„Vertiname sąjungininkų karių buvimą Lietuvoje kaip kritiškai svarbų atgrasymo faktorių. Esame dėkingi Vokietijai už greitą sprendimą sustiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Rukloje papildomais kariais, tai yra Aljanso solidarumo ir įsipareigojimo kolektyvinei gynybai pavyzdys“, – sakė M. Abukevičius.

Viceministras susitikimo metu pabrėžė, kad Lietuva vertina dabartinę saugumo situaciją labai rimtai ir rengiasi visoms galimoms opcijoms.

Pasak M. Abukevičiaus, jokio scenarijaus atmesti negalintis Aljansas atgrasymą ir kolektyvinę gynybą visoje rytinėje NATO dalyje turi stiprinti ir toliau. Bendraudamas su Vokietijos gynybos ministre, M. Abukevičius atkreipė dėmesį ir į poreikį stiprinti paramą Ukrainai.

Viceministras, viešėdamas Briuselyje, dabartinę saugumo situaciją taip pat aptarė dvišalių susitikimų su Lenkijos, Italijos ir Sakartvelo gynybos ministrais metu. B9 formatu M. Abukevičius bendravo ir su Prancūzijos gynybos ministre Florence Parly.

„Didžiausias poreikis šiuo metu yra kibernetinio saugumo pajėgumų kūrimas ES mastu, kurie galėtų būti panaudoti didelio masto kibernetinio incidento ar krizės atveju“, – pabrėžė M. Abukevičius, kalbėdamas apie Lietuvos vadovaujamo Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) Kibernetinių greitojo reagavimo komandų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projekto pasiektą brandos lygį ir norą pasidalinti patirtimi su kitomis ES valstybėmis narėmis bei ES institucijomis.

M. Abukevičius ir J. Lepassaaras taip pat apsikeitė nuomonėmis apie naujas ES iniciatyvas, tokias kaip Europos Komisijos pasiūlymas dėl atnaujintos Tinklų ir informacinių sistemų direktyvos bei ES Bendrojo kibernetinio padalinio sukūrimas.

Viceministras pokalbio metu taip pat pristatė Lietuvos prioritetus kibernetinio saugumo srityje, akcentuodamas tęsiamą kibernetinio saugumo srities konsolidaciją, planus dėl nepatikimų gamintojų technologijų eliminavimo ir kritinės infrastruktūros atsparumo didinimą.

Per pirmąjį viceministro M. Abukevičiaus ir ENISA direktoriaus J. Lepassaaro susitikimą buvo sutarta plėsti Lietuvos ir ENISA bendradarbiavimą, įskaitant ir Lietuvos kibernetinio saugumo specialistų kvalifikacijos kėlimo galimybes.

„Pokyčiai yra planuoti, teigiami, natūralūs. Vienas pareigas keičia kitos. Ministerijoje labai didelę patirtį įgijau, labai dėkoju ministrui, kad pasikvietė, bet nesu politikas, esu savo srities profesionalas, natūralu, kad pradėjau ieškotis naujų galimybių, nes artėja Seimo rinkimai, visi neteksime darbo, pasisekė, kad truputį anksčiau atsirado tikrai geras pasiūlymas“, – BNS trečiadienį sakė E. Kerza.

Pasak viceministro, bendrovėje jis bus atsakingas už „saugą, rizikų valdymą, prevenciją“.

„Įmonė daro struktūrinius pokyčius, centralizuoja įvairios saugos valdymą – tiek rizikų, tiek informacinės saugos, tiek kibernetinės, tiek darbo saugos, tiek duomenų apsaugos“, – teigė E. Kerza.

„Kadangi per artimiausius metus jų strategijoje yra suplanuotos didžiulės investicijos ir naujų technologijų atsiradimas, ir atsinaujinantys ištekliai, visas tas rizikas reikia suvaldyti, užtikrinti skaidrų įsigijimų procesą, darbuotojų skaidrumą ir patikimumą, kylančias kibernetines rizikas. Prieš porą metų energetikos sektorius buvo taikinys numeris vienas nedraugiškų valstybių. Tai iššūkių labai daug“, – pridūrė jis.

Kaip praneša „Ignitis grupė“, Verslo atsparumo tarnyba iki šiol vadinosi Prevencijos, rizikos valdymo ir atitikties tarnyba, tačiau prie jos prijungus Informacijos saugos departamentą, pavadinimas pakeistas į labiau atspindintį naują tarnybos veiklą.

Anot E. Kerzos, dalyvauti įmonės rengiamame konkurse jis nusprendė prieš kelis mėnesius ir apie tai informavo krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį.

„Mes buvom sutarę, kad baigsiu darbus krašto apsaugoje, derinom su ministru, nes vis tiek negali taip vieną dieną išeiti“, – kalbėjo jis.

Viceministras sako, kad galimybių tęsti veiklos krašto apsaugos srityje beveik nebuvo, o eidamas dabartines pareigas klausimų, susijusių su „Ignitis grupe“, nekuravo.

„Tu negali metus laiko dirbti tose srityse, kuriose kuravai, o aš kuravau labai platų spektrą – kibernetiką, informacines technologijas, gynybos planavimą ir finansus“, – sakė E. Kerza.

Jis taip pat pabrėžia, kad eidamas naujas pareigas ir toliau galės konsultuoti ministerijos darbuotojus.

„Yra sutarta, kad aš ir toliau galėsiu savo buvusiems kolegoms padėti, su ministru kalbam, kad aš galėčiau visuomeniniais pagrindais dirbti, būti visuomeniniu patarėju. Tokiu būdu savo žinias ir patirtį perteikčiau krašto apsaugai“, – teigė viceministras.

E. Kerza krašto apsaugos viceministro pareigas ėjo nuo 2017 metų vasario. Naujo viceministro, pakeisiančio E. Kerzą, Krašto apsaugos ministerija skirti neplanuoja.

Seimo rinkimai vyks šių metų rudenį, po jų bus formuojama ir nauja Vyriausybė.

Jis teigė dėl to antradienį sutaręs su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu.

E. Misiūnas viceministro pareigose pakeis Giedrimą Jeglinską, išvažiuojantį dirbti NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju organizaciniam valdymui.

„Mes su ministru susitarėme, kad nuo rugsėjo 16 dienos aš ateisiu kaip patarėjas mėnesiui, o po to nuo spalio 18 dienos (...) mane paskirs viceministru“, – BNS sakė E. Misiūnas.

Eksministras nurodė, kad kuruos įsigijimų sritį, kaip ir darbą ministerijoje baigiantis G. Jeglinskas.

E. Misiūnas taip pat žada skirti dėmesio kariuomenės ir statutinių tarnybų, konflikto atveju priskiriamų ginkluotosioms pajėgoms, bendradarbiavimui.

46 metų E. Misiūnas Vidaus reikalų ministerijai vadovavo nuo 2016 metų gruodžio. Atnaujinus valdančiąją koaliciją, ministrės pareigas užėmė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.

Buvęs ministras anksčiau svarstė galimybes tęsti sustabdytą teisėjo karjerą, tačiau dabar tvirtina svarstantis, ar dalyvauti kitų metų Seimo rinkimuose.

„Į teismą aš spėsiu grįžti, jeigu bus toks poreikis vėliau“, – kalbėjo E. Misiūnas.

Jis teigė, kad dėl kandidatavimo apsispręs greitai, tačiau sako dar neturintis atsakymo, su kuria politine jėga galėtų dalyvauti rinkimuose.

„Kaip žinome, partijos jau nuo spalio, lapkričio pradės ruoštis Seimo rinkimams“, – tvirtino politikas.

Iki tapdamas teisėju, E. Misiūnas yra dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje, dėstė tuometinėje Policijos akademijoje.