anušauskui trauktis dėl pernelyg mažo aktyvumo svarbiausiais pastarojo meto krašto apsaugos sistemos klausimais, tokiais kaip šaukimo į kariuomenę reforma, papildomų gynybos finansavimo šaltinių paieška, aktyviojo karių rezervo plėtimas.

L. Kasčiūnas sakė, kad jo pagrindinis uždavinys pareigose bus diegti visuotinės gynybos principą, pasirengimas priimti Vokietijos brigadą, šaukimo reforma, sutarimas dėl papildomų lėšų gynybai, dronų pajėgumų vystymas.

Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

„Prezidentas (...) pasirašė dekretus, kuriais priėmė krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimą ir paskyrė krašto apsaugos ministru Lauryną Kasčiūną“, – pirmadienį paskelbė Prezidentūra.

L. Kasčiūno kandidatūrą premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui pateikė praėjusią savaitę, šalies vadovas tuomet teigė norintis įvertinti tarnybų informaciją apie kandidatą.

Iki šiol ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas iš jų pasitraukė premjerės prašymu.

„Dekretas paskelbtas. Tad dėkoju ir kariams, krašto apsaugos darbuotojams, kurie atsiuntė savo palinkėjimus ir vertinimus. Kartu išsakytą pasiryžimą tęsti ir pabaigti darbus“, – pirmadienį feisbuke rašė A. Anušauskas.

Naujajam ministrui A. Anušauskas linkėjo „daryti darbus, kurie realiai stiprina šalies gynybą“.

I. Šimonytė teigė A. Anušauskui pasiūliusi trauktis dėl pernelyg mažo aktyvumo svarbiausiais pastarojo meto krašto apsaugos sistemos klausimais, tokiais kaip šaukimo į kariuomenę reforma, papildomų gynybos finansavimo šaltinių paieška, aktyviojo karių rezervo plėtimas.

L. Kasčiūnas sakė, kad jo pagrindinis uždavinys pareigose būtų diegti visuotinės gynybos principą, tarp prioritetų įvardijo pasirengimą priimti Vokietijos brigadą, šaukimo reformą, sutarimą dėl papildomų lėšų gynybai, dronų programos vystymą.

Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.