Po gimdymo – staigmena
"Ji yra brangiausia iš trijų mūsų vaikų mažylė, mes labai ją mylime ir šią kovą pradėjome dėl jos. Visas mūsų šeimos gyvenimas, gimus neįgaliam vaikui, apvirto aukštyn kojomis. Nekalbame apie patyčias, kurias tenka kęsti visai šeimai. Skaudžiausia yra mintis apie dukrelės ateitį tada, kai mūsų nebebus", – su ašaromis akyse kalbėjo plungiškiai Ingrida ir Erikas Zaburai.
Trečiojo vaiko pora neplanavo. Kai moteris pasijuto besilaukianti, nuėjo pas gydytoją. Jai buvo neramu, I.Zaburienei jau buvo suėję 35 metai.
2014 m. birželio viduryje moteris pagimdė mergaitę. Pirmosiomis gyvenimo minutėmis medikai suprato, kad ji gimė su Dauno sindromu.
Tai buvo didelis smūgis tėvams, pirmieji du moters pagimdyti vaikai – visiškai sveiki.
"Gydytoja nuo paties pirmojo apsilankymo aiškino, kad tai bus mylimiausias mūsų vaikas, kad gimdo ir vyresnės ir kad jokio pagrindo baimintis nėra. Visą nėštumą vykdžiau kiekvieną gydytojos nurodymą, nepraleidau nė vieno vizito, bet nė karto neišgirdau apie jokias rizikas ar būtinybę atlikti ypatingus tyrimus, – pasakojo I.Zaburienė. – Kai gimė vaikelis, vienas pirmųjų klausimų, kurį išgirdome iš medikų, buvo: "Ką parodė genetiniai tyrimai?" Kokie tyrimai? Manęs niekas net nesiuntė tirtis. Tik gmus vaikui sužinojome, kad apie būsimo vaiko Dauno sindromą galima sužinoti aštuntą nėštumo savaitę."
Manęs niekas net nesiuntė tirtis.
Neteko teisės apsispręsti
Laukdamasi vaikelio moteris lankėsi Audriaus Klišonio komercinėje firmoje šeimos klinikoje "Inesa", kur dirbo gydytoja J.Vilkienė.
Ši medikė stebėjo ir antrąjį I.Zaburienės nėštumą, tad moteris visiškai ja pasitikėjo, bendravo atvirai ir nuoširdžiai.
Kai prieš trejus metus gimė genetinę ligą turinti mergaitė, sutuoktiniai Zaburai suprato: apie tai, jog vaikas bus nesveikas, jie turėjo būti informuoti dar pačioje nėštumo pradžioje.
Netrukus jie išsiaiškino, kad gydytoja neatliko pareigos – nepasiuntė vyresnės nei 35 metų nėščiosios genetiniams tyrimams.
Tik vėliau pora sužinojo, kad tokie tyrimai I.Zaburienei turėjo būti atlikti nemokamai, o jaunesnėms moterims jie tuomet kainavo 100 litų.
"Jeigu laiku būtų ištirta, kad vaikas gali turėti tokį genetinį apsigimimą, būtume ryžęsi abortui. Net jei tai būtų buvę nustatyta vėliau, mums niekas nebūtų draudęs spręsti šios problemos kitaip, juk niekas nedraudžia važiuoti į Angliją, kur nėštumą legalu nutraukti ir gerokai vėliau. Mes kalbame apie tai, kad gydytoja nesuteikė galimybės net svarstyti dėl mūsų šeimos likimo, nes apie vaiko apsigimimą nežinojome iki pat gimimo", – tikino E.Zaburas.
Mergaitė neišmoksta ryti
Gydytoja kaltinama ne tik neatlikusi savo pareigos, bet dar ir 48 atvejais suklastojusi dokumentus.
Sutuoktiniai Zaburai prašė teismą jiems priteisti beveik 2 tūkst. eurų turtinei ir 60 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Turtinė žala susidarė dėl įvairiausių nukentėjusiųjų dukrai atliktų tyrimų, medikamentų bei procedūrų, už kurias porai teko susimokėti.
Tėvai pasakojo, kad trejų metų dukrai vis dar reikia sauskelnių, ji maitinama atskiru maistu, mat sutrikęs jos rijimo refleksas, vaikas turi ir kitų sutrikimų, kuriuos įveikti bandoma nemažai kainuojančiomis procedūromis.
"Kad kas žinotų, kiek mes patyrėme, ne tik matydami tokį savo vaiką, bet ir girdėdami patyčias. Į akis šaiposi net suaugę žmonės. Pinigais mūsų patirtų išgyvenimų neįmanoma įvertinti. Mūsų prašoma suma reikalinga neįgaliam vaikui auginti. Tai – joks pasipinigavimas", – tikino E.Zaburas.
Prieš šeimą – keturi advokatai
Rugsėjo 7 d. Zaburai susitiko su J.Vilkiene Plungės rajono apylinkės teisme.
Priešais sutuoktinius sėdėjo ne tik gydytoja, bet ir ją ginti ėmęsis advokatas Kristupas Ašmys, kuris yra sudaręs sutartį su Lietuvos gydytojų sąjunga.
Šis advokatas visuomenei tapo labiau žinomas, kai teisme gynė Henriką Daktarą. Nors J.Vilkienė jau metus nebepraktikuoja, tačiau, pasak advokato, tebėra profsąjungos narė.
Greta kaltinamosios sėdėjo dar du advokatai. Vienas jų atstovavo A.Klišonio komercinės firmos šeimos klinikai "Inesa".
Jo atstovaujamos bendrovės savininkas A.Klišonis yra Plungės rajono meras, kuris dar anksčiau yra dirbęs sveikatos apsaugos viceministru.
Dar vienas advokatas gina ligonių kasų interesus.
Pirmojo teismo posėdžio metu prabilta apie tai, kad prie to paties stalo turėtų sėdėti dar vienas teisininkas – draudimo bendrovės, kurioje yra apsidraudusi A.Klišonio įmonė, atstovas.
Teismo procesas neprasidėjo. Iškilo problema dėl nukentėjusiųjų pareikšto civilinio ieškinio.
Matydami, kad baudžiamosios bylos tyrimas vilkinamas, jie kreipėsi į teismą civiline tvarka ir pateikė ieškinį. Ši byla dar neišspręsta.
Todėl baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėja nusprendė civilinio ieškinio klausimo nenagrinėti.
Apsigimimų neskaičiavo
Kaltės dėl kaltinimo neatlikus pareigos J.Vilkienė nepripažįsta. Ji tvirtino I.Zaburienę informavusi apie galimybę atlikti genetinius tyrimus lygiai taip pat, kaip apie tai praneša kiekvienai nėščiajai.
Medikės atstovas teisme nusiteikęs įrodinėti, kad būdami brandaus amžiaus Zaburai žinojo, kokių pasekmių vaisiui gali turėti vėlyvas nėštumas.
"Žmogaus genetiniai tyrimai nėra privalomi, ir dabar tik gydytojo pareiga informuoti apie tokią galimybę. Aš informuoju apie tai net 19-metes. Pasirašyti dėl to pacientė neturi. Viso pacientės nėštumo metu nieko blogo neįtariau, jeigu būčiau įtarusi, tai būčiau ir pasiuntusi tirtis", – kalbėjo J.Vilkienė.
Medikė pripažino, kad tai ne pirmas vaikas, turintis Dauno sindromą, kuris gimė jos pacientėms, tėvams apie tai nenutuokus nėštumo metu.
Visas pasaulis klysta. Aš tokių vaikų neskaičiuoju.
"Visas pasaulis klysta. Aš tokių vaikų neskaičiuoju. Kiti tėvai pretenzijų dėl to nereiškė. Dabar kraujo tyrimai tokius apsigimimus parodo labai anksti. Prieš trejus metus buvo atliekami genetiniai tyrimai, bet nustatyti šį sindromą buvo galima tik nuo 12-os savaitės. Net jeigu jie būtų sužinoję apie genetinį vaisiaus sutrikimą, nutraukti nėštumo nebebūtų galėję. Pacientė atėjo apsisprendusi, kad nenutrauks nėštumo 14-ą nėštumo savaitę. Prieš tai jie dar norėjo pagalvoti, kaip elgsis", – savus argumentus dėstė medikė.
I.Zaburienė tvirtino, kad pirmą kartą pas gydytoją apsilankė aštuntą nėštumo savaitę. Tada J.Vilkienė suabejojo, ar vaisus gyvas, todėl pati atliko tyrimą ultragarsu.
Kaltina sužlugdžius karjerą
Pastaruoju metu J.Vilkienė gyvena pas dukrą Švedijoje, gydytoja ji nebedirba.
56-erių moteris atviravo, kad neteisėti kaltinimai, pareiškimai, prašymai ją sužlugdė.
"Policija apklausė pusę Plungės ir rajono, išeikvota daugybė valstybės pinigų. Mano reputacija dėl to buvo sužlugdyta, sumažėjo pacienčių. Traumą patyrė ir mano pacientės, nes po trejų metų jos buvo kviečiamos į apklausas", – prisiminė J.Vilkienė.
Gydytoja ir jos gynėjas įsitikinę, kad Zaburai inicijavo baudžiamąją bylą tam, kad išspręstų savo finansines problemas.
"Įstatymas sako, kad iki 12-os nėštumo savaitės galima atsisakyti nėštumo, o po – jau nebe. Įstatymas saugo teisę į vaiko gyvybę. Čia tokia nesuprantama situacija – nukentėjusieji tikina, kad labai myli savo dukrą, kurią nurodo kaip patirtą žalą. Tai kaip mes turėtume su ta žala pasielgti?" – teisme svarstė advokatas K.Ašmys.
Zaburai kategoriškai atmeta tokius įžeidžius teiginius. Vos vaikui gimus, jiems buvo pasiūlyta atsisakyti mažylės, palikti ją ligoninėje.
Kaip ir kai kurie kiti gimdytojai, jie galėjo dukrą palikti ir gyvybės langelyje, tačiau jiems net mintis nekilo taip pasielgti.
Klastojo gailėdama nėščiųjų?
Medikė kaltinama ir dokumentų klastojimu. Tokių epizodų byloje yra 48. Šį kaltinimą J.Vilkienė ketina pripažinti bent iš dalies.
"Apžiūrėjusi privačioje klinikoje, gydytoja turėjo nėščiąsias siųsti į ligoninę tirti ultragarsu. Ji dirbo abiejose gydymo įstaigose. Taip ji tiesiog saugojo moteris nuo papildomo krūvio. Parašydavo, kad apžiūrėjo ligoninėje, o realiai tai padarydavo klinikoje. Nes esant tam tikroms nėštumo fazėms moterys privalo būti apžiūrimos aukštesnio lygio gydymo įstaigoje. Tai tebuvo formalumas. Juk ligoninės yra tikras užkratų šaltinis, panaikinus nėščiųjų ir vaikų valandas jie vaikšto tais pačiais koridoriais su sergančiaisiais. Kai kurios moterys turėdavo septynis kilometrus eiti pėsčios iki ligoninės, nes autobusas važiuoja tik kartą per savaitę. Formaliai apžiūrėdama klinikoje, bet parašydama, kad apžiūra atlikta ligoninėje, gydytoja darė pažeidimą", – tikino advokatas K.Ašmys.
Nei gydytoja, nei jos gynėjas nekalbėjo apie piniginę šio reikalo pusę. Juk už tyrimą echoskopu ligoninei mokėjo ligonių kasos, tačiau tokie tyrimai ten nebuvo atlikti. Šis klausimas nesudomino ir tyrėjų. Jie apsiribojo faktu, kad dokumentai buvo suklastoti.
Dar tikisi teisingumo
"Mes vis dar tikime teisingumu. Jeigu yra teisės aktai, kuriais medikams privalu vadovautis, kad ir kokią pavardę žmogus turi, jais būtina vadovautis", – paklaustas, ar nebijojo kilti į kovą prieš aukštas pareigas einančio politiko kliniką ir joje dirbusią gydytoją, teigė E.Zaburas.
Poros ryžtas įrodyti gydytojos aplaidumą susidūrė su daugybe kliūčių.
Į Plungės rajono policijos komisariatą jie kreipėsi 2014-aisiais. Netrukus policininkai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Kodėl jie taip pasielgė, Zaburai turi savo versiją. Mat vietos laikraščiuose kasmet būdavo skelbiama apie Plungės mero firmos dovanas bei pramogas vietos policininkams.
Po skundo taip pat pasielgė ir Plungės prokurorai.
Tik Plungės rajono apylinkės teismas nusprendė, kad byla turi būti tiriama, nurodyta gauti specialistų išvadą.
Zaburai kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą pavesti tyrimą atlikti ne vietos pareigūnams. Taip tyrimo ėmėsi kretingiškiai.
Tačiau – likimo ironija – bylą kuruoti pavesta ilgą laiką Plungėje dirbusiai prokurorei Danutei Rudienei. Ji taip pat buvo nutraukusi tyrimą, bet gavusi teismo nurodymą jį tęsė.
Per pustrečių metų pasikeitė nemažai tyrėjų. Akreditavimo tarnyba atliko A.Klišonio įmonės auditą.
Pamatę audito išvadas Zaburai atkreipė dėmesį į užfiksuotą faktą, kad nėščia I.Zaburienė du kartus buvo tirta echoskopu Plungės ligoninėje.
Tačiau moteris gerai prisiminė, kad ten nebuvo, ji net nežino, kuriame aukšte yra toks kabinetas. Taip paaiškėjo, kad daug kartų suklastoti dokumentai.
Galiausiai byla pasiekė teismą, kaltinimą joje palaikyti atvyko kitas prokuroras. D.Rudienė iki spalio vidurio atostogauja.
Nukentėjusieji ir kaltinamosios pusė laikėsi vieningos nuomonės vienu klausimu – teismo procesas vyktų kur kas sklandžiau, jeigu prokurorė būtų įvykdžiusi Klaipėdos apygardos teismo nurodymą atlikti deontologinę ekspertizę – diagnozės nustatymo, gydymo taktikos įvertinimą, atsakant į abiejų pusių užduotus klausimus.
Prokurorė D.Rudienė nusprendė, kad to daryti nereikia.
