Kaip pirmadienį pranešė klinikos, atlikus išsamų tyrimą nustatyta, kad imunitetas susidaro keturiems penktadaliams sergančiųjų kraujo ligomis.

Tyrimo duomenimis, imunitetas susidaro keturiems penktadaliams sergančiųjų kraujo ligomis. Nepageidaujamų vakcinacijos poveikių dažnis ir pobūdis reikšmingai nesiskiria nuo bendros populiacijos.

Penktadaliui pacientų imunitetas prieš SARS-CoV-2 nesusiformavo. Tyrimo metu nustatyti veiksniai buvo susiję su prastu imuniniu atsaku, rašoma Santaros klinikų pranešime.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro mokslininkai atliko išsamią kraujo onkologinėmis ligomis sergančių pacientų vakcinacijos nuo SARS-CoV-2 rezultatų analizę. Atliktas mokslinis tyrimas buvo paskelbtas pasaulinio lygio prestižiniame The Lancet Haematology leidinyje.

„Tyrimas atskleidė tai, kad nors imunitetas susiformuoja mažesnei nei sveikų asmenų daliai, vis dėlto daugumai didelę riziką turinčių pacientų pavyko įgyti imunitetą ir sumažinti pavojų susirgti sunkia COVID-19 forma, kai ligos paplitimas Lietuvoje buvo bene aukščiausias“, – pasakojo Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro medicinos gydytojas Kazimieras Maneikis.

Piktybinėmis kraujo ligomis sergantys asmenys rizikuoja sirgti sunkia COVID-19 forma, o mirtingumas yra net iki 20 kartų didesnis nei bendroje populiacijoje, nes ir kraujo liga, ir skiriamas gydymas silpnina imuninę sistemą.

Kraujo bei onkologiniai pacientai į vakcinų klinikinius tyrimus nebuvo įtraukti, todėl vakcinų efektyvumas ir saugumas šioje pažeidžiamoje pacientų grupėje buvo nežinomas.

2020 metų pabaigoje Europos vaistų agentūra registravo pirmąją vakciną nuo SARS-CoV-2 ir remiantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu pradėta prioritetinių grupių vakcinacija. Atsižvelgiant į didelę kraujo onkologinių pacientų riziką, šie asmenys buvo įtraukti į prioritetinės vakcinacijos grupes ir pradėti vakcinuoti 2021-ųjų sausį.

„Turint galvoje, kad infekcijos plitimo pradžioje visus labiausiai trikdė nežinomybė, trūko mokslo įrodymais grįstų duomenų iš Europos ir Vakarų šalių, kuriais remtis įprasta mūsų šalyje, minėtas tyrimas yra itin svarbus. Santaros klinikose iki šių metų gegužės mėnesio vakcinuota daugiau nei 1300 piktybinėmis kraujo ligomis sergančių pacientų ir sukaupta informacija apie vakcinų nuo SARS-CoV-2 efektyvumą bei saugumą“, – sako K. Maneikis.

Kaip skelbia Santaros klinikos, tyrimo išvados padės viso pasaulio gydytojams geriau planuoti tinkamiausią laiką vakcinacijai ir tiksliau prognozuoti efektyvumą.

Tyrimas Santaros klinikose yra tęsiamas ir duomenys apie sergamumą COVID-19 po vakcinacijos bei imuniteto ilgaamžiškumą yra toliau kaupiami.

Asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė sako, kad sėkmingam kraujo vėžio gydymui reikia kelių dalykų, visų pirma, – gerų medikų. Lietuva esą turi puikių profesionalių ir kompetentingų gydytojų hematologų, tačiau galimybės jiems dirbti ribojamos trukdžiais. Didžiausias trukdis – neprieinami inovatyvūs vaistai.

„Mes didžiausią bėdą turime su inovatyvių vaistų prieinamumu. Ir situacija Lietuvoje yra tokia, kad per pastaruosius trejus metus inovacijos ypatingai sunkiai skinasi kelią dėl to, kad yra sudaromos teisinės kliūtys ir barjerai. Teisės aktai yra keičiami taip, kad inovatyvūs, pažangūs vaistai, kurie Europoje visose šalyse beveik yra kompensuojami, pas mus jie turi žemesnes terapines vertes su tikslu, kad tie vaistai nebūtų kompensuojami pacientams“, – pabrėžė I. Drėgvienė.

Asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė ir Seimo narė Aušrinė Armonaitė / M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

Pasak jos, negavęs tinkamo inovatyvaus gydymo per trejus metus Lietuvoje mirė ne vienas pacientas.

Kraujo vėžį gydantis ir kaulų čiulpų transplantacijas atliekantis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas sako, kad neretai skaudančia širdimi turi pasakyti pacientams, kad galimybės juos gydyti yra ribotos.

„Neretai turiu pacientą, su kuriuo mes kalbame apie naujai nustatytą ligą, papasakoju ir paskui pradedu lenkti pirštus, sakydamas, kokie vaistai yra prieinami, registruoti, jų efektyvumas ir saugumas yra patikrintas ir kurie būtų geresni negu Lietuvoje šiuo metu prieinami vaistai. Ir aš kai kurioms ligoms galiu užlenkti daugiau nei visus vienos rankos pirštus vardindamas vaistus, kurie Lietuvoje yra neprieinami ir kurie yra geresni už tuos, kurie yra prieinami. Tai yra tikrai labai labai bloga situacija gydytojui ir pacientui. Ir aš tiesiog norėčiau, kad tai vieną dieną baigtųsi“, – pabrėžė V. Pečeliūnas.

Santaros klinikų gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas / M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

Pasak I. Drėgvienės, teikiant pagalbą kraujo vėžiu sergantiems žmonėms, labai reikalingas ir visuomenės palaikymas – donorystė. Kaulų čiulpų donorais gali tapti jauni asmenys nuo 18 iki 35 metų amžiaus, vyresni labai pagelbėtų duodami kraujo.

Gydytojas V. Pečeliūnas pabrėžia, kad kaulų čiulpų donorų turėti labai svarbu, nes yra pacientų, kuriems tik vaistai nepadeda – reikalingas kompleksinis gydymas.

Per metus Lietuvoje kaulų čiulpų transplantacija atliekama maždaug šimtui pacientų.

Šiuo metu mūsų šalyje Kaulų čiulpų donorų registre yra apie 12 tūkstančių asmenų. Nors per metus apie 10–čia procentų pasiryžusių būti donorais padaugėja, tačiau negiminingų kaulų čiulpų donorų registras vis dar palyginti negausus.

Pacientė Raminta Vilkevičienė / M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

„Lyginant su pačiom aktyviausiom šalim, kur donorų registre yra apie 10 proc. visos populiacijos (Izraelyje yra beveik milijonas donorų, o gyventojų – 8 milijonai, Vokietijoje yra keli milijonai donorų), Lietuvoje tiktai apytiksliai 0,3 proc. visų žmonių yra donoro registruose. Iki tų dešimt procentų mums dar 30 kartų daugiau donorų reikėtų turėti, kad galėtume lygiuotis su pačiom aktyviausiom šalim“, – sakė V. Pečeliūnas.

Pasak gydytojo hematologo, kasmet apie 50–čiai Lietuvos piliečių kaulų čiulpų transplantacija yra atliekama naudojant užsienio šalių piliečių kamienines ląsteles.

Kaulų čiulpų donoras Sigitas Pašakinskas / M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

„Daugiausia tai yra Vokietijos piliečiai, Lenkijos piliečių nemažai yra, iš Jungtinių Valstijų, kitų tolimesnių egzotiškų šalių, iš to paties Izraelio. Didžiulė jiems padėka. Ir noriu pasidžiaugti, kad lietuviško registro donorai, apie 10 donorų per metus, irgi donuoja. Iš jų galbūt aštuoniems Lietuvos piliečiams yra atliekamos transplantacijos, taip pat vienas du per metus donuoja ir užsienio šalių susirgusiems pacientams“, – sako V. Pečeliūnas.

Medikai taip pat pabrėžia, kad kaulų čiulpų donorystė yra anonimiška, o pats donavimo procesas nėra sudėtingas.

Tradiciniame, jau penktą kartą organizuojamame renginyje bus pateikiama naujausia informacija apie onkohematologinių ligų gydymą pacientams, jų artimiesiems ir bendrosios praktikos gydytojams.

„Kraujo diena“ suvienija gydytojus, pacientus bei jų artimuosius tam, kad suteiktų reikiamų žinių ir sutelktų bendrai veiklai, atskleistų būdus, kaip padėti sau susirgus onkologine liga. Skatiname pacientus domėtis savo liga, gydymo naujovėmis, išsakyti jiems rūpimas temas, o aktualius klausimus aptarti su gydytojais“, – sakė renginį organizuojančios asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Asociacijos pirmininkės teigimu, per pastarąjį dešimtmetį kraujo ligų diagnozavimas ir gydymas ženkliai keitėsi. Dėka pažangios diagnostikos ir inovatyvių gydymo metodų vis daugiau onkologinių ligonių pasveiksta ir gyvena visavertį gyvenimą, tačiau gydymo rezultatai priklauso ir nuo paciento žinių bei noro bendradarbiauti su gydytojais.

„Gydytojų kompetencija ir technologijų reikšmingumas yra neginčijamas, tačiau svarbu ir tai, kaip pacientas vykdo nurodymus, laikosi gydymo režimo, bendrauja su juo besirūpinančia medikų komanda. Pastebime, jog pasitikėjimas gydytojais, jų pastangų vertinimas ir glaudus bendradarbiavimas lemia geresnius rezultatus. Efektyvus gydymas naujausiais metodais, bendravimo galia ir žinios – tai svarbiausi dalykai, padedantys įveikti onkologinę ligą, kuriuos turėtų prisiminti pacientas“, – pabrėžė I. Drėgvienė.

Rugsėjo 7 d. Vilniuje vyks dvi konferencijos „Kraujo diena“ dalys. Viena bus skirta pacientams ir jų artimiesiems, kita – bendrosios praktikos gydytojams, kurių kompetencija, diagnozuojant sunkias kraujo ligas, yra itin svarbi.

Pacientams ir jų artimiesiems skirtoje konferencijos dalyje gydytojai hematologai pateiks naujausią informaciją apie lėtinę limfoleukemiją, mielominę ligą, paraproteinemijas, ūmines leukemijas ir limfomas. Renginio dalyviai išgirs pranešimus mitybos, fizinio aktyvumo, molekulinės diagnostikos ir genetikos onkologijoje temomis, taip pat bus aptarti inovatyvių, generinių, biologinių ir biopanašių vaistų skirtumai. Pacientai turi išskirtinę galimybę iš anksto medikams užduoti rūpimus klausimus, kurie konferencijos metu bus pateikti anonimiškai.

Domėtis savo liga reikalinga ne tik pacientams ir jų artimiesiems. Diagnozuojant sunkias kraujo ligas labai svarbus yra ir bendrosios praktikos gydytojų vaidmuo – juk į juos pirmiausiai kreipiasi prastai pasijutę žmonės.

Konferencijos dalyje, skirtoje medikams, VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytojai pristatys pranešimus apie pagrindines piktybines kraujo ligas (limfomas, lėtines limfoleukemiją ir mieloleukemiją, mieloprofileracines ligas, aplazinę anemiją, imuninę trombocitopeninę purpurą), skubią pacientų registraciją – „žaliuosius koridorius“, molekulinę diagnostiką ir genetiką onkologijoje, bus aptarti inovatyvių, generinių, biologinių ir biopanašių vaistų skirtumai.

Konferencija „Kraujo diena“ vyks rugsėjo 7 d. „Holiday Inn“ viešbutyje. Dalyvavimas renginyje yra nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija. Daugiau informacijos ir konferencijų programas rasite kraujas.lt.

Projekto tikslas – ištirti molekulinius veiksnius ir jų vaidmenį žmogaus hematopoetinės sistemos ir leukeminių ląstelių diferenciacijos, regeneracijos ir senėjimo procesuose. Senėjimas yra būdingas visiems biologiniams organizmams. Jis pasireiškia daugelio ląstelių ir organų funkcijų laipsniniu mažėjimu (degeneracija). Viso organizmo gyvenimo metu kamieninės ląstelės dėl savo unikalaus gebėjimo atsinaujinti ir tapti įvairiais audiniais panaikina žuvusių ar pažeidžiamų ląstelių trūkumą, palaikydamos normalų jų balansą.

Silpstant hematopoetinėms kamieninėms ląstelėms, palaikančioms kraujotakos ląstelių vystymąsi, kyla anemija, sumažėja organizmo imunitetas ir padažnėja piktybinės kraujo ligos. Šie reiškiniai dažniau pastebimi senyvo amžiaus žmonių grupėje. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, rizika susirgti tiek mieloidine, tiek limfoidine leukemija didėja su amžiumi ir pasiekia piką apie 70–75 metus ir vėliau. Tai lemia hematopoetinės sistemos ląstelių senėjimas ir jų regeneracinio potencialo sumažėjimas.

Atsižvelgiant į leukemijos formą, taikomi skirtingi gydymo būdai. Gydymas parenkamas priklausomai nuo paciento amžiaus, specifinių citogenetinių ar kitų pakitimų, todėl leukemijų gydymas turi būti personalizuotas, įvertinus paciento amžių, vaistų toleravimą, ligos stadiją, citogenetinius bei epigenetinius pokyčius ir kt. Įvertinus požymių visumą, būtina parinkti gydymo strategiją, kuri būtų maksimaliai veiksminga ir minimaliai toksiška pacientui. Dėl pasireiškiančių pašalinių efektų gydant leukemijas ieškoma naujų vaistų ir jų kombinacijų su minimaliais pašaliniais efektais.

VU GMC mokslininkai drauge su VUL Santaros klinikų darbuotojais, naudodami ligonių kraujo ląsteles, modelines leukemijos ląstelių linijas ir kamienines ląsteles, atlieka molekulinius tyrimus, pritaikydami bioinformatikos metodus ir įrankius epigenetiniams pokyčiams nustatyti, palyginti ir sąsajoms su ląstelių būsena įvertinti. Mokslininkai tikisi, kad mieloidinės leukemijos molekulinių veiksnių, dalyvaujančių ląstelių senėjimo, diferenciacijos ir regeneracijos procesuose, išaiškinimas prisidės prie efektyvaus leukemijos gydymo.