Komisija dėl to nusprendė pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą išsiųsdama oficialų pranešimą šioms šalims, nes jos „nevisiškai perkėlė į nacionalinę teisę Direktyvą dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji“.

Savo ruožtu Teisingumo ministerija BNS nurodė inicijavusi Komisijos pateiktų išvadų ir nacionalinio reguliavimo lyginamąjį vertinimą, kuriuo bus ieškoma nacionalinio ir direktyvos reguliavimo neatitikčių.

„Jas identifikavus bus inicijuojamos atitinkamos teisės aktų korekcijos. Jeigu susiformuotų nuomonė, kad vis dėl to direktyva perkelta tinkamai, Europos komisijai taip pat gali būti teikiami kontrargumentai, papildomi paaiškinimai, pagrindimas“, – sakė teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos patarėjas Paulius Žeimys.

Minėtąja direktyva siekiama užtikrinti, kad visoje ES būtų pakankamai ginamos įtariamųjų ir kaltinamųjų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.

Europos Komisija mano, kad Estija, Lietuva ir Slovėnija į nacionalinę teisę neperkėlė direktyvos reikalavimų, susijusių su „vaikų teise į informaciją apie jų teises“.

Be to, EK mano, kad Lietuva nevisiškai perkėlė teisę į individualų vertinimą.

Estija, Lietuva ir Slovėnija dabar turi per du mėnesius imtis reikiamų priemonių, kad pašalintų Komisijos nustatytus trūkumus.

Teisingumo ministerija šiuo metu teigia, kad preliminariai esminių minimos direktyvos perkėlimo trūkumų identifikuota dar nėra ir žada per minėta laikotarpį atsakyti EK.

„Tačiau kalbėti apie galimas atliekamo Komisijos išvadų ir nacionalinio reguliavimo lyginamojo vertinimo baigtis, dar yra anksti“, – sakė P. Žeimys.

Jis taip pat pabrėžė, kad „Komisija pažeidimo procedūrose neretai reikalauja, kad direktyvos tekstas būtų perkeltas su kuo mažiau adaptacijos“.

„Tačiau Lietuvoje paprastai jis yra atliekamas įmanomai adaptuojant prie nacionalinės teisės ypatumų ir naudojamos terminologijos. Tad dėl to, sprendžiant pažeidimo procedūrų klausimus, paprastai pakanka nedidelės apimties korekcijų, kurios reguliavimui ženklios įtakos neturi“, – teigė Teisingumo ministerijos atstovas.

Taip Rusijos propagandistas V. Solovjovas televizijos laidoje piktinosi Lietuvos prokuratūros sprendimu tirti karo nusikaltimus Ukrainoje. V. Solovjovas ir dar keli propagandistai pateko į didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje.

„Pasikeitus situacijai visi tie, kurie iš tikrųjų savo žodžiais, naudodami masinių informacijos priemonių resursą – monopolį, ragino žudyti, susidoroti su žmonėmis, vaikais, civiliais gyventojais. Skatino bomarduoti, atakuoti – jie turi atsakyti“, – pabrėžė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

V. Solovjovo piktą tiradą telefone žiūrėjo ir propagandos ekspertai. „Manau, kad jis pats jaučia tam tikrą pavojų. Vėlgi, mes kalbame apie labai rimtus kaltinimus, tai yra kaltinimai – karo nusikaltimais, raginant juos vykdyti, nusikaltimai žmogiškumui“, – kalbėjo komunikacijos specialistas Viktoras Denisenko.

Tokie nusikaltimai neturi senaties termino. „Pakanka, kad būtų vykdoma tokia propaganda, kokia vykdoma – kada ukrainiečiai skelbiami ne žmonėmis, kada kiekvienas ukrainiečio tapatybę turintis asmuo, vadinamas fašistu, naciu, kurį reikia sunaikinti. Tai ir yra tikrasis genocido kurstymas. Už tai nėra jokios senaties“, – sakė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

„Tokie kaltinimai potencialiai, ko gero, uždaro V. Solovjovui ir kitiems galimybę atvykti į Europos Sąjungą, kalbant galbūt apie ateitį, kai karas Ukrainoje pasibaigs“, – svarstė komunikacijos specialistas.

„Ta emocija, tas pyktis ir parodo, kad tą gaidą užkabinome. Jis yra praradęs savo turtus Italijoje“, – teigė politologas Nerijus Maliukevičius.

Aš su džiaugsmu į bet kokį teismą ateisiu, bet čia, Maskvoje. Tegul Maskvoje mane teisia.

„Aš su džiaugsmu į bet kokį teismą ateisiu, bet čia, Maskvoje. Tegul Maskvoje mane teisia“, – rėžė V. Solovjovas.

„Aišku, kad tai yra parodomoji akcija, nes mes visi suprantame, kad Rusijos teismai tikrai už tokius nusikaltimus neteis. Jie jau seniai praradę bet kokį nepriklausomumo arba objektyvumo jausmą“, – pabrėžė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas.

Tačiau kalbinti ekspertai pripažįsta – kol Rusijos valdžioje – Vladimiro Putino režimas, tokie propagandistai gali jaustis saugūs. „Mes matėme labai įdomius įvykius – J. Prigožino žygį. Atsirado pagrįstų įtarimų, kad galbūt V. Putino režimas nėra toks stiprus, galingas. Turiu įtarimų, kad propagandos atstovai pradeda jausti tam tikrą nerimą“, – spėjo V. Denisenko.

„Nors čia – didelis klaustukas po viso J. Prigožino žygio, ar jie dar gali jaustis saugūs savo viduje, bet taip, tai yra jau Ukrainos pergalės ir pokario klausimas – kaip bus teisiami šitie nusikaltėliai, įskaitant ir propagandistus“, – kalbėjo politologas.

V. Solovjovas laidoje taip pat kreipėsi ir į Rusijos teisėsaugą – esą reikia pradėti bylas Lietuvos politikams ir prokurorams už neva melagingus kaltinimus. Tačiau, pasak ekspertų, taip Rusija elgiasi visada.

Organizacijos rekomendacijose Lietuva raginama „nedelsiant sustabdyti pabėgėlių ir migrantų apgręžimą į Baltarusiją ir užtikrinti, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo, tai yra niekas nebūtų perkeltas į vietą, kurioje jam grėstų realus persekiojimo ar kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų pavojus arba kur jam grėstų tolesnis grąžinimas“.

„Amnesty International“ taip pat ragina „nedelsiant paleisti visus prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus migrantus, kurie buvo savavališkai sulaikyti, įskaitant tuos, kurie buvo sulaikyti pagal laikino apgyvendinimo principą ir užtikrinti jų laisvę bei laisvę judėti Lietuvoje, nebent būtų įrodyta, kad jų teises ribojančios priemonės yra būtinos ir proporcingos atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes“.

Organizacijos Europos regiono direktorius Nilsas Muižniekas ataskaitoje teigė, kad migrantai Lietuvoje „buvo ištisus mėnesius neteisėtai laikomi pasibaisėtinomis sąlygomis ir patyrė fizinį ir psichologinį smurtą bei kitokį žeminantį elgesį“.

Scanpix nuotr.

„Visi šiuose sulaikymo centruose sulaikyti asmenys privalo būti nedelsiant paleisti ir turėti galimybę pasinaudoti sąžininga prieglobsčio procedūra“, – sakė jis.

Ataskaita rėmėsi duomenimis gautais, „Amnesty International“ atstovų vizito Lietuvoje metu 2021 metų lapkričio–2022 metų gegužės mėnesiais.

Visi šiuose sulaikymo centruose sulaikyti asmenys privalo būti nedelsiant paleisti ir turėti galimybę pasinaudoti sąžininga prieglobsčio procedūra.

Jie apklausė 47 migrantus, aplankė Medininkų ir Kybartų užsieniečių registracijos centrus (URC).

Iš viso pernai iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, daugiausiai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. Migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.

Nuo pernai rugpjūčio pasieniečiai apgręžė daugiau nei 10 tūkst. neteisėtai į Lietuvą bandžiusių patekti asmenų.

Neteisėta apgręžimo politika

Organizacija kritikuoja Lietuvos vykdomą migrantų atstūmimo politiką. Ataskaitoje teigiama, jog tokia politika yra neteisėta pagal tarptautinę teisę ir pagal ES teisės aktus.

„Visiškai nesilaikant Lietuvos įsipareigojimų pagal tarptautinę ir ES teisę, bandyta įteisinti nacionaliniais teisės aktais paremtą apgręžimo politiką. Pagal tarptautinę teisę ir ES teisės aktus apgręžimas visada yra neteisėtas“, – teigiama ataskaitoje.

Taip pat pažymima, kad pabėgėliai ir migrantai nuolat pranešdavo, jog Lietuvos institucijos ir pareigūnai naudojo apgaulę ir smurtą, kad vykdytų apgręžimą. Trys „Amnesty International“ kalbinti asmenys nurodė, kad Lietuvos pasieniečiai prieš migrantus naudojo elektrošoką.

„Jie įsodino mus į baltą furgoną, šešis sirus. Jis buvo labai mažas, todėl jame nebuvo vietos. Vienas iš vyrų turėjo gliukozės kiekio kraujyje problemų. Jis tai pasakė, vienas iš vyrų šiek tiek kalbėjo angliškai, todėl paprašė Lietuvos kariuomenės pagalbos. Jie sustabdė automobilį ir išlipę paklausė, kas turi problemų dėl gliukozės kiekio kraujyje“, – ataskaitoje cituojamas Adil įvardytas siras.

„Amnesty International“ taip pat pareiškė, kad tiek Medininkų, tiek Kybartų URC yra netinkami, ypač ilgam sulaikymo laikotarpiui, juose pabėgėliai ir migrantai buvo laikomi siaubingomis sąlygomis.

Organizacijos teigimu, centrams trūko išteklių, kad būtų užtikrintos tinkamos medicininės ir psichinės sveikatos priežiūros paslaugos, trūko gydytojų, psichologų ir socialinių darbuotojų.

Ji taip pat nurodė, kad Lietuvos valdžios institucijos nepaisė tinkamo prieglobsčio prašymų nagrinėjimo proceso, trukdė prieglobsčio prašytojams susipažinti su reikalingais įrodymais ir dažnai neužtikrino tinkamo vertimo žodžiu. Organizacija tokią teisinės pagalbos sistemą įvertino kaip apgaulę.

„Ši ad hoc sistema grindžiama pavojinga interesų konflikto rizika. Pabėgėliai ir migrantai nuolatos negauna pagalbos iš tariamai jiems padėti ir juos apginti samdomų teisininkų, kurie netgi kartais teisme veikia prieš juos. Ši apgaulė – tai dar viena kliūtis apsaugos siekiantiems žmonėms“, – pranešime cituojamas N. Muižnieks.

Ministrė: neįvertintas situacijos kontekstas

„Amnesty International“ pirmadienį pateiktoje ataskaitoje apie Lietuvos institucijų elgesį su neteisėtais migrantais neįvertintas situacijos kontekstas, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Neįvertintas pačios situacijos kontekstas, nes tai nėra šiaip migracijos procesai ir tai nėra karo pabėgėliai, kurie bėga nuo karo ir visai kiti mechanizmai įsijungia, tai yra Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė vidaus reikalų ministrė.

Atsakydama į organizacijos kritiką, kad migrantai užsieniečių registracijos centruose buvo laikomi siaubingomis sąlygomis, A. Bilotaitė teigė, jog staiga kilus jų antplūdžiui rasti tinkamos infrastruktūros buvo neįmanoma.

„Ekstremali situacija nulemia tai, kai toks didžiulis skaičius žmonių vienu metu Baltarusijos režimo pagalba pateko į Lietuvą, ir žinoma, tos infrastruktūros nebuvo, viską reikėjo sukurti ir tikrai nebuvo taip paprasta rasti vietas, buvo ir įvairūs pasipriešinimai parenkant tam tikras vietas“, – teigė ministrė.

Ji taip pat teigė, jog ankstesnė prieglobsčio prašymų nagrinėjimo sistema suteikė galimybes piktnaudžiavimu.

„Ja tiesiog buvo labai lengva piktnaudžiauti, tokia su tam tikromis spragomis. Mes turėjome aiškiai pasakyti, kad mums reikia pokyčių, kad Baltarusijos režimo naudojami procesai nebūtų panaudoti prieš mus“, – sakė ministrė.

A. Bilotaitė atmetė organizacijos kritiką, jog migrantų apgręžimas yra neteisėtas pagal tarptautinę teisę ir ES teisės aktus.

„Procedūros veikia ir žmonės naudojasi tomis procedūromis, jos tikrai neprieštarauja ES reikalavimams“, –  tvirtino ji.

V. Bakas prakalbo apie teisiamųjų suolą dešiniųjų ministrams

Opozicijai priklausančios partijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas teigia, kad dešiniųjų Vyriausybė turės atsakyti už veiksmus, sprendžiant praėjusiais metais kilusią neteisėtų migrantų krizę. Politikas net užsiminė apie teisiamųjų suolą atsakingiems Vyriausybės nariams.

„Jeigu teisinė valstybė suveiks – Danijos, berods, ir Italijos pavyzdžiu ministrai ėjo į teisiamųjų suolus. Aš tikiuosi, kad jūs ten atsisėsite, jei prokuratūra pradės tyrimus dėl visų šių epizodų, jūs turėsite sėstis į teisiamųjų suolą“, – po pirmadienį vykusio Seimo rytinio posėdžio sakė V. Bakas.

Emocingame pasisakyme politikas ragino parlamentarus susipažinti su pirmadienį pasirodžiusia žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ pristatyta ataskaita, kurioje sukritikuoti Lietuvos veiksmai tvarkantis su pernai kilusia migracijos krize.

„Organizacija „Amnesty International“ dokumentavo prievartinį elgesį, kankinimus ir kitokį žiaurų elgesį, įskaitant seksualinį išnaudojimą ir žeminimą, perteklinį jėgos panaudojimą, šunų panaudojimą ir savavališką sulaikymą siaubingomis, pavojų sveikatai keliančiomis sąlygomis“, – iš Seimo tribūnos teigė V. Bakas.

„Čia kalbama apie fiktyvias prieglobsčio procedūras, minima tokia sąvoka kaip teisinė fikcija, kada iš pažiūros lyg yra sudarytos galimybės, bet žmonės negali pasinaudoti savo teisėmis. Rasiniai išpuoliai, apsaugininkų vykdomas bauginimas ir persekiojimas rasiniu pagrindu“, – „Amnesty International“ ataskaitoje aptariamus galimai padarytus pažeidimus vardino parlamentaras.

Ir už visa tai, akcentavo V. Bakas, yra atsakinga vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė bei premjerė Ingrida Šimonytė. 

„Jau dabar apie šią ataskaitą rašo tarptautinė spauda ir, aš manau, kad tai yra vienas didžiausių Lietuvos pažeminimų, prie kurio tiesiogiai prisidėjo ministrė Bilotaitė, premjerė“, – Seimo nariams sakė V. Bakas.

Pasibaisėjo V. Bako žodžiais A. Bilotaitei

Visgi praėjus kelioms minutėms po to, kai parlamentaras Seime reiškė priekaištus priemonėms, kurių Vyriausybė ėmėsi tvarkantis su Baltarusijos režimo sukelta migrantų krize, valdantieji pradėjo baisėtis V. Bako pareiškimais.

Kaip socialiniame tinkle rašė konservatorius Andrius Navickas, V. Bakas, išsakęs savo nuomonę dėl migrantų krizės valdymo, vėliau priėjęs prie ministrės A. Bilotaitės jai skyrė itin riebų epitetą – pavadino „nužmogėjusia kale“.

„Šiandienos neeilinis posėdis. Vytautas Bakas, Žmogaus teisių komiteto narys, kalba tribūnoje ir teigia, kad „Amnesty international“ pateikė skandalingą ataskaitą, kurioje išsakyti rimti kaltinimai dėl elgesio su migrantais Lietuvoje. Įsijautęs į pažadą visą valdžią pasodinti į kalėjimą. Normalus pasisakymas ir tikrai skatina įsigilinti į minėtą ataskaitą. (...) Tačiau pagrindinis dalykas vyksta po kelių minučių. Bakas pakyla prie tos Seimo vietos, kur sėdi Bilotaitė. Paprastai Seimo narių pareiškimus klauso nedaug žmonių, bet Bilotaitė liko išklausyti. Bakas prieina prie jos ir meta: „NUŽMOGĖJUSI KALĖ“. Matau, kaip ministrė pasijunta lyg gavusi kuoka per galvą. Deja, iš savo vietos mačiau tik sceną be detalių ir Agnės reakciją. Negirdėjau Bako žodžių, po kurių jis greitai pabėgo. Tačiau viską girdėjo šalia buvęs Linas Slušnys, kuris irgi buvo priblokštas ir negalėjo patikėti tuo, kas vyksta“, – feisbuke rašė politikas.

„Juk nesmogė, nepastūmė, neįdūrė peiliu, tik smurtavo žodžiais, o Lietuvoje tai esą normalu. Be to, visada galima pradėti ieškoti – o gal auka išprovokavo? Juk kraipė galvą Bakui kalbant, ne taip reagavo į jį, kaip jis norėjo. Jei pritariate pastariesiems dviem sakiniams, geriau iš karto išsidrauginkite, nes man tai dugnas. Tik bijau, kad krisime dar žemiau...“, – feisbuke piktinosi parlamentaras.

Pasak A. Lukašenkos, padėčiai Baltarusijoje didžiulę įtaką daro užsienio kišimasis į šalies vidaus reikalus ir vadovavimas protesto akcijoms iš užsienio.  

„Tai daroma iš Lenkijos, Čekijos, Lietuvos bei Ukrainos, ir tai mus labiausiai neramina. Vakar girdėjote Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą. Jis jau atvirai – o jis šiuo atžvilgiu yra labai santūrus, atsargus žmogus – pareiškė, kas vyksta pasienyje“, – kalbėjo A. Lukašenka, jį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Jis pabrėžė, kad valdžia reaguoja „į bet kokius negatyvius gestus Baltarusijos atžvilgiu“. 

„Mums svarbiausia – neleisti Minske įplieksti kokio nors gaisro. Nes taip būna visuomet: prasideda sostinėje ir išplinta po visą šalį“, – kalbėjo jis.

A. Lukašenka taip pat paragino Lietuvą užuot kritikavus Baltarusijos valdžią užsiimti savo problemoms.  

„Lietuvos vadovybė dažnai kritikuoja Baltarusiją, teigdama, kad žlugo šalies ekonomika ir apskritai viskas blogai“, – kalbėjo jis. 

„Kodėl tokioje pažangioje, reformuotoje šalyje kaip Lietuva neliko žmonių? Mano nuomone, ten esama daugybės problemų, kurias reikia spręsti. Ir nereikia užsiimti problemomis pas kaimynus, kurie su tavimi gerai elgėsi ir tam tikra prasme maitino bei maitina, dirbdami uostuose ir t. t.“, – sakė jis.  

Nereikia užsiimti problemomis pas kaimynus, kurie su tavimi gerai elgėsi ir tam tikra prasme maitino bei maitina.

Lietuvos vyriausybė teigia, kad ji nesikiša į Baltarusijos vidaus reikalus, o tik rūpinasi opozicijos kandidatės Sviatlanos Cichanauskajos saugumu bei ragina tarptautinę bendruomenę reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje.

Baltarusijoje jau ketvirtą savaitę vyksta dideli protestai prieš A. Lukašenkos valdymą ir rinkimų klastojimą. Tris savaitgalius į demonstracijas Minske susirinkdavo po daugiau kaip 100 tūkst. baltarusių.

Pastarosiomis dienomis A. Lukašenkos režimui tvirtą paramą išsakė Rusijos valdžia. Ketvirtadienį vizito į Baltarusiją atvyko Rusijos premjeras Michailas Mišutinas. 

Nevyriausybininkai sako, kad šią savaitę priimtas tauragiškei palankus sprendimas atspindi prastą priverstinio gydymo sistemos situaciją Lietuvoje.

Strasbūre įsikūrusio teismo sprendime inicialais D. R. įvardijama moteris tvirtino, kad Lietuvos policijos pareigūnai prieš jos valią nugabeno ją atlikti psichinės būklės vertinimą.

Pareiškėja taip pat skundėsi nepagrįstais Lietuvos teismų sprendimais skirti jai priverstinį gydymą psichiatrinėje ligoninėje.

Tai nutiko po to, kai psichinių sutrikimų anksčiau turėjusi moteris 2013 metų lapkritį ašarinėmis dujomis apipurškė penkiolikmetį.

Vykstant tyrimui, ji buvo sulaikyta ir nuvežta į Klaipėdą įvertinti psichinei būklei, o vėliau teismų sprendimais tauragiškei buvo paskirti metai priverstinio gydymo.

EŽTT konstatavo, kad atlikti psichinės būklės vertinimo moterį nugabenusi policija apribojo jos teises, nes Lietuvos įstatymai nenumato pagrindo teisėsaugai to padaryti.

„Laisvės atėmimas nevyko „įstatymų nustatyta tvarka“, kaip to reikalauja Konvencijos 5 straipsnio 1 dalis“, – paskelbė teismas.

Lietuvoje iki šiol remiamasi tokiu grubiu praeities metodu, kad psichiatrai visada viską žino geriau.

Jis taip pat pabrėžė, kad nagrinėjant bylą dėl priverstinio gydymo Lietuvos teismuose pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti pačiai.

Anot EŽTT, tai užkirto pareiškėjai kelią leisti teisėjui susidaryti asmeninę nuomonę apie jos būseną. Nors moteris tvirtino besigydžiusi savanoriškai, teismai rėmėsi neaktualiais duomenimis apie jos sveikatos būklę.

„Dėl to teismas negali nepastebėti, kad Tauragės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo sprendimai buvo vos kelių puslapių ilgio. (…) Iš esmės, juose pakartotos psichinės būklės vertinimo išvados ir nepateikiama jokia nepriklausoma poreikio hospitalizuoti ieškovę analizė“, – nurodė Strasbūro teismas.

„Su visa derama pagarba psichiatrų profesinei patirčiai, sveikatos priežiūros specialistams suteiktus plačius įgaliojimus atsveria procedūros, skirtos užkirsti kelią beatodairiškai priverstinei hospitalizacijai“, – rašoma antradienį priimtame sprendime.

„Atsižvelgęs į turimą medžiagą, teismas negali daryti išvados, kad ieškovės byloje buvo užtikrinta pakankama apsauga nuo priverstinio psichiatrinio gydymo“, – tvirtina EŽTT.

Anot teismo, Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatą dėl teisės į laisvę ir saugumą. Jis priteisė pareiškėjai išmokėti 7,5 tūkst. eurų.

„Grubūs praeities metodai“

Nevyriausybininkai teigia, kad Lietuva iki šiol vadovaujasi pasenusiais priverstinio gydymo nuo psichikos ligų metodais, tačiau valdžia žada, jog situacija pagerės priėmus Seime šiuo metu svarstomus įstatymus.

Birželį paskelbtoje Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengtoje apžvalgoje rašoma, kad Lietuvoje vykstančiuose priverstinės hospitalizacijos procesuose žmonės iki šiol neturi teisės būti išklausytais teismuose, jiems apribotos galimybės skųsti sprendimus ar gauti teisinę pagalbą, šalyje neužtikrinamos priverstinio gydymo alternatyvos.

Pasak nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorės Karilės Levickaitės, Lietuvoje žmonėms dažnai skiriamas priverstinis gydymas dėl nepriklausomo vertinimo trūkumo.

„Sprendžiant dėl priverstinio hospitalizavimo labai svarbu gauti alternatyvią nuomonę, – sakė K. Levickaitė. – Kitose šalyse vertinant būtinybę žmogui skirti priverstinę hospitalizaciją labai dažnai dalyvauja ne tik psichiatrai, bet ir socialiniai darbuotojai, psichologai – tai yra multidisciplininė komanda“.

Jai antrino Vilniaus universiteto profesorius psichiatras Dainius Pūras.

„Lietuvoje iki šiol remiamasi tokiu grubiu praeities metodu, kad psichiatrai visada viską žino geriau. Niekas nenuvertina psichiatrų darbo, bet visame pasaulyje dabar yra aišku, kad psichiatro sprendimo neužtenka“, – BNS sakė ekspertas.

„Aš manau, kad EŽTT sprendimas yra dar vienas signalas, kad Lietuvai reikia pradėti rūpintis žmogaus teisių apsauga psichikos sveikatos sistemoje“, – pridūrė jis.

Seimas šiuo metu svarsto Vyriausybės pateiktas psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pataisas. Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis BNS teigė besitikintis, kad jos bus priimtos rudens sesijoje.

Pataisose yra numatyta prievolė posėdžiuose dėl priverstinio gydymo dalyvauti patiems ligoniams, daugiau teisių numatyta ir psichikos ligomis sergantiems nepilnamečiams.

„Atskiruose įstatymo straipsniuose yra daug saugiklių, kad priverstinė hospitalizacija būtų reguliuojama griežčiau“, – sakė A. Šešelgis.

Svarstomame projekte yra numatyta, kad asmuo gali būti hospitalizuojamas, jeigu iš jo elgesio matyti reali grėsmė padaryti žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei, ar turtui.

Organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė baiminasi, kad įstatyme atsirasiantis turto kriterijus gali dar labiau padidinti priverstinai gydomų žmonių skaičių.

„Sakyčiau, kad tai dar labiau praplečia priverstinės hospitalizacijos priemones“, – sakė K. Levickaitė.

Sveikatos apsaugos viceministras atkerta, kad sugriežtinus priverstinio gydymo kontrolę pacientų sumažės.