Svarbu vertinti kritiškai

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė teigia matanti prašymus paaukoti kraujo, pastebi, kad kartais šiuose įrašuose žmonės nurodo savo telefono numerius. Neretai prašymuose nenurodoma, į kuriuos kraujo centrus galima atvykti, tad šie prašymai tampa labai asmeniškais.

„Už kiekvieną negaliu atsakyti, tačiau tokius prašymus vertinu labai blogai, – sako pašnekovė. – Kai kažko trūksta, pati gydymo įstaiga, kraujo centrai kreipiasi pagalbos į visuomenę, informaciją viešina per žiniasklaidą. Tikrai neprašome giminių, kad ieškotų donorų, su jais susisiektų – neužkrauname tokios atsakomybės ir naštos. Grubiai palyginsiu: tokie žmonių prašymai panašūs į tokius – „Duokit pinigų, nes man jų labai reikia.“ 

L. Kryžauskaitė teigia, kad tokius žmonių prašymus svarbu vertinti kritiškai. „Daugeliu atvejų paskaitome, kad žmogus serga, kad jam kažko reikia, pasidaro gaila, tačiau kritiškai neįvertiname, kas slypi po ta žinute – juk reikia suorganizuoti, reikia paimti, reikia įvertinti, juk nėra taip, kad atsigula žmogus šalia žmogaus ir duoda vienas kitam kraujo plazmą. Juk yra tam tikros procedūros. Jeigu pacientams reikia, tuomet kraujo plazma yra skiriama: reikia įvertinti, ar tam žmogui kraujo plazma veiks, bus efektyvi, įvertinama žala ir nauda. Juk kiekvienas gydymo metodas turi savo paskirtį, indikacijas, vertinama jo žala ir nauda, ir tik tada yra skiriama. Ar skirti konkretų gydymo metodą, tikrai sprendžia ne pacientas. Čia tas pats, kad žmogus sakytų – man skubiai reikia operacijos, kas galėtų mane išoperuoti.“ Pašnekovė tikino neprisimenanti laikų, kai žmogaus būtų paprašyta asmeniškai skelbti tokius prašymus.

Atsargų netrūksta

Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centro vadovės, čia šiuo metu kraujo atsargų netrūksta. 

Pašnekovė pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kai žmonių prašymai išties nustebina. „Esame girdėję netgi tokių prašymų, kai žmogus nori atvykti, priduoti kraują ir tada pasiimti jį ir išsivežti. Pasitaiko ir atvejų, kai atvažiuoja žmonės ir nori kraujo paaukoti konkrečiam asmeniui. Tada sakome, kad savanoriškos donorystės, kokia ji bebūtų, tikslas yra dovanoti ir nesitikėti nieko gauti mainais. Nežinoti, kam tai atiteks. Tikslas yra duoti tai, ką turiu, savanoriškai, nenuslepiant. Kai žmogus nori konkrečiam asmeniui duoti, kai kas gali būti nutylima, tarkim, nesakys, kad serga, turėjo rizikingų dalykų. Tik savanoriška, neprievartinė, ne kažkokiam žmogui skirta donorystė yra paremta saugumu – tuomet žmogus ateina atviras, neturi polinkio kažko nuslėpti, kad tik taptų donoru konkrečiam žmogui. Savanorystės principas – ne kažką konkrečiai donuoti“, – sako pašnekovė.

Donorystė yra paremta saugumu – tuomet žmogus ateina atviras, neturi polinkio kažko nuslėpti, kad tik taptų donoru konkrečiam žmogui.

Ką darytų kraujo centro specialistai, jeigu po žmonių, ypač žinomų asmenų, prašymų aukoti kraujo konkrečiam asmeniui į centrą suplūstų daugybė tautiečių? „Mes pasiūlytumėme jiems dovanoti kraują, nebūtinai plazmą (imame plazmą tik iš tų žmonių, kuriuos įvertiname kaip gerus potencialius donorus), nepanikuosime ir išlaikysime pusiausvyrą. Ir tikrai kviečiu išlaikyti sveiką protą, registruotis, nes į kraujo centrą tikrai nepapuls nė vienas neregistruotas žmogus, – sako L. Kryžauskaitė. – Kartais sukuriamas chaosas ir nebūtinai yra priimami tinkami sprendimai – nes tada prasideda žmonių grūstys, pykčiai. Jeigu reikia pagalbos, prašo gydytojai, įstaigos, tuomet ir kviečiu pasinaudoti šia proga ir padėti pagal nustatytas tvarkas.“

Pašnekovė priminė, kad dėl asmens gydymo visuomet sprendžia gydytojas. 

„Per pandemiją pamatėte tai, ko nematėme, sulaukėme daug replikų. Labai dėkoju tiems donorams, kurie tyliai dirba savo savanorišką darbą, kurie donuoja po šimtą kartų ir nepaklausia, kam tas kraujas atitenka, nes žino, kad jis atitenka žmonėms ir jo bus, kai atvažiuos jo artimasis. Tikėkite labiau gydytojais“, – pokalbį baigia specialistė.

Ką pataria?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė tokius žmonių pagalbos prašymus taip pat vertina skeptiškai. „Tai, kad žmogus yra persirgęs COVID-19, dar nereiškia, kad žmogus yra tinkamas donuoti kraujo plazmą.  Tikrai žmonėms patariame ne kreiptis į žiniasklaidą ar pagalbos prašymą viešinti socialinėje erdvėje, o siūlome paskambinti į kraujo centrą ir pasiteirauti, koks yra kraujo plazmos poreikis ir kokios galimybės yra ją surinkti. Tikrai nepritariu tokiems pagalbos prašymams“, – sakė dr. D. Remeikienė.

Kauno klinikų Kraujo centro vadovė teigia, kad atvejai, kai žmonės apgula centrą ir nori aukoti kraujo ar jo komponentų tik konkrečiam asmeniui, nėra dažni, labiau pavieniai. „Dažniausiai žmonės nori padėti kitiems ir mes už tai esame labai dėkingi. Tam, kad procesas būtų sklandus, kviečiame žmones skambinti į kraujo centrus ir teirautis apie poreikį ir plazmos tinkamumą. Kai yra poreikis, gydymo įstaigos, kraujo centrai patys kreipiasi į visuomenę pagalbos“, – sakė pašnekovė. 

Dr. D. Remeikienė teigė, kad šiuo metu centre kraujo ir kraujo plazmos atsargų trūkumo nėra, tačiau prieš akis – kelios laisvos dienos. „Pasiruošti reikia, tad tikrai nėra per daug. Nežinau, kaip bus po švenčių, bet šiuo metu gyventojų aktyvumas tikrai yra nemenkas. Dėkojame visiems“, – sakė pašnekovė.

Galintys duoti kraujo laukiami Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centre (Santariškių g. 2, Vilnius), Kauno klinikų Kraujo centre (Eivenių g. 2, Kaunas). Taip pat donorų laukiama Nacionalinio kraujo centro padaliniuose: Vilniuje, Žolyno g. 34  ir prekybos centre „CUP“ Upės g. 9, Kaune, Vytauto pr. 13, Šiauliuose, S. Daukanto g. 90, Klaipėdoje, Naikupės g. 28, Panevėžyje, Nemuno g. 75.