Praėjusią savaitę Šveicarijos įstatymų leidėjai pritarė keliems pasiūlymams, kurie galėtų atverti kelią vyriausybei tarptautiniu mastu siekti išsiaiškinti, kaip milijardai eurų įšaldyto Rusijos turto galėtų būti panaudoti kompensacijoms Ukrainai.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad iškvietė Šveicarijos pasiuntinę Krystyną Marty Lang (Krystyną Marti Lanž), kad pasmerktų šį žingsnį, kuris, pasak Maskvos, „šiurkščiai pažeidžia pagrindinius tarptautinės teisės principus ir normas“.

Vakarų šalys įšaldė apie 300 mlrd. dolerių (275 mlrd. eurų) Rusijos centrinio banko turto ir atsargų, laikomų jo jurisdikcijoje, po to, kai Maskva 2022 metų vasarį įsakė šimtams tūkstančių karių įžengti į Ukrainą.

Trečius metus vykstant karui vis dažniau pasigirsta raginimų panaudoti sukauptas lėšas Ukrainai paremti, nors nėra vieningos nuomonės, kaip tiksliai ir kokiu mastu šios lėšos gali būti panaudotos.

Maskva griežtai prieštarauja, kad Vakarų šalys naudotų lėšas, kad kompensuotų dėl plataus masto karinio puolimo padarytą žalą Ukrainai.

„Buvo pabrėžta, kad bet koks kėsinimasis į Rusijos valstybinę nuosavybę prisidengiant išgalvotu „repatriacijos mechanizmu“ būtų ne kas kita, kaip vagystė valstybiniu lygmeniu“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime po pasiuntinės iškvietimo.

Šveicarija įšaldė daugiau kaip 8 mlrd. dolerių (7,33 mlrd. eurų) rusams priklausančio finansinio turto.

Praėjusį mėnesį Pasaulio Bankas apskaičiavo, kad Ukrainos atstatymo ir atkūrimo išlaidos per ateinantį dešimtmetį sieks 486 mlrd. dolerių (453,65 mlrd. eurų).