Dėl ko kilo gaisras Vilniaus rajone, kol kas neaišku.
„Įvykio metu buvo atvažiavę tyrėjai, jie tęsia darbus. Turime faktą, dalinai sudegusį stogą, sudegusius gyventojų buities reikmenis, taip pat išdegė vienas kambarys“, – kalbėjo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas Marius Pavalkis.
Ugniagesiai patvirtina tik, kad vienam čia gyvenusiam žmogui buvo suteikta medikų pagalba, jis apdegė ranką. Tačiau nukentėjo ne tik jis. Gesinant gaisrą įvyko nelaimė ir griūnant kaminui sužeisti du ugniagesiai. Jie tuo metu lipo gesinti liepsnų į palėpę.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Įvykio metu griūnant kaminui vienas iš ugniagesių jau buvo palėpės patalpoje, o kitas ugniagesys jau buvo ant ištraukiamųjų kopėčių. Krentant kamino dalims, viena dalis šiek tiek prispaudė ir užkrito ant palėpėje buvusio ugniagesio, kuris tuo metu ten dirbo, o kita dalis krisdama nubloškė kolegą nuo ištraukiamųjų kopėčių ant žemės. Pareigūnas krito iš maždaug trijų metrų aukščio“, – aiškino M. Pavalkis.
Statistiškai išvedus, visai Lietuvai būtų daugiau nei 26 gaisrai per vieną dieną, kas tikrai nemažas krūvis ir mums.
Prie nublokštų ugniagesių iš karto pribėgo kolegos, suteikė pirmąją pagalbą ir iškvietė medikus.
„Pareigūnas, kuris krito nuo kopėčių, pirminiais duomenimis, kadangi sužeidimai stipresni, buvo išvežtas iškart į gydymo įstaigą. Kitas kolega tarsi sakė, kad nieko nejaučia, tačiau jis taip pat buvo išvežtas į gydymo įstaigą“, – kalbėjo M. Pavalkis.
Laimė, didesnių sužeidimų ugniagesiai išvengė ir abu šiuo metu gydosi namuose. Traumų ugniagesiai darbo metu patiria, tačiau griūnantis kaminas sužaloja labai retai. Deja, šią žiemą gaisrų ugniagesiai fiksuoja labai daug. Ypač išsiskyrė sausis.
„Per sausio mėnesį kilo 822 gaisrai. Statistiškai išvedus, visai Lietuvai būtų daugiau nei 26 gaisrai per vieną dieną, kas tikrai nemažas krūvis ir mums. Jų metu, labai gaila, žuvo net keturiolika asmenų. Tai didžiulis skaičius. Priminsiu, kad pernai per visus metus žuvo 100 žmonių“, – tvirtino M. Pavalkis.
Didžiausia gaisrų priežastis žiemą yra netvarkingi dūmtraukiai ir neatsargus žmonių elgesys.
„Dūmtraukiai privalo būti valomi ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, negalima krosnių kūrenti nepritaikytu kuru, negalima šlapių malkų džiovinti ant krosnies, tai tikrai didžiulis gaisro pavojus, negalima krosnių kūrenti atviromis pakūromis“, – teigė M. Pavalkis.
Dažnai namus ir gyvybes pasiglemžiantys gaisrai įvyksta dėl to, kad nors privalo būti, bet nėra dūmų detektorių. Ugniagesiai įspėja, kad prieš šildymo sezoną jie turi būti ne tik įrengti, bet ir patikrintas jų veikimas.
