Stebi tendencijas
Sensacinga naujiena: "NATO naikintuvai Lietuvoje numušė NSO." Tokia žinia pasirodė vos prieš kelias dienas sukurtame tinklaraštyje. Žinutėje pranešama, kad sieną su Rusija saugantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos pareigūnai gavo pranešimą iš vietinio gyventojo V.Kučinsko.
"Savo laukus ties Vilkaviškio rajono Miestlaukio kaimu apžiūrinėjęs vyras dirvoje aptiko į paviršių išartą neatpažinto skraidančio objekto (NSO) nuolaužą. Atvykę pasieniečiai iškart organizavo sprogmenų ir vietovės apsaugą. Apie radinį pranešta Marijampolės apskrities policijai, iškviesti Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai", – skelbta naujienoje.
Beje, tą dieną buvo VSAT pranešimas, tačiau jame minimas visai ne NSO, o minosvaidžio mina, kuri buvo sunaikinta vietoje. Melagingai žinutei suteikti solidumo cituojamas Lietuvos kariuomenės Karinių viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Laimis Bratikas, pagyręs radusįjį NSO.
Kalbėdamas su "Kauno diena" L.Bratikas šyptelėjo, kad dezinformacijos srautas didelis, tačiau kariuomenės specialistai žino ir nujaučia, kada galima tikėtis kitos Kremliaus atakos.
Artimiausi tikėtini planai – partizano Adolfo Ramanausko-Vanago perlaidojimas. Lietuvos partizanų tema yra Rusijos informacinio karo taikiklyje, nes tiesiogiai sietina su Lietuvos kariuomene.
L.Bratikas atkreipė dėmesį į dar vieną detalę, kad Lietuvos kariuomenės specialistai, stebintys ir analizuojantys Kremliaus dezinformacijos autorių pasirinkimus, išskiria jų dėmesį vardams ir pavardėms. Jos turi skaitytojui asocijuotis su kažkuo žinomu ir patikimu.
Minėtos žinutės tariama autorė Dalia Grigravičienė. Tikėtina aliuzija į šalies vadovę Dalią Grybauskaitę. L.Bratikas paminėjo buvus melagingos žinutės autorę pavarde Adamkevičiūtė. Melagingų žinučių skleidėjų dėmesys smulkmenoms stebimas ir kituose maloniuose žodžiuose, apibūdinimuose.
Melo greitis
Tai tik viena detalė iš didelės ir galingos propagandinės mašinos. Jei numuštų NSO, dar suabejotume, kiek sunkiau naršant telefone naujienas atpažinti dezinformaciją, susietą su ką tik įvykusiu įvykiu.
Tikėtina, ne vienas pamena, kai šią vasarą kelyje Prienai–Kaunas susidūrė keturi JAV šarvuočiai, buvo sužalota trylika karių. JAV kariai dalyvavo Baltijos šalyse birželį vykusiose pratybose "Saber Strike 2018" ("Kardo kirtis" – red. past.). Buvo skelbta, kad Baltijos jūros regione vyksta kasmetinės tarptautinės pratybos "Kardo kirtis". Jose iš viso dalyvavo 18 tūkst. karių iš devyniolikos NATO ir partnerių šalių. Lietuvoje per šiuos mokymus treniravosi iki 4 tūkst. karių.
Tepraėjus keturioms valandoms po šio įvykio Lietuvos kariuomenės specialistai užfiksavo savo nišos ieškančią melagingą informaciją. "Sugalvotas naratyvas: pirmasis šarvuotis stabdė, nes trenkėsi į keliu dviračiu važiuojantį dvylikametį vaiką. Pastarasis žuvo. Emocinė banga yra. Koks čia NATO saugumas, jei jie mūsų vaikus jau šiandien žudo", – melagingos informacijos akcentus dėlioja Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistas Tomas Čeponis.
Tyrinėdami prie šios informacijos pateiktą nuotrauką, Lietuvos kariuomenės specialistai išsiaiškino, kad joje – Čekijos šarvuočiai, karo policininkas iš kitos nuotraukos, gulintis vaikas ir kraujo klanas dar kitos kilmės. Galiausiai šarvuočių kolonos priekyje ir gale važiavo karo policija, todėl civiliai neturėjo jokios galimybės patekti tarp šarvuočių.
Šią vasarą kelyje Prienai–Kaunas susidūrus JAV šarvuočiams, jau po keturių valandų buvo išplatinta sumontuota nuotrauka ir melaginga žinia, kad esą mirtinai sužalotas vaikas. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Visi pripažino, kad nuotrauka nebuvo gerai sumontuota. Nekokybiškas ir skubotas darbas, pasak Lietuvos kariuomenės specialistų, išdidinus nuotrauką buvęs akivaizdus. Bet ar tai svarbu, kai naujienas žmonės skaito telefonuose. To paprasčiausiai net nesimato. Tačiau specialistai vertina fake news greitį – apie 11 val. realus įvykis, o po keturių valandų jau skleidžiama ši tikrovės neatitinkanti informacija.
Informacijos galia
"Konferencijose dažnai kyla klausimas: kodėl Rusija daro tai, ką daro? Mes manome, kad ji nori atgauti įtaką, kurią turėjo carinės Rusijos laikais ir pirmoje Sovietų Sąjungos gyvavimo pusėje.
Rusijai sunku varžytis su ES ir NATO, todėl jie ir naudoja tuos elementus, kuriuos puikiai išmoko dar carinėje Rusijoje ir puikiai ištobulino Sovietų Sąjungos egzistavimo metu. Skirtumas tarp mūsų ir kitų Vakarų valstybių yra tas, kad po Šaltojo, informacinio karų veteranai buvo išleisti į pensiją ir visas jų įdirbis sudėtas į failus ir į seifus. Trumpiau tariant, visi nusprendė, kad problema išspręsta ir nieko nebereikia. O Rusija tęsė ir vystė", – teorinę melagingos informacijos dalį pradėjo T.Čeponis.
Pasak Lietuvos kariuomenės specialisto, informacinių grėsmių galima laukti iš daug kur, tačiau Lietuvos galvos skausmas – Kremliaus režimas. "Netikros naujienos terminas tapo labai populiarus. Kodėl? Žmonėms šis terminas suprantamas. Vis dėlto į jį koncentruotis nereikėtų. Svarbiausia, kad informacija gali paveikti žmogų", – dėliojo kariuomenės atstovas.
Pasak T.Čeponio, istorija įrodo, kad informacija yra tas įrankis, kuriuo mes vienas kitą galime paveikti. Kadangi tai taikoma nuo neatmenamų laikų ir skirtingose žemės vietose, todėl ir terminų atsirado daug – karas dėl širdžių ir protų, informacinis karas, minkštoji galia, psichologinės operacijos, žodžių karas. Kai kada tai yra normalu, o kai kada peržengia ribas.
Buvo profesionaliai paruoštas reportažas. Čia ne pavienio maniako skambutis, o gerai suplanuota akcija.
Propaganda – naikinti
Agresyvų Kremliaus kišimąsi analizuojantys kariškiai sutinka – tam tikra įtaka savotiškai galima, netgi žodis propaganda kilo iš teigiamos prasmės. Ir dabar dar likusios šio žodžio teigiamos prasmės – propaguoti sveiką gyvenseną, sportą, maitinimosi stilių.
"Propagandos terminas buvo sugadintas per Antrąjį pasaulinį karą. Sąmoningas klaidinimas – štai kur prasideda grėsmė. Tai, manau, turėtų būti draudžiama, už tai baudžiama", – pastebėjo T.Čeponis.
Vadovėlinis propagandos apibrėžimas – tyčinis, sistemingas bandymas formuoti suvokimą, pažinimą ir tiesioginę elgseną.
"Propaganda arba netikros naujienos nėra kuriamos tik tam, kad kažką daryti. Tikslas yra paveikti žmogų arba jų grupę, o gal net ir visą valstybę", – pabrėžė T.Čeponis.
Kaip paveikti? "Trumpai tariant, tuo siekiama sunaikinti valstybę arba valstybės konstitucinę tvarką. Tarkime, gyvenate laisvoje Lietuvoje, o vieną dieną atsibundate vėl Rusijos sudėtyje be jokių šūvių, be nieko. Čia ir yra tai, kas mums kelia nerimą, ir kas verčia mus reaguoti", – budrumo ragino neprarasti T.Čeponis.
Kaip pavyzdį Lietuvos kariuomenės specialistas papasakojo, kad Ukrainos įvykių pradžioje socialinė apklausa rodė, kad rusai ukrainiečius laiko broliška tauta. Po maždaug tris mėnesius trukusios agresyvios kampanijos vykdyta apklausa jau skelbė, kad rusai ne tokia draugiška tauta laiko tuos ukrainiečius. Rusams jau ėmė atrodyti, kad ukrainiečiai tokie truputį panteros, truputį fašistai ir truputį išdavikai – kaip ir visos Baltijos valstybės. Jie įsivaizduoja, kad mes išeidami ir Sovietų Sąjungą sugriovėme, todėl esame išdavikai. Jie taip stengėsi daryti gera, o mes paėmėme ir išdavėme", – Kremliaus režimo suformuotą rusų požiūrį minėjo T.Čeponis.
Naikinti gėrio naratyvą
Neatitrūkdamas nuo ukrainietiškos temos T.Čeponis pateikė dar vieną gerai organizuotos kampanijos pavyzdį. Transliuoti pasirinkta Italijos televizija, pakankamai žinomas žurnalistas veda laidą. Televizijos žiūrimumas apie 20 mln. žmonių.
Maidano įvykiai, kai neva nežinomi snaiperiai nušovė 100 demonstrantų. Dabar žuvusieji vadinami Dangiškąja šimtine.
"Tai ir yra naratyvas – žmonės, nepagailėję savo gyvybės, kad apsaugotų savo vertybes, kad vaikai gyventų tomis pačiomis vertybėmis", – dėstė T.Čeponis.
Mūsų tautos bendrumas, kalbant apie Sausio 13-osios įvykius. Kremliaus propagandistų siekis naikinti tokius naratyvus. Ir štai kas aiškinama Italijos televizijos laidoje: esą demonstrantus šaudę snaiperiai buvo gruzinai ir lietuviai.
Buvo profesionaliai paruoštas reportažas. Čia ne pavienio maniako skambutis, o gerai suplanuota akcija.
"Labai gražus trikampis – Ukraina, Sakartvelas, Lietuva. Šalys, kurios turi nuostabius emocinius santykius. Mus sieja istorija, mes puikiai vieni apie kitus informuoti. Aišku mus suvedė ir likimas – išgyventi panašius dalykus. Tai šitą bendrystę reikia naikinti. Ir štai transliuojama, kad neva mūsų broliai gruzinai ir lietuviai naikino mūsų didvyrius ukrainiečius.
Italijos auditorijai žinia perduota. Kol iki mūsų atėjo, išplito labai stipriai, kol atlikome tyrimą ir užspaudėme – užtruko. Žiniasklaidos grupė priklausė Silvio Berlusconi. Jo santykiai su Vladimiru Putinu gerai žinomi ir naujiena labai plačiai paplito. Buvo profesionaliai paruoštas reportažas. Čia ne pavienio maniako skambutis, o gerai suplanuota akcija", – melagingos informacijos atakas, pasirinktas vietas, laiką vertino Lietuvos kariuomenės specialistas.
Būti pasirengusiems
Praėjusiais metais mūsų žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo atvejis, kai norint sumenkinti NATO vasario 14 d. buvo paskelbta informacija, kad NATO bataliono kariai neva išprievartavo nepilnametę mergaitę. Mūsų žiniasklaidos priemonėse paskelbus, kad tai netiesa, dezinformacijos skleidėjai tuo neapsiribojo ir vasario 16 d. tam sukūrė specialų interneto puslapį. Jame buvo sufalsifikuoti "Kauno dienos", "Jonavos žinių", bernardinai.lt skelbtų straipsnių pavadinimai, ir teigiama, jog mūsų valdžia slepia ir sako, kad nieko nebuvo, nors neva išties toks įvykis buvo.
L.Bratikas praplėtė šios melagingos žinios skleidimo taktiką: buvo išsiuntinėtas neva moters rašytas laiškas policijai, tikintis patekti į suvestines, Seimo nacionalinio saugumo komitetui. Tą laišką gavo labai daug žmonių. Kariuomenės specialistai pripažino, kad laiškas buvo parašytas išties stipriai emociškai.
"Mes buvome tam pasirengę ir stebėjome. Dar prieš menamą įvykį su visomis institucijomis buvo aptarti veiksmai, kaip elgtis. Atsakomybė teko policijai. Rukloje, kur gyveno bataliono kariai, buvo apklaustos visos tokio amžiaus mergaitės. Žinia nepasitvirtino. Kelias informacijai buvo užkirstas", – dėstė L.Bratikas.
"Būtų užtekę nors vienam gavusiajam tą laišką pakomentuoti ir tai būtų įgavę visai kitą mastą ir labai pakenkę", – kolegą papildė T.Čeponis. Kariuomenės specialistai padėjo dar vieną akcentą – tą dieną kaip tik vyko NATO gynybos ministrų susitikimai. Kadangi pavyko padaryti greitą tyrimą, suformuluoti pranešimą ir tame NATO vadovų susitikime buvo ištransliuota ši žinutė.
Lietuvos kariuomenės atstovai neabejoja, kad tai buvo labai gera edukacinė pamoka – tokie dalykai gali vykti ir reikia tokiems dalykams ruoštis.
