„Pasitikiu ministru, su kuriuo aptariau šią situaciją. Nors, mano nuomone, ministrui reaguojant į Seimo nario Raimundo Lopatos viešus kaltinimus derėjo pasiūlyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui surengti komiteto posėdį ir jame pristatyti informaciją bei atsakyti į keliamus klausimus, kiek man yra žinoma, ta informacija iš pristatytos Valstybės gynimo taryboje, kuri konkrečiai priskirtina įslaptintinai pagal tai reglamentuojančius teisės aktus, ministro paviešinta nebuvo“, – I. Šimonytė cituojama Vyriausybės perduotame komentare BNS.

Premjerė taip pat sutinka, kad derėjo susilaikyti nuo platesnių diskusijų viešoje erdvėje dabartinėje stadijoje, kurią vadina darbine, bet nemato pagrindo reikalauti, kad ministras trauktųsi.

Anot I. Šimonytės, pristatant riboto naudojimo informaciją diskutuojamas ir toks turinys, kuris gali būti randamas ir viešuose šaltiniuose, ir tai neįslaptina tokios informacijos, kuri jau yra vieša.

I. Šimonytė pažymi, kad planai ir Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimas dėl divizijos kūrimo yra žinomi viešai, kaip ir planai tame kontekste įsigyti tankus.

„Tankų pasiūla yra baigtinė, jų pavadinimai, jas naudojančios kariuomenės yra žinomos, galima aptikti ne vieną analitikų straipsnį, analizuojantį ir lyginantį įvairias jų charakteristikas – variklių ar kitus eksploatacinius skirtumus tarp labiausiai paplitusių modelių galima lengvai išsigūglinti“, – premjerė cituojama komentare.

Ji taip pat atmeta teiginius, kad ministro pranešimas apie ketinimų laišką Vokietijai dėl tankų „Leopard“ galėjo pakenkti derybinėms Lietuvos pozicijoms, ir juos sako vertinanti kaip „neatsakingus ir metančius šešėlį strateginių partnerių galimybėms maksimaliai užtikrinti tiek savo, tiek kitų vyriausybių ir visuomenių interesus“.

Noriu tikėti, kad šis atvejis bus gera pamoka visiems riboto naudojimo ir kitokią slaptumo žymą turinčią informaciją ruošiantiems ir gaunantiems.

Vyriausybės vadovė dar sako, kad Generalinės prokuratūros sprendimas aiškintis situaciją dėl galimo slaptos informacijos atskleidimo „nereiškia, jog konkrečiam asmeniui galima a priori priskirti kokį nors pažeidimą“.

„Tas tyrimo metu ir būtų aiškinamasi, o jo išvados gali būti įvairios. Noriu tikėti, kad šis atvejis bus gera pamoka visiems riboto naudojimo ir kitokią slaptumo žymą turinčią informaciją ruošiantiems ir gaunantiems“, – sako I. Šimonytė.

A. Anušauskas praėjusią savaitę sulaukė prezidento ir dalies kitų politikų kritikos, kai po VGT posėdžio viešai paskelbė informaciją, susijusią su ketinimais įsigyti tankų Lietuvos kariuomenei.

Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pareiškė, kad A. Anušausko paviešinta informacija apie svarstymus pirkti vokiškų „Leopard“ tankų turėjo riboto naudojimo žymą.

Savo ruožtu pats ministras kartoja neviešinęs įslaptintos informacijos iš Valstybės gynimo tarybos, tačiau teigia, kad ji galėjo būti panaši į tokią.

Opozicijos parlamentarė Agnė Širinskienė dėl A. Anušausko pasisakymo po VGT kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti, ar jis neatskleidė įslaptintos informacijos, prokuratūra kreipimąsi dar vertina.

Ministras patvirtino, kad sulaukta atitinkamos Generalinės prokuratūros užklausos. Medžiagą iš VGT posėdžio prokuratūrai perdavė bei į jos klausimus antradienį atsakė ir Prezidentūra, tačiau informacijos viešai nedetalizavo.

"Kentėsime mes visi"

Pasibaigus 2021-iesiems, nuo Sąjūdžio laikų aktyvia pilietine pozicija garsėjantis D.Varkalis neslepia apmaudo, kad Lietuvoje nebėra nė trijų milijonų gyventojų.

Statistikos departamento duomenimis, šiemet jų skaičius sumažėjo 233 tūkst.

"Žmonės bėga iš Lietuvos ir po visų valdžios triukų, netolimoje ateityje, mes prarasime dar tiek pat. Gerai dar, jei mūsų beliks du su puse milijono. Ir viskas dėl to, kad mūsų Vyriausybė ėmė eksportuoti demokratiją. Tai liečia vengrus, baltarusius, rusus ir kinus. Jie dar ketina svarstyti, ar pažeidžiamos žmogaus teisės Afganistane. Galite įsivaizduoti? Ar čia yra mūsų šiandieninis svarbiausias reikalas?" – piktinosi D.Varkalis.

Gerai dar, jei mūsų beliks du su puse milijono. Ir viskas dėl to, kad mūsų Vyriausybė ėmė eksportuoti demokratiją.

Visuomenininko įsitikinimu, mūsų Vyriausybei šiandien pirmiausia reikėtų rūpintis savo valstybe, o ne svetimais reikalais.

"Tiek jie yra pridirbę, kad neįmanoma į klebono mišiolą surašyti. Mes parašėme raštą, kad rūpintųsi savo reikalais, bet nelįstų ir neerzintų kitų žmonių. Niekas nesako, kad diktatorius reikia gerbti ar mylėti, bet nereiškia, kad reikia iš jų tyčiotis. Čia yra vieno žmogaus įžeidimas, kuris už tai niekada neatleis ir keršys, o kentėsime mes visi", – mano D.Varkalis.

Ir atsistatydinti, ir atsiprašyti

Pasak klaipėdiečio, kai kurie Vyriausybės nariai nesuvokia, ką daro.

Esą yra ministrų, kurie negali užimti šių pareigų, nes jie neturi nei patirties, nei suvokimo, nei kompetencijos.

"Dabar patekome į tokią padėtį, kad mūsų žmonėms dėl to tenka bėgti iš Lietuvos. Siekdami eksportuoti demokratiją, nukentėjome mes patys. Mums valstybės sienos saugojimas dabar kainuos kelis šimtus milijonų, nukentės geležinkelių bendrovė ir uostas. Užuot gynę žmogaus teises ir demokratiją pas save, mes ėmėmės eksportuoti demokratiją į užsienį. Mano nuomone, Užsienio reikalų ministerijos vadovai turėtų atsistatydinti ir atsiprašyti visų Lietuvos žmonių", – kalbėjo klaipėdietis.

Labiau rūpėjo LGBT?

Mano nuomone, Užsienio reikalų ministerijos vadovai turėtų atsistatydinti ir atsiprašyti visų Lietuvos žmonių.

D.Varkalis, tarsi nujausdamas netolimus dar skaudesnius įvykius, jau prieš pusę metų, birželio pabaigoje, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkui bei užsienio reikalų ministrui G.Landsbergiui išsiuntė kreipimąsi Vengrijos klausimu.

Tada Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti 17-os ES valstybių lyderių laišką, Vengrijai priėmus įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBT tema.

Tačiau laišką pasirašė Briuselyje Bendrųjų reikalų taryboje tuo metu dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.

G.Landsbergis tada patvirtino, kad tai buvo padaryta jo iniciatyva.

"Sąjūdiečiai yra susirūpinę, kad LR užsienio reikalų ministras G.Landsbergis kišasi į draugiškos valstybės vidaus reikalus, kai bendra istorinė atmintis sieja mūsų šalį su Vengrija karaliaus Stepono Batoro valdymo metu. Pažymime, kad Lietuvos ir Lenkijos valdovas S.Batoras apgynė mūsų valstybę nuo rusų barbariškos aneksijos, taip pat įkūrė Vilniaus universitetą ir rūpinosi mūsų tautos gerove. Todėl siūlome, kad ministras G.Landsbergis viešai atsiprašytų Vengrijos tautos ir pasižadėtų daugiau nežeminti tautų savitarpio draugystės", – buvo rašoma viešame D.Varkalio ir jo bendraminčių pasirašytame kreipimesi ministrui.

Dionyzas Varkalis: tiek jie yra pridirbę, kad neįmanoma į klebono mišiolą surašyti. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdietis teigė, kad per pusę metų iš ministerijos atsakymo negavo.

Tada šį kreipimąsi D.Varkalis įkėlė į savo socialinio tinklo paskyrą, kur netrukus pasipylė įvairiausi komentarai.

"Svarbiausia, pats ministeris net nesiteikia į tą kreipimąsi atsakyti. O tai tuo ministeriu kelia dvigubą nepasitikėjimą", – rašė vienas komentarų autorių.

Dienraštis pasidomėjo, ar Užsienio reikalų ministerijoje buvo gautas šis piliečių raštas ir kaip jis yra vertinamas.

„Asmuo prašymą ar skundą valstybės įstaigai turi pateikti teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. asmeniškai atvykęs į įstaigą, paštu, elektroniniu paštu ir portale E.pilietis. Užsienio reikalų ministerija nėra gavusi Lietuvos piliečių sąjungos pirmininko kreipimosi“, – dienraščiui atsakė Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.

D.Varkalis tikino, jog savo kreipimąsi ministerijai nusiuntė elektroniniu paštu.

Įvardijo darbo broką

Prieš planuodamas daryti žingsnį, ministras turėjo paskaičiuoti visas įmanomas pasekmes – šalies viduje, regione, visame pasaulyje.

Politologas Lauras Bielinis pastebėjo, kad suaktyvėjusio rinkėjų nepasitenkinimo ministru motyvai yra labai įvairūs – vieni emociniai, kiti – ideologiniai, kiti – apskritai nepaaiškinami.

"Manau, kad užsienio reikalų ministras iš tikrųjų elgiasi formaliai teisingai. Bet akivaizdu, kad jis, kaip ir visa Vyriausybė, neatliko labai svarbaus veiksmo, kuris reikalingas prieš bet kokį sprendimą, tai yra sprendimo pasekmių modeliavimo ir reagavimo į tas pasekmes. Kitaip tariant, prieš planuodamas daryti žingsnį, ministras turėjo paskaičiuoti visas įmanomas pasekmes – šalies viduje, regione, visame pasaulyje", – pabrėžė L.Bielinis.

Politologo teigimu, ministras turėjo paskaičiuoti, kaip šie jo sprendimai gali atsiliepti vidaus ūkiui, užsienio politikai ir kitoms svarbiausioms sritims.

"Šitai faktiškai nebuvo paskaičiuota, tik sekta kažkokia trafaretine linija, ir tai davė tokį rezultatą, kokį turime. Buvo priimti sprendimai, o po jų sekė netikėtos, neplanuotos reakcijos, davusios nepamatuotą nuostolį. Trumpai kalbant, ministras nepaskaičiavo savo veiksmų pasekmių. Tai yra minusas, galima tai įvardyti ir darbo broku", – teigė L.Bielinis.

Įžvalga: politologo L.Bielinio teigimu, užsienio reikalų ministras G.Landsbergis, priimdamas tam tikrus sprendimus, formaliai elgėsi teisingai, tačiau esą nežinia kodėl nebuvo sumodeliuotos tų sprendimų galimos pasekmės. Vytauto Petriko nuotr.

Neviltis – dėl kompetencijų

Klaipėdietį D.Varkalį, išsiuntusį kreipimąsi G.Landsbergiui, jaudina ne tik užsienio politikos reikalai, kurie tiesiogiai atsiliepia šalies ekonomikai.

Visuomenininkas dar kartą akcentavo, kad negalima performuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos į akcinę bendrovę, nors tai jau yra Seimo nuspręsta.

Konservatoriai turi keliolika tūkstančių narių, tai tegul jie vertina, ką veikia jų samdiniai, kur jie eina ir ką jie daro su mūsų valstybe.

"Mes juk puikiai žinome, kuo visa tai baigiasi – ogi privatizacija. Neabejoju, jog po to kai kurie ponai labai netrukus nusipirks uostą už simbolinę kainą. Manau, kad yra galimybės išeiti iš tos situacijos. Konservatoriai turi keliolika tūkstančių narių, tai tegul jie vertina, ką veikia jų samdiniai, kur jie eina ir ką jie daro su mūsų valstybe. Juk ji naikinama iš pagrindų. Juk jie pažeidžia Konstituciją, priesaiką, ir niekas į tai nereaguoja", – tvirtino D.Varkalis.

Jo įsitikinimu, per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų esą dar nėra buvę, kad Vyriausybėje ir Seime būtų tiek daug nekompetentingų žmonių.