TKS dirbanti astronautė Anne McClain (En Maklein) roboto ranka sugavo JAV korporacijos „Northrop Grumman“ erdvėlaivį „Cygnus“, jiems tuo metu skriejant 415 km aukštyje virš Prancūzijos.

3,45 tonų krovinį gabenusi „Cygnus trečiadienį startavo iš Valopo salos ir pasiekė TKS per gana trumpą laiką.

Kapsulė taip pat pristatė daugybei eksperimentų skirtos įrangos ir gyvūnų, įskaitant stabligės skiepijimo tyrime dalyvausiančias 40 pelių ir tris nedidelius autonominius skraidančius robotus, padėsiančius astronautams dirbti stotyje ir už jos ribų.

Šešiems stoties gyventojams taip pat pristatyta 800 porcijų maisto, įskaitant produktus, skirtus šventinei Velykų vakarienei. Tarp kitų NASA atsiųstų kosminių patiekalų yra kiaulienos kepsnių su padažu, keptų bulvių ir pudingo su citrinomis.

„Northrop Grumman“ pavadino šią „Cygnus“ kapsulę „S.S. Roger Chaffee“ (Rodžeris Čafis) jauniausio iš trijų astronautų, žuvusių 1967 metais per erdvėlaivyje „Apollo 1“ bandymų metu kilusį gaisrą, garbei. R. Chaffee buvo vienintelis iš įgulos narių, taip ir nepabuvojęs kosmose.

„Džiaugiamės, kad į stotį oficialiai atvyko „S.S. Roger Chaffee“, – per radiją sakė A. McClain. – Niekada neužmirštame, kad stovime ant milžinų pečių. Žinokite, kad kasdien prisimename jo pasiaukojimą ir kad toliau gerbsime jo palikimą, sekdami jo aistros tyrinėjimui pavyzdžiu. Sveikas atvykęs į stotį, „S.S. Roger Chaffee“.“

Be A. McClain, TKS šiuo metu dirba dar du amerikiečiai, taip pat du rusai ir kanadietis. Kiek vėliau nei po savaitės kitas NASA komercinis tiekėjas "SpaceX" pristatys stoties įgulai dar vieną krovinį.

Vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas citavo prie Maskvos veikiančio Skrydžių valdymo centro informaciją, kad susijungimas įvyko 22 val. 28 min. Maskvos (21 val. 28 min. Lietuvos) laiku.

Raketa „Sojuz FG“, iškėlusi į orbitą kapsulę „Progress MS-10“, penktadienį vakare startavo iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane.

Per ankstesnį šio tipo krovininio erdvėlaivio paleidimą kapsulė susijungė su TKS aplink Žemę apskriejusi vos du kartus, po starto praėjus 3,5 valandos. Tai buvo trumpiausias visų laikų „Progress“ skrydis iš Žemės į TKS.

Šįkart buvo laikomasi tradicinės dviejų parų skrydžio schemos.

Skrydžių valdymo centre „Progress“ ir TKS susijungimą stebėjo Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas.

„Progress MS-10“ atgabeno į orbitinę laboratoriją daugiau kaip dvi tonas įvairių krovinių. Tarp jų esama degalų ir oro atsargų, įrangos, reikalingos stoties darbui užtikrinti ir pašto siuntinių.

Penktadienį įvykęs „Sojuz FG“ startas buvo pirmasis po spalio 11 dieną įvykusio nesėkmingo to paties tipo raketos paleidimo.

Tąsyk raketa, turėjusi iškelti į orbitą erdvėlaivį su Rusijos kosmonautu ir JAV astronautu, sugedo praėjus dviem minutėms po starto iš Baikonuro.

Automatiškai suveikus apsauginėms sistemoms erdvėlaivio „Sojuz“ kapsulė, kurioje buvo į TKS turėję skristi kosmonautas Aleksejus Ovčininas ir amerikietis Nickas Hague'as (Nikas Heigas), avariniu būdu nusileido Kazachstane, bet žmonės per šį incidentą nenukentėjo.

Ši avarija pilotuojamą „Sojuz“ nešančios raketos starto metu buvo pirmoji per pastaruosius 35 metus. Tyrėjai nustatė, kad ją nulėmė vienas pažeistas daviklis, dėl kurio vienas iš keturių raketos šoninių blokų netinkamai atsiskyrė ir kliudė raketos antrąją pakopą.

Keliomis valandomis vėliau su TKS turėtų susijungti JAV krovininė kapsulė „Cygnus“.

Ankstesnę dieną dėl navigacijos problemų kapsulės susijungimo operacija buvo atšaukta.

Šįkart krovininiam erdvėlaiviui „Dragon“ pavyko „puikiai pasiekti susijungimo tašką“, sakė NASA komentatorius. 10 val. 44 min. Grinvičo (12 val. 44 min. Lietuvos) laiku kapsulę pagavo kibernetinis manipuliatorius.

18 metrų ilgio roboto manipuliatorių valdė prancūzų astronautas Thomas Pesquet (Toma Peskė) ir jo bendražygis amerikietis Shane'as Kimbrough (Šeinas Kimbro). Kapsulė „Dragon“ prisišvartuos prie TKS ir bus iškrauta vėliau ketvirtadienį.

„Pavyko puikiai ją pagriebti, – sakė Sh.Kimbrough. – Thomas šauniai padirbėjo.“

Kapsulė „Dragon“ atgabeno TKS dirbantiems šešiems astronautams apie 2 267 kg krovinių – maisto, įrangos ir medžiagos moksliniams eksperimentams.

„Sveikinimai „Dragon“ sėkmingos kelionės iš Žemės proga, ir sveika atvykusi“, – sakė Th.Pesquet.

Raketos „Falcon 9“, nuskraidinusios kapsulę „Dragon“ į (TKS), startas įvyko sekmadienį iš raketų leidimo aikštelės Kanaveralo kyšulyje, Floridoje. Tai jau dešimtasis iš 20 planuojamų TKS aprūpinimo skrydžių pagal „SpaceX“ ir NASA kontraktą.

Šiuo metu „SpaceX“ kuria kitos modifikacijos pilotuojamą „Dragon“ kapsulę, kuri bus visiškai pritaikyta skraidinti į kosmosą astronautus jau 2018 metais.

Nuo 2011 metų, kai buvo nutrauktas amerikiečių erdvėlaivių „Space Shuttle“ eksploatavimas, pasaulio astronautai į TKS keliauja iš Rusijos „Sojuz“ kapsulėse. Šiuo metu nuskraidinti vieną žmogų ten kainuoja 82 mln. JAV dolerių (beveik 78 mln. eurų).

Raketos nešėja „Sojuz U“ su krovininiu transporto laivu „Progress MS-04“ kaip planuota pakilo 11 val. 58 min. vietos (7 val. 58 min. Lietuvos) laiku iš Kazachstane esančio Rusijos Baikonūro kosmodromo.

Ši misija surengta po gruodžio 1 d. nepavykusio krovininės kapsulės „Progress“ paleidimo. Tąkart kapsulė nepakilo į numatytą orbitą ir po septynių minučių sudegė atmosferoje, o jos nuolaužos pasklido retai apgyvendintame pietų Sibire, netoli Mongolijos sienos.

Oficialus rusų atliktas tyrimas atskleidė, kad įvykusios avarijos priežastis buvo raketos „Sojuz“ 3-osios pakopos variklio gedimas, įvykęs dėl surinkimo klaidos.

Prieš trečiadienio paleidimą buvo kruopščiai patikrinti naujos raketos varikliai bei atidžiai ištirtas juos gaminančių įmonių darbas.

Šįkart paleidimas įvyko be nesklandumų, ir erdvėlaivis pakilo į numatytą orbitą, esančią pakeliui į TKS. Ją raketa turėtų pasiekti penktadienį, o vėliau trečiadienį ten turėtų atskristi krovininė kapsulė „Dragon“, kurią sekmadienį paleido bendrovė „SpaceX“.

Šiuo metu TKS dirba NASA astronautai Shane'as Kimbrough (Šeinas Kimbro) ir Peggy Whitson (Pegi Vitson), prancūzas Thomas Pesquet (Tomas Peskė) ir rusų kosmonautai Andrejus Borisenka, Sergejus Ryžikovas bei Olegas Novickis.

„Kaip rodo preliminari informacija, dėl nepaprastosios padėties krovininė kapsulė buvo prarasta apie 190 km aukštyje virš sunkiai pasiekiamos negyvenamos kalnuotos vietovės (Rusijos) Tuvos respublikoje; dauguma nuolaužų sudegė tankiuosiuose atmosferos sluoksniuose“, – sakoma ketvirtadienio vakarą paskelbtame „Roskosmos“ pranešime.

„Krovininio erdvėlaivio netektis nepaveiks TKS sistemų normalaus funkcionavimo ir stoties įgulos gyvybinės veiklos“, – pridūrė agentūra.

Anksčiau „Roskosmos“ nurodė, kad telemetrijos duomenų srautas nutrūko praėjus 383 sekundėms po raketos nešėjos „Sojuz U“ ir krovininės kapsulės „Progress MS-04“ starto.

„Progress“ turėjo nugabenti į TKS daugiau kaip dvi tonas krovinių, tarp jų degalų, vandens, suspaustų dujų, mokslinės įrangos ir įrangos detalių, taip pat maisto, drabužių, vaistų ir higienos priemonių orbitinės laboratorijos įgulai.

Planuota, kad kapsulė susijungs su TKS gruodžio 3 dieną.

Nauja raketa „Antares 230“ iškėlė automatinę krovininę kapsulę „Cygnus“, gabenančią į orbitinę stotį 2,3 tonos atsargų, maisto ir medžiagos mokslo eksperimentams.

Balta raketa su Amerikos vėliavos atvaizdu nušvietė giedrą nakties padangę, 19 val. 45 min. vietos (antradienį 2 val. 43 min. Lietuvos) laiku kildama iš Volopo salos Virdžinijoje. Ji buvo matoma milijonams žmonių JAV Rytų pakrantėje nuo Masačusetso iki Pietų Karolinos.

Pirmoji ir antroji raketos pakopa atsiskyrė nuo starto praėjus maždaug penkioms minutėms, kaip planuota. Kiek vėliau „Cygnus“ įskriejo į numatytą orbitą, buvo paskelbta tiesioginėje NASA televizijos transliacijoje.

„Įvyko kosminio aparato „Cygnus“ atsiskyrimas“, – sakė „Orbital ATK“ komentatorius, skambant plojimams skrydžio valdymo centre.

Planuojama, kad kapsulė susijungs su TKS ateinantį sekmadienį.

Kai „Cygnus“ turinys bus iškrautas, astronautai pripildys kapsulę stotyje susikaupusių šiukšlių. Po mėnesio kapsulė atsiskirs nuo TKS ir sudegs Žemės atmosferoje.

Per ankstesnį mėginimą paleisti „Antares“ 2014 metų spalio 28 dieną raketa sprogo ir virto įspūdingu ugnies kamuoliu, praėjus vos kelioms sekundėms po starto. Tąsyk buvo sunaikinta jos nešta krovinių kapsulė ir apgadinta starto platforma.

Atlikusi tyrimą „Orbital“ nustatė, kad sprogimas įvyko dėl raketos variklių AJ26, prieš keturis dešimtmečius sukonstruotų Sovietų Sąjungoje ir pagamintų JAV bendrovės „Aerojet Rocketdyne“.

Raketoje „Antares 230“ sumontuoti nauji varikliai RD-181, pagaminti Rusijos bendrovės „NPO Energomaš“.

„Kitokios šių variklių modifikacijos buvo naudojamos kitose raketos“, – šeštadienį per spaudos konferenciją sakė „Orbital“ prezidentas Frankas Culbertsonas (Frenkas Kalbertsonas).

Po sprogimo starto aikštelė buvo atstatyta, o šie darbai kainavo 15 mln. dolerių. „Orbital“ raketa nešėja buvo atnaujinta, o jos keliamoji galia – padidinta.

„Taip, visada nerimaujame, bet nepaprastai pasitikiu šia komanda ir įranga“, – žurnalistams sakė F.Culbertsonas.

Anksčiau buvo planuota, kad raketa bus paleista spalio 13 dieną, bet startas buvo kelis kartus atidėtas.

Sekmadienį startas buvo atšauktas, nes vienas antžeminis kabelis „veikė kitaip negu tikėtasi tikrinant prieš paleidimą“, sakoma „Orbital“ pranešime.

JAV bendrovės „SpaceX“ nepilotuojama kosminė kapsulė „Dragon“ antradienį atskrido į Tarptautinę kosminę stotį, gabendama atsargų įgulai ir medžiagų moksliniams eksperimentams – įskaitant šaltyje išdžiovintus maisto produktus, 20 gyvų laboratorinių pelyčių ir trimatį spausdintuvą.

Kosminės stoties kibernetinis manipuliatorius sugriebė priartėjusią kapsulę 10 val. 55 min. Grinvičo (13 val. 55 min. Lietuvos) laiku, parodė NASA televizija.

Iki šiol sunkiausia į Tarptautinę kosminę stotį nuskraidinta Europos krovininė kapsulė šeštadienį sudegė Žemės atmosferoje per valdomą manevrą, baigusi penkis mėnesius trukusią misiją, pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA).

Kapsulė, dar vadinama automatine krovinių perkėlimo priemone ATV (Automated Transfer Vehicle), į kurią buvo prikrauta apie šešios tonos šiukšlių ir atliekų, susidariusių orbitinėje stotyje, sudegė virš negyvenamos zonos Ramiojo vandenyno pietuose 12 val. 4 min. Grinvičo (14 val. 4 min. Lietuvos) laiku, sakoma agentūros pranešime.

Kapsulė „Albert Einstein“ atsiskyrė nuo TKS pirmadienį ir atsidūrusi saugiu atstumu nuo stoties įjungė variklius, kurie nukreipė šį aparatą kristi į Žemės atmosferą, kurioje jis visiškai suiro, kaip ir buvo planuota.

„Albert Einstein“ atliko virtinę atsargių manevrų, prieš nerdamas (į atmosferą) po stotimi, kad astronautai galėtų stebėti kosminio aparato fragmentaciją viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, rinkdami unikalią informaciją apie grįžimo fiziką“, – pridūrė ESA.

Ketvirtoji Europos ATV kapsulė buvo paleista į orbitą iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje birželio 10-ąją, o po dešimties dienų susijungė su TKS.

Dviaukščio autobuso dydžio aparatas nugabeno į stotį rekordinės masės – apie 7 tonų – krovinį: maisto, degalų, vandens, deguonies, medžiagos moksliniams eksperimentams ir specialių dovanėlių įgulai.

Priešpaskutinėje ESA kapsulėje beveik 20,2 tonos krovinys buvo iki šiol sunkiausias kada nors iškeltas raketos nešėjos „Ariane“. Be to, į ją buvo sukrauta stotyje susidariusių atliekų, kurių kiekis buvo iki šiol didžiausias, pažymėjo agentūra.

Ši ATV buvo 10 metrų ilgio ir 4,5 metro skersmens.

Vienas jos uždavinių buvo iškelti į aukštesnę orbitą TKS, kuri nuolat artėja prie Žemės dėl labai išretėjusios atmosferos stabdomojo poveikio.

Fiziko Alberto Einsteino (Alberto Einšteino) vardu pavadinta kapsulė tęsė ESA tradiciją: ankstesnės trys kapsulės buvo pavadintos kitų mokslo guru vardais – Jules'o Verne'o (Žiulio Verno), Johanneso Keplerio (Johaneso Keplerio) ir Edoardo Amaldi (Edoardo Amaldžio).

Kitais metais į TKS tikimasi nuskraidinti paskutinę iš ATV serijos kapsulių, pavadintą Didžiojo sprogimo teorijos tėvo Georges'o Lamaitre'o (Žoržo Lemetro) vardu.

„ATV „Georges Lemaitre“ jau atplukdyta laivu į Europos kosmodromą Prancūzijos Gvianoje, – pranešė ESA. – Krovinių krovimas į sandariuosius modulius prasidės ateinančių metų kovą. ATV-5 moduliai vėliau bus sujungti ir užkelti ant raketos nešėjos „Ariane“, ruošiamos paleisti birželio pabaigoje.“