„Aš visiškai įsitikinęs, kad prokuratūra pagal tuo metu buvusią situaciją atliko tinkamus veiksmus, nebuvo tai, kad prokuratūra pasyviai tik stebėtų gavusi tokią informaciją“, – sakė E. Pašilis, trečiadienį liudijęs pranešėjo istoriją tiriančia Seimo komisijai.

Jis taip pat teigė, jog tinkamiausia įvertinti gautai medžiagai institucija tuo metu atrodė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kuri ir pradėjo devynis mėnesius trukusį kriminalinės žvalgybos tyrimą. Pasak buvusio prokuroro, jis buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių.

Dabartinis Registrų centro Teisės departamento vadovas Žydrūnas Radišauskas, tiriamų įvykių metu buvęs generalinio prokuroro pavaduotoju, teigė, jog medžiagą nuspręsta perduoti atgal STT, nes būtent ji galėjo atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą.

Buvęs generalinis prokuroras teigė, kad perduota medžiaga buvo pakankama suteikti pranešėjui šį statusą ir apsaugą, o jo pateiktą informaciją tinkamiausia atrodė vertinti STT.

„Buvo pakankamai duomenų asmenį pripažinti pranešėju ir, atsižvelgiant į pačios informacijos jautrumą ir suformuluotų abejonių, kad gal gali būti padarytos nusikalstamos veikos, informacija patikrinti buvo perduota STT“, – sakė E. Pašilis.

„STT (buvo – BNS) tinkamiausia ir profesionaliausia institucija, mes manėm, kad šitą darbą profesionaliau atliktų šita tarnyba“, – pažymėjo jis.

Pasak buvusio prokuratūros vadovo, kriminalinės žvalgybos tyrimas vėliau buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių Baudžiamojo kodekso prasme, o buvo galima kalbėti apie tarnybinius pažeidimus.

„Pati baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, o kriminalinės žvalgybos veiksmai (reglamentuojami – BNS) dar labiau nei baudžiamoji atsakomybė, tik griežtai numatytais atvejais“, – sakė E. Pašilis.

Jis taip pat pabrėžė, kad įstatymas labai griežtai apibrėžia, kada kriminalinės žvalgybos tyrimas nutraukiamas nepasiekus kriminalinės žvalgybos tikslų, arba kada pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Ž. Radišauskas: nusikalstamos veikos nenustatyta

Pranešėjo istorijai aiškintis sukurta Seimo laikinoji komisija trečiadienį prieš E. Pašilio liudijimą išklausė Ž. Radišausko paaiškinimus, kokie veiksmai prokuratūroje atlikti gavus pranešėjo informaciją.

Pasak Ž. Radišausko, ši informacija Generalinę prokuratūrą pasiekė iš STT, pateko jam, o šis informaciją perdavė generaliniam prokurorui, vėliau priėmusiam sprendimą ją perduoti atgal STT.

I. Gelūno/BNS nuotr.

„Tos veikos, kurios kreipimesi buvo įvardytos, atitiko požymius apysunkių nusikaltimų ir, mūsų nuomone, sudarė pagrindą pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą, kas ir buvo padaryta“, – liudijo Ž. Radišauskas.

Klausime, kokios nusikalstamos veikos požymiai buvo matyti, Ž. Radišauskas teigė, jog „buvo galima kalbėti apie piktnaudžiavimo tarnyba veiką“.

Pasak buvusio prokuroro, kriminalinės žvalgybos tyrimas truko devynis mėnesius ir buvo nutrauktas 2020 metų vasarį, nes nenustatyti nusikalstamos veikos požymiai.

„Perdavus tą informaciją tikrinti STT ir jai pradėjus kriminalinės žvalgybos tyrimą, aplinkybės patikrinti tą informaciją niekaip nebuvo apribotos. Nustačius požymius nusikalstamos veikos, privalu pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip žinia, kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo nutrauktas“, – kalbėjo buvęs vienas prokuratūros vadovų.

Pasak jo, kriminalinės žvalgybos tyrimas nutraukiamas dviem atvejais – tuo pagrindu, kai ta informacija nepasitvirtina, arba tęsiant tyrimą neįmanoma pasiekti įstatyme nustatytų tikslų.

Anot Ž. Radišausko, pagrindo abejoti atliktų veiksmų vertinimu nebuvo, buvo priimtas sprendimas apie pasibaigusį kriminalinės žvalgybos tyrimą informuoti pranešėją, o tai ir buvo padaryta.

Vertindamas prokuratūros vaidmenį šioje istorijoje, Ž. Radišauskas sakė manantis, kad „prokuratūra tikrai padarė viską, kas jai priklausė pagal teisės aktus“.

Komisija trečiadienį dar planuoja išklausyti buvusį generalinį prokurorą Evaldą Pašilį.

Tyrimas Seime vyksta antrą kartą

Seimas spalį sudarė laikinąją tyrimo komisiją aiškintis VSD pranešėjo istorijai, išvadas ji turi pateikti iki kovo 10 dienos.

Komisiją sudaro daugiausiai valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos atstovai. Opozicija, išskyrus Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, savo narių į komisiją nedelegavo.

Tyrimo šalininkai argumentuoja, kad pranešėjo istorija paliko neatsakytų klausimų, o oponentai teigia, kad jis būtų nukreiptas prieš šalies vadovą G. Nausėdą, siekiant sumenkinti jo populiarumą artėjant prezidento rinkimams 2024 metų pavasarį.

Iniciatyva kurti komisiją kilo po to, kai šių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.

Pranešėjo perduota medžiaga Seime buvo pradėta nagrinėti dar praėjusią kadenciją. 2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką V. Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos.

Ši istorija aprašyta tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.

Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.

VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.