Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) ruošiasi vadovauti konferencijų centre „Congress Park Hanau“ vyksiančiam atminimo renginiui, kuriame dėl kovos su koronavirusu priemonių leista dalyvauti ne daugiau kaip 50 žmonių.

Miesto įmonės, mokyklos ir religinės organizacijos ketina atskirai paminėti tragišką sukaktį.

Tačiau praėjus dvylikai mėnesių po kruvinų šaudynių kaljano bare ir kavinėje aukų artimieji teigia, jog dėta per mažai pastangų išsiaiškinti išpuolio aplinkybes ir garantuoti, kad tokie žiaurumai nebepasikartotų.

Šaulys – 43 metų Tobias Rathjenas (Tobijas Ratjenas) – 2020 metų vasario 19 dieną baigė siautėti nušovęs savo motiną ir nusižudęs pats. Jis taip pat paliko 24 puslapių ultradešiniųjų „manifestą“, kupiną sąmokslo teorijų.

Tęsiantis tyrimui dėl tų įvykių, lieka daug neatsakytų klausimų, o apie patį užpuoliką mažai kas žinoma.

Vyriausybės paskirtas terorizmo aukų komisaras Edgaras Franke (Edgaras Frankė) šią savaitę paragino kuo greičiau atsakyti į tuos klausimus žuvusiųjų šeimos nariams ir draugams.

„Negali būti viešo baudžiamojo proceso prieš žuvusį užpuoliką, per kurį aukos galėtų užduoti klausimus. Taigi, itin svarbu visiškai išsiaiškinti aplinkybes“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Kontroliuojantis tėvas

T. Rathjenas gyveno su savo tėvais Hanau. Jis buvo šaulys sportininkas ir buvo teisėtai įsigijęs keletą ginklų, o policija anksčiau jo veikla nesidomėjo.

Tačiau 2019 metų lapkritį vyras pateikė baudžiamąjį skundą dėl „slaptųjų tarnybų organizacijos“, kurią apkaltino „įsiskverbimu į žmonių smegenis“, siekiant „kontroliuoti pasaulio įvykius“.

2002 metais jam buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija, bet ji, atrodo, taip ir nebuvo išgydyta.

Aukų artimieji pastaruoju metu dėmesį sutelkė į T. Rathjeno tėvą, kurį laiko iš dalies atsakingą už sūnaus įvykdytą nusikaltimą.

Laikraščio „Sueddeutsche Zeitung“ žiniomis, jie pateikė šešiolikos puslapių baudžiamąjį ieškinį šiam 73 metų vyrui, kaltindami jį bendrininkavimu vykdant nužudymus.

Artimieji mano, kad jis griežtai kontroliavo savo sūnų, žinojo apie jo planus surengti išpuolį ir skatino jį atlikti tokį žingsnį.

Žuvusiųjų šeimos taip pat kritikuoja policiją dėl atsako atakos naktį, skųsdamiesi, jog skubios pagalbos linija buvo užimta ir kad buvo neįmanoma prisiskambinti.

Jie taip pat mano, kad avarinis baro išėjimas antroje nusikaltimo vietoje buvo užrakintas policijos nurodymu.

Iki šiol 42 aukų artimieji iš federalinės vyriausybės gavo apie 1,2 mln. eurų kompensacijos, o Teisingumo ministerija nurodo, kad ši suma gali dar išaugti.

„Hanau gali pasikartoti“

Ruošiantis penktadienį paminėti išpuolio metines, organizacijos visoje Vokietijoje ragino imtis ryžtingų veiksmų prieš rasizmą ir dešiniųjų ekstremizmą.

„Nukentėjusiųjų požiūriu, Hanau gali pasikartoti bet kur, bet kada“, – Vokietijos turkų bendruomenės draugijos TGD pareiškime cituojamas jos pirmininkas Atila Karaborklu (Atila Karabekliu).

Jo teigimu, politikai dabar rimčiau vertina dešiniųjų ekstremizmo ir ksenofobijos grėsmę, tačiau Vokietijoje tam vis dar neskiriama pakankamai dėmesio.

Centrinės musulmonų tarybos (ZMD) prezidentas Aimanas Mazyekas (Aimanas Mazjekas) savo ruožtu paragino geriau apsaugoti mažumas nuo ksenofobinių išpuolių.

„Būtina, kad vidaus reikalų ministerijos dar aiškiau suprastų, kad dešiniųjų ekstremistų atakos, pavyzdžiui, nukreiptos prieš musulmonus, nėra abstraktus pavojus, o labai konkreti grėsmė“, – penktadienį pareiškė jis laikraščiui „Neue Osnabruecker Zeitung“.

Apie artėjusias metines užsiminė ir kanclerė Angela Merkel savo savaitinėje tinklalaidėje: „Rasizmas yra nuodingas; neapykanta yra nuodinga.“

Gruodžio pradžioje vyriausybė priėmė komiteto parengtą 89 priemonių paketą, skirtą sugriežtinti bausmes dešiniesiems ekstremistams ir apsaugoti aukas.

Šios priemonės apima „mirties sąrašų“, į kuriuos radikalai įtraukia savo priešus, kriminalizavimą, taip pat naują straipsnį baudžiamajame kodekse už antisemitinių ar ksenofobinių nuotaikų kurstymą.