Mintis įtraukti praeivius į instaliacijos kūrimą kilo siekiant atkreipti dėmesį į retą ligą, apie kurią neretai nėra girdėję net kai kurie šeimos gydytojai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (LSMUL KK) Pulmonologijos klinikos Plaučių kraujagyslių ir difuzinių ligų sektoriaus vadovės gydytojos pulmonologės doc. Kristinos Biekšienės teigimu, net penki iš šešių IPF sergančių Lietuvos gyventojų nežino apie savo ligą.

Vieno simptomo nėra

„Tai reta sveikatos būklė, todėl nemaža dalis šeimos gydytojų ir net antrinio lygio plaučių ligų specialistų su ja nėra susipažinę. Toks žinių trūkumas užkerta pacientams kelią patekti pas tretinio lygio pulmonologus, kurie galėtų išsiaiškinti tikrąsias sveikatos sutrikimo priežastis. Didesnis ligos žinomumas gali sumažinti klaidingų diagnozių ir padėti žmonėms pasiekti tinkamus specialistus. Veiksmingas gydymas padeda kontroliuoti ligą ir pailgina brangų ja sergančio žmogaus gyvenimo laiką“, – kalba gydytoja.

K. Biekšienė atkreipia dėmesį, kad dėl plaučių pažeidimo sutrinka deguonies įsisavinimas, todėl žmogų gali varginti dusulys ir užsitęsęs sausas kosulys. Anot pašnekovės, į šeimos gydytoją derėtų kreiptis, jeigu kosulys nepraeina ilgiau kaip aštuonias savaites. Ji taip pat pastebi, kad dažniau šia liga suserga vyresni negu 60 metų asmenys ir rūkaliai. Riziką itin smarkiai padidina sąlytis su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, persirgtos kitos plaučių ligos ir genetinis polinkis.

„IPF neturi vieno unikalaus simptomo. Be jau minėtų sveikatos problemų, gali pasikeisti ir ligonio pirštų galai, kurių forma tampa panaši į būgnų lazdeles. Ši liga pažeidžia plaučius, todėl negydoma gali būti pražūtingesnė už vėžį. Pacientai neretai miršta praėjus maždaug dvejiems trejiems metams nuo simptomų pradžios. Ankstyva diagnozė leidžia pristabdyti ligos progresavimą ir ilgiau išsaugoti gyvenimo kokybę. Statistika rodo, kad gydomi pacientai gali išgyventi ir aštuonerius ar net dešimt metų“, – komentuoja gydytoja pulmonologė.

LSMUL KK nuotr. 

Pirmasis žingsnis – tyrimai

IPF diagnozuojama ir specifinis gydymas nuo fibrozės skiriamas daugiadisciplinio gydytojų konsiliumo sprendimu šalies universiteto ligoninėse: LSMUL KK Pulmonologijos klinikoje arba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centre. Pasak šio centro vadovo prof. Edvardo Danilos, nors regioninių sveikatos priežiūros įstaigų specialistai šios retos ligos nepatvirtins, jie atlieka svarbų darbą. Priimdami kosinčius ir dusulio varginamus pacientus jie turėtų pagalvoti ir apie retas plaučių ligas, rekomenduoti pacientams atlikti atitinkamus tyrimus.

„Ankstyvoje stadijoje IPF pasireiškia tik pamažu stiprėjančiu dusuliu. Dusulio priežasčių yra daug, IPF – tik viena iš jų“, – sako gydytojas. Anot E. Danilos, regionų gyventojams reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Gydytojas pastebi, kad atokesnėse vietovėse gyvenantys žmonės yra itin kantrūs ir neretai ilgesnį laiką vengia kreiptis į gydytojus. „Dažnai tai vyresni žmonės,  linkę manyti, kad dusulio ir jėgų mažėjimo priežastis – jų amžius. Tačiau priežastis gali būti ir IPF ar kita klastinga liga. Artimieji turėtų juos paskatinti ir padrąsinti kreiptis į savo gydytoją dėl išvardytų priežasčių“, – komentuoja prof. E. Danila.

LSMUL KK nuotr. 

Ligos priežastis nežinoma

IPF priežastis nežinoma, todėl ir vadinama idiopatine. Tačiau plaučių fibrozę gali sukelti ir kitos retos intersticinės plaučių ligos ir plaučių pažeidimas sergant kitomis, pavyzdžiui, jungiamojo audinio ligomis. Jos vadinamos lėtinėmis progresuojančiomis fibrozuojančiomis intersticinėmis plaučių ligomis.