Pasak muziejaus Gamtos skyriaus vedėjos Jurgitos Tertelienės, tai karpažolinių (Euphorbiaceae – lot.) šeimos augalas – Raudonžiedė karpažolė (Euphorbia milii). Genties pavadinimas duotas antikinio gydytojo Euforbo garbei. Jis aprašė gydomąsias šių augalų savybes.

Liaudyje augalas dažnai vadinamas „Erškėčių vainiku“ ar „Kristaus kančia“. Sako, kad raudoni karpažolės žiedai simbolizuoja Kristaus kraują, o dygliuotas stiebas – jo kančią.

Šis dygus augalas yra kilęs iš Madagaskaro, kur auga akmeninguose šlaituose ir pusdykumėse. Spygliuoti raudonžiedžių karpažolių medeliai arba krūmai natūralioje gamtoje užauga iki 4 m aukščio. Kambaryje gali užaugti iki 1–1,5 m aukščio.

Kad ir kaip būtų keista, šis augalas yra sukulentas (vandenį kaupiantis augalas), vandenį jis kaupia šiek tiek sustorėjusiuose stiebuose.

Šio augalo žiedais dažniausiai laikomos ryškiai raudonos, oranžinės ar baltos pažiedės, o tikrieji žiedai yra vos pastebimi – geltoni, smulkūs. Karpažolių baltos, pieną primenančios, sultys yra nuodingos ir gali sudirginti odą.

Geriausiai šie augalai auga šiltoje, šviesioje ir saulėtoje vietoje. Pakenčia sausą kambario orą. Karpažolę reikia laistyti vidutiniškai, drungnu vandeniu, ramybės periodu – mažiau, tik, kad neišdžiūtų žemė. Tręšti reikėtų kaktusų trąšomis. Augalas nepakenčia šalčio ir skersvėjų. Pavasarį senus augalus galima apgenėti.

Tas 2004-ųjų filmas, kuriame Mesiją suvaidino Jimas Caviezelis (Džimas Kaviezelis), tapo daugiausiai uždirbusiu visų laikų nepriklausomu filmu. Savo kūrėjams jis visame pasaulyje pelnė 600 mln. dolerių (531 mln. eurų).

O dabar Randallas Wallace'as (Randalas Volesas), kuris glaudžiai bendradarbiavo su Melu kuriant tokius filmus kaip „Narsioji širdis“ (Braveheart) ir būsimą juostą apie karą „Hacksaw Ridge“, „The Hollywood Reporter“ sakė, kad abu planuoja „Kristaus kančios“ tęsinį.

„Visuomet norėjau papasakoti šią istoriją, – sakė Randallas, kuris universitete studijavo religijotyrą. – „Kančia“ yra pradžia ir dar reikia daug daugiau papasakoti.“

Pats M. Gibsonas pranešimų apie tęsinį dar nekomentavo.

Jeruzalės senamiestyje tūkstančiai katalikų ir protestantų minėjo Jėzaus Kristaus nukryžiavimą, dalyvaudami tradicinėje Didžiojo penktadienio procesijoje, judėjusioje tomis pačiomis gatvėmis, kuriomis, kaip tikima, Atpirkėjas nešė savo kryžių, ant kurio buvo nukankintas.

Kristaus Kančios procesijoje dalyvavę maldininkai iš viso pasaulio, tarp kurių buvo ant pečių nešančių didelius medinius kryžius, ėjo Sopulinguoju keliu (Via Dolorosa), sustodami 14 jo stočių, iš kurių kiekviena susijusi su kokiu nors įvykiu Jėzaus paskutinėje kelionėje.

Paskutinės stotys yra Kristaus Kapo bažnyčioje, kuri, kaip tiki krikščionys, yra pastatyta Jėzaus nukryžiavimo vietoje, kur jis buvo palaidotas prieš savo prisikėlimą Velykų sekmadienį.

Graikai ortodoksais ir Rytų ortodoksų bažnyčiose Velykas šiais metais švęs gegužės 1-ąją.

Popiežius Pranciškus penktadienį vadovaus katalikų pasaulio Didžiojo penktadienio renginiams: aukos Kristaus kančios mišias Šventojo Petro bazilikoje ir dalyvaus Kryžiaus kelio ceremonijoje Romos koliziejuje. Didžiosios savaitės renginius pontifikas pradėjo tradiciniu kojų mazgojimo ritualu, bet per Didįjį ketvirtadienį vėl buvo galima išvysti ir žaismingąją jo asmenybės pusę.

Dvylika neįgalių jaunuolių ir senolių iš socialinės priežiūros centro Romos priemiestyje – pontifikas kojų mazgojimo ritualui tarp jų pasirinko ir moterį iš Etiopijos bei musulmoną iš Libijos. Primindamas, kaip Jėzus mazgojo apaštalų kojas prieš nukryžiavimą, popiežius Pranciškus sakė, kad Dievas, virtęs tarnu, dirbo vergo darbą, ir tai yra jo palikimas: tarnauti kitiems iš meilės. Viename iš svarbiausių Italijos priežiūros centrų šventasis tėvas gyrė pastangas eiti į visuomenės pakraščius ieškoti žmonių, kuriems reikia pagalbos dėl to, kad negalia paliko juos užmirštus ir bejėgius.

Pernai, kai jaunimo kalėjime pirmąkart pasirinko mazgoti moters ir musulmono kojas, Pranciškus parodė, kad iš tiesų skiriasi nuo pirmtakų. Ankstesni popiežiai šį ritualą atlikdavo tik vienoje iš dviejų bazilikų ir paprastai dvylikai katalikų kunigų.

Prieš tai Šventojo Petro bazilikoje Didžiosios savaitės iškilmes jis pradėjo mišiomis, kur dešimčiai tūkstančių maldininkų kartojo temą, nuo kurios pradėjo pontifikatą: kad kunigai turėtų gyventi kuo paprastesnį gyvenimą ir padėti tiems, kam labiausiai reikia – nusidėjusiems, benamiams, sergantiems.

Šią dieną, kai Jėzus, kaip tikima, paskutinį kartą vakarieniavo su apaštalais, kunigai atnaujina per ordinaciją duotus įžadus ir šventinamas aliejus, visus metus naudojamas sakramentui. Šventojo Petro įpėdinis ragino kunigus nesiekti materialinės gerovės ar kilimo hierarchijos laiptais.

Dar nuo kunigystės Buenos Airėse laikų garsėjantis paprastumu ir lengvai bendraujantis, Pranciškus ir Didįjį ketvirtadienį nudžiugino jaunuosius katalikus. Po mišių važiuodamas per Šventojo Petro aikštę ir sveikindamas maldininkus – o iš vieno priimdamas net dovanojamą bulvių traškučių maišelį, – jis pastebėjo didelę mokinių grupę ir nusprendė su jais pasisveikinti. Bet ne tik – du vaikus pasikvietė į papamobilį. Atrodo, kad tokie susitikimai išties pakelia 77-erių metų pontifiko ūpą: jis atrodė gerokai žvalesnis negu per Verbų sekmadienio iškilmes.

Jo dar laukia ir trejos mišios Didįjį penktadienį ir Šeštadienį, Velykų renginiai, o po to nepavyks, kaip įprasta, atsipūsti, nes į Romą ims plūsti maldininkai, laukdami kitą sekmadienį numatyto popiežių Jono Pauliaus antrojo ir Jono 23-ojo skelbimo šventuoju. Šių moksleivių Pranciškus klausė, ar jiems patiko pasivažinėjimas – argi jie galėtų tikėtis, kad dar kada nors gyvenime pasitaikys tokia proga?