Koks tas Burbulų dėdė, jei neleistų burbulų? Tačiau linksmasis svečias ne tik pats skraidino į dangų didžiulius oro burbulus, bet ir vaikus ragino išbandyti. Mažieji buvo pakviesti įsitraukti ir į ledo eksperimentus. Juoko, šurmulio netrūko, gretimų namų gyventojai aplipo langus stebėdami, kas čia vyksta.

„Labai smagu! Kokie laimingi vaikai, galėdami ir pabendrauti, ir kažką naujo pamatyti“, – dalijosi iš gretimo namo su šeima stebėti Burbulų dėdės pasirodymo atėjusi Vilma Sandanavičienė.

„Idėja kilo, kai karantinas uždarė žmones namuose, o atlikėjai neturėjo erdvės pasirodyti, – projekto „Kultūra į kiemus“ ištakas prisiminė Goda Karbanskytė, bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ koordinatorė. – Tada ir pradėjome rengti pasirodymus, kuriuos būtų galima stebėti iš balkonų ar pro savo buto langus. Tai buvo labai sėkmingas projektas, įvertintas dviem tarptautiniais apdovanojimais.“

Koordinatorė tikina, kad kauniečiai noriai įsitraukia į kultūrines veiklas. „Kaune labai erdvūs kiemai, jų savininkai noriai sutinka priimti svečius ir labai džiaugiasi kultūrinėmis programomis. Sulaukiame daug prašymų, kad ši iniciatyva ir toliau būtų tęsiama“, – pasakoja G.Karbanskytė.

Šiais metais „Kultūra į kiemus“ programa plečiasi ir aplankys daugiau nei 80 miesto kiemų. Prie projekto jungiasi ir vis daugiau menininkų bei atlikėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Rugpjūtį pasirodymus Kaune surengs svečiai iš Latvijos, Ukrainos, Vokietijos, Japonijos, Prancūzijos.

„Kultūra į kiemus“ – „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ idėja. Žiūrovams keliauti į koncertų ar teatro sales nereikia – užtenka patogiai įsitaisyti balkonuose ir savo kiemuose.

Anot „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ koordinatorės Godos Pomerancevos, vis dažniau iniciatyva įvertinama tarptautiniame kontekste. „Kultūra į kiemus“ buvo išrinktas tarp dešimties geriausių projektų su pandemija kovojančioje Europoje Politikos inovacijų instituto apdovanojimuose, o 2021 m. iniciatyva įvertinta kaip unikaliausias muzikos projektas pasaulyje „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ apdovanojimuose. „Džiugu, kad į Kauno kiemus ne tik sugrįžta Lietuvos kūrėjai ir atlikėjai, bet sulaukiame ir svečių iš kitų Europos bei pasaulio šalių. Projekto tikslas – nešti kultūrą ir šviesą į vietas, kurios retai atsiduria įvykių centre. Smagu, kad projektas plečiasi, o mikrorajonų gyventojai gali pamatyti užsienio profesionalų kuriamus pasirodymus neišeidami iš namų. Tai – reta proga išvysti ar išgirsti kūrėjus, kurie ne taip dažnai lankosi Lietuvoje, plėsti kultūrinį akiratį, o galiausiai – pajausti bendrystę ir gaivinti primirštas miesto erdves. Galbūt šiuo Kaune užgimusiu projektu paseks ir kitos šalys“, – džiaugiasi G. Pomeranceva.

G. Jovaišos nuotr.

Nuo Vokietijos iki Japonijos: pasirodymais džiugins profesionalai iš užsienio

Rugpjūčio 10 d. Petrašiūnuose pasirodymą surengs ypatingas menininkų iš Japonijos ir Prancūzijos duetas. Sayoko Onishi – daugybe tarptautinių apdovanojimų įvertinta šokėja, choreografė, naujo šokio stiliaus pradininkė, besisukanti didžiausiose Europos scenose, į Kauną atvyksta kartu su projektu „Kraštovaizdžio kūrėjo pasirodymas“. Unikali šokio ir muzikos sinergija kuriama kartu su kompozitoriumi, kontrabosininku Emmanuel Fleitz.

Petrašiūnų kiemuose rugpjūčio 11 d. skambės ir vis dažniau Lietuvoje pasirodančio  latvių atlikėjo „Pacific K“ atliekama muzika. Dainų kūrėjas Kristaps Bedritis užburs meditaciniais roko/indie stiliaus garsais ir lengva melancholija.

Muzikos į Vilijampolės kiemus atneš smuiko ir akordeono duetas „YeS Duet“ iš Ukrainos. „YeS Duet” groja du Mukačevo valstybinio universiteto dėstytojai – Jevgenijus Musijetsas ir Serhijus Dobošaso. Dueto ruošiamose programose paprastai skamba ukrainiečių kompozitorių, žymių klasikų kūriniai, muzika iš kino filmų, hebrajiškos melodijos. Kokiais kūriniais „YeS Duet“ nustebins Kauno kiemų gyventojus, sužinoti bus galima rugpjūčio 17 d.

Rugpjūčio 19 d. Vilijampolėje svečiuosis ir spalvingas moterų duetas iš Miuncheno – UMME BLOCK. Grupės atliekama muzika (vokalas, analoginiai sintezatoriai, elektrinės gitaros ir beat machine) kuria įtemptą atmosferą, kviečia tyrinėti eksperimentinę kūrybą. Norintys grupę išgirsti dar sykį, tądien galės apsilankyti ir jų koncerte „Kaunas 2022 Vasaros scenoje“.

„Kultūra į kiemus“ programoje – šiuolaikinio šokio pasirodymai, dirbtuvės ir koncertai

Rugpjūtį ir rugsėjį „Kultūra į kiemus“ keliasi į Žaliakalnį, Petrašiūnus, Vilijampolę ir Aleksotą. Šiuose mikrorajonuose numatoma daugiau nei 30 renginių, tarp kurių – koncertai, parodos, šokio spektakliai, Žvėries aitvarų laidymo edukacijos vaikams. Mikrorajonų gyventojai ir svečiai nemokamai galės stebėti Dominyko Vaitiekūno, Jurgos Šeduikytės, Roko Kašėtos, Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“, Kauno šokio trupės „Nuepiko“ ir kitų menininkų dovanojamus pasirodymus.

Balandį startavo net vienuolika seniūnijų aplankysiantis projektas „Kultūra į kiemus“. Gimęs karantino laikotarpiu, kaip būdas bent kiek praskaidrinti namuose leidžiamas dienas, projektas šiandien įtraukė dar daugiau profesionalių scenos atlikėjų, dovanosiančių kauniečiams gražiausių akimirkų ir patirčių. Ar ši tradicija gali tęstis ir pasibaigus Kultūros sostinės metams? Kokią išliekamąją vertę ji turi kauniečių bendruomeniškumui ir požiūriui į gyvenamąsias apylinkes? Apie tai – pokalbis su G.Pomeranceva.

– Projektas „Kultūra į kiemus“ gimė 2020-aisiais, pandemijos įkarštyje. Tuomet jis pasiekė dvylika Kauno miesto ir rajono daugiabučių kiemų. Visiško karantino aplinkybėmis iš savo balkonų žmonės galėjo stebėti šiuolaikinio šokio, cirko, muzikos, kitų žanrų atlikėjų pasirodymus. Dėl savo genialios idėjos jis buvo įvertintas kaip unikaliausias muzikinis projektas pasaulyje. Toks projektas karantino metu buvo labai reikalingas žmonių dvasiai palaikyti. Koks jo vaidmuo šiandien, kai kauniečiai nebėra įkalinti savo namuose ir gali rinktis įvairiausias pramogas ir kultūrines veiklas?

– Taip jau nelinksmai sutapo, kad pirmasis projektas „Kultūra į kiemus“ prasidėjo tvyrant pandeminei krizei, visiško karantino laikotarpiu, o antrąjį projektą įgyvendiname karo fone. Matome prasmę kultūrą nešti į kiemus šiuo laiku, kai žmonės psichologiškai yra labai paveikti to, kas vyksta Ukrainoje. Kitas svarbus tikslas – kultūrą skleisti tose vietose, kur ji paprastai žmonių nepasiekia. Dažniausiai kultūra domisi siauresnė miestiečių auditorija, o kultūriniai renginiai vyksta miesto centre. Tad projektas „Kultūra į kiemus“ tolsta nuo tradicinių erdvių į miesto seniūnijų kiemus, kur kviečia kiemų ir seniūnijos bendruomenę pasiklausyti gyvos muzikos, pamatyti šiuolaikinių šokių, išgirsti operos solistų pasirodymų. Šiais metais pasiūlysime net 88 veiklas vienuolikoje Kauno miesto seniūnijų. Ir tik vienuolika šių veiklų vyks Centro seniūnijos kiemuose.

Labai svarbu, kad bendruomenės nariai susitiktų, bendrautų tarpusavyje, neužsidarytų savyje. Pastarieji keleri pandeminiai metai stipriai paveikė gyventojus, tad jie vis dar nenoriai grįžta prie įprastų santykių. Projektas tampa priemone, kuri bendruomenių narius kviečia atverti langus, išeiti į kiemą, iš naujo kurti ar atkurti santykius ir visiems kartu pabūti savo gyvenamojoje aplinkoje. Atviros ir linkusios kalbėtis bendruomenės ne tik labiau linkusios kartu spręsti buityje iškylančias problemas, bet ir tampa įdomios jas tyrinėjantiems mokslininkams, menininkams.

Prasmė: anot G. Pomerancevos, projektas padeda kitaip pažvelgti į savo gyvenamąją aplinką ir pakeisti kiemo funkciją. / M. Plepio nuotr. 

Atviros ir linkusios kalbėtis bendruomenės ne tik labiau linkusios kartu spręsti buityje iškylančias problemas, bet ir tampa įdomios jas tyrinėjantiems mokslininkams.

– Ką pastebite – ar šis projektas gali turėti liekamąją reikšmę kauniečių gyvenimui? Galbūt jis skatina daugiau bendrauti tarpusavyje, dalyvauti talkose, jas organizuoti, gal ir mažiau pykti ant garsiai kieme triukšmaujančių vaikų?

– Pirmiausia projektas padeda kitaip pažvelgti į savo gyvenamąją aplinką ir pakeisti kiemo funkciją. Iš automobilių stovėjimo aikštelės ar nykios nepastebimos erdvės, kuria gyventojai tiesiog perbėga skubėdami namo ar į darbą, kiemas projekto metu tampa tikra europine scena. Kieme vyksta profesionalūs muzikiniai pasirodymai, įdomios veiklos vaikams, eksponuojamos parodos, galima visiems drauge stebėti šiuolaikinio šokio pasirodymus ir kartu kalbėtis, užkandžiauti, su pasididžiavimu pakviesti atvykti svečių. Koncertų metu, kai kiemuose susirinks virš 50 ar net 100 žmonių, bus galima aiškiai matyti, kiek daug čia gyvena bendruomenės narių, kad kiemas nėra tik pastatai ir automobiliai. Manau, kad, projektui pasibaigus, užsimezgę santykiai ir ryšiai tikrai išliks. Tikiuosi, kad gyventojai norės kieme susitikti  dažniau, pajus vienybę.

Smagu ir tai, kad patys atlikėjai ėmė kitaip žvelgti į koncertus netradicinėse erdvėse. Anksčiau būdavo beveik neįmanoma operos solisto prisikviesti dainuoti operą daugiabučio kieme, kuriame nėra nei scenos, nei geros akustikos. Dabar toks pasiūlymas atlikėjams atrodo kur kas patrauklesnis. Galbūt tai pasikeitė po 2020-ųjų, kai dėl karantinų buvo užsidariusios koncertų salės. Džiaugiuosi, kad dauguma atlikėjų mielai sutinka pasirodyti bendruomenių šventėse, mato to prasmę ir vertę. Pastebiu, kad jie nori artimesnio santykio su publika, kai atlikėjas ir auditorija neatskirti scenos.

– Kokį matote projekto likimą po Kultūros sostinės metų – gal yra ženklų, kad patys kauniečiai jį pratęs jau savomis iniciatyvomis? Ar pastebite požymių, kurie rodo, kad kauniečiams šis projektas yra iš tiesų asmeniškai svarbus ir reikšmingas?

– Projektui pasibaigus tikrai išliks ryšiai tarp žmonių, organizacijų, galbūt ir atlikėjų. Tikiu, kad po Europos kultūros sostinės metų išvysime naujų pačių bendruomenių idėjų ir iniciatyvų, kurios galbūt užgimė šio projekto metu. Projektas „Kultūra į kiemus“ galėtų natūraliai virsti kiemo talentų vakarais, drauge švenčiamais gimtadieniais arba nedideliais bendruomenės organizuojamais koncertais, į kuriuos būtų pakviesti ne tik kiemo muzikantai, bet ir žymesni atlikėjai. Jau dabar matome bendruomenių, kurios pačios ėmėsi iniciatyvos; kartais reikia tik nedidelio padrąsinimo. 2020 m. per Kalėdas „Kaunas 2022“ vykdė kalėdinio autobuso iniciatyvą – autobusas keliavo po Kauno miestą ir rajonus ir lankė atviro kvietimo metu atrastas bendruomenes. Po metų viena tokių bendruomenių, nesulaukusi kalėdinio autobuso, pati surinko pinigus, pasikvietė aktorių, susiorganizavo autobusą ir vieningai inicijavo šia kultūrinę veiklą savo kieme.

2020-aisiais, Kauno miesto gimtadienio šventės metu, po viso Kauno kiemus taip pat pasklido pasirodymai. Kauno miesto gimtadienį šventėme kartu su bendruomenėmis jų pačių kiemuose ir įvairiose netradicinėse Kauno miesto vietose. Vis dažniau sulaukiame kvietimų iš aktyvių bendromenės narių atvykti ir atnešti kultūrą į jų kiemą, tad, turint tęstinį projekto „Kultūra į kiemus“ finansavimą, kultūrinės veiklos galėtų pasiekti ir naujas besiformuojančias bendruomenes.

Virsmas: kiemas tampa erdve, kurioje pasirodo muzikantai, šokėjai, rengaimos parodos. / M. Plepio nuotr. 

– Seniūnijų bendruomenėse gyvena įvairių gyventojų – tiek senbuvių, tiek naujakurių ir tokių, kurie čia apsistojo laikinai. Ką pastebite – kuris gyventojų segmentas labiausiai įsitraukia į kiemuose organizuojamas šventes ir veiklas? Ar pavyksta drauge suburti šias skirtingas auditorijas?

– Daugiausia įsitraukia tie, kurie bendruomenėje gyvena jau senokai ir nuolat. Jie jaučia, kad ši aplinka yra jų namai, jie priskiria save šiam kiemui. Gana sunku į procesą įtraukti žmones, kurie daugiabučiuose apsistoję laikinai arba nesenai atsikraustė. Jei šie skirtingi segmentai susitinka mūsų bendruomeninių veiklų metu, senbuviai papasakoja įvairių istorijų apie rajoną, apie tai, kaip jis pasikeitė, koks buvo anksčiau, kokie buvo žmonių įpročiai prieš 20 metų, kaip rajonas statėsi. Naujai atsikraustę gyventojai nustemba ir pradeda matyti savo aplinką kitokiomis spalvomis, suprasti, kodėl ji taip atrodo, kodėl čia gyvenantys žmonės atitinkamai elgiasi. Įvyksta tikras stebuklas, kai susitinka šios skirtingos gyventojų grupės. Tačiau joms reikia erdvės ir preteksto kartu pabūti toje pačioje aplinkoje. Tikiuosi, kad „Kultūra į kiemus“ ir yra ta priemonė, kuri padeda tai įgyvendinti.

– Karantino metu turbūt buvo nemažai žmonių, kurie atsikraustė į naujas bendruomenes ir dėl pandemijos sąlygų neturėjo progos susipažinti su naujaisiais kaimynais.

– Daug kas priklauso nuo pačių žmonių būdo. Vieni jaučiasi Kauno bendruomenės dalimi, kiti nesijaučia net ir savo namo bendrijos dalimi. Tad tie, kuriems iš tikrųjų rūpi suburti bendruomenę, nesvarbu, kiek kartų jie kraustytųsi ar kur būtų, stengiasi pažinti savo aplinką, ją keisti, organizuoja kaimynų šventes, geria su kaimynais arbatą, rūpinasi seneliais, pasisiūlo išvesti negaluojančios kaimynės šunį. Bet jei žmogus nepriskiria savęs prie bendruomenės, galbūt niekada jos dalimi net nebuvo ir nežino, ką tai reiškia, jis pirmo žingsnio ir nežengs. Tad mes galime padėti, parodyti, ką reiškia būti bendruomenės dalimi, kaip svarbu nebūti vienišam, išlaikyti artimą bendruomenės dvasią. Tampame tarpininkais, tiltais tarp kaimynų, kol galiausiai mūsų nebereikia ir užsimezga ryšys.

– „Fluxus Labas!“ projekto ribose seniūnijų bendruomenės imtos vienyti dar prieš kelerius metus. Kokį pokytį regite per šį laiką? Galbūt rajonų gyventojai išties tapo aktyvesni savo bendruomenėse ir ėmė jaustis svarbia jų dalimi?

– „Kaunas 2022“ bendruomenių programoje „Fluxus Labas!“ dirbu dvejus metus, tad pačios projekto pradžios nemačiau. Tačiau išties pastebiu, kad seniūnijų gyventojai vis dažniau išdrįsta prisijungti prie bendrų veiklų, ėmė patikėti savo idėjomis ir jas reikšti. Jie suprato, kad gali organizuoti savo projektus ir juos įgyvendinti. Vienas iš gražių pavyzdžių, kaip išaugo bendruomenės narių sumanytas projektas, yra „Švęskime upę“. Viskas prasidėjo, kai 2020 m. organizavome kelionę į Kroatijos miestą Rijeką – tuometę Europos kultūros sostinę. Su mumis keliauti kvietėme aktyvius bendruomenių narius. Taip nutiko, kad viename autobuse susėdo trys kaunietės, kurioms visoms buvo svarbi upės tema. Kelionės metu jos išsišnekėjo ir nusprendė suorganizuoti renginį. Taip 2020-aisiais gimė pirmoji „Švęskime upę“ iniciatyva. Jos metu Kauno upės ir jų pakrantės buvo panaudotos kultūriniams renginiams ir bendruomeniniams susitikimams. Į pirmąjį renginį susirinko nedidelė aktyvių, upės temai prijaučiančių kauniečių grupė, tačiau renginys ir plaukimas upe įvyko.

Senbuviai papasakoja įvairių istorijų apie rajoną. Naujai atsikraustę gyventojai nustemba ir pradeda matyti savo aplinką kitokiomis spalvomis.

2021-aisiais prie antrojo „Švęskime upę“ festivalio prisijungė jau ir verslai ir įvairios organizacijos, tad festivalis įgavo pagreitį. Šių metų gegužės 21 d. projektas „Švęskime upę“, turintis palaikymą iš užsienio partnerių, Kauno miesto ir rajono bendruomenių, tampa antrojo didžiojo Kauno mitinės trilogijos veiksmo „Santaka“ dalimi. Tad vien dėl to, kad trys kaunietės susėdo kartu ir pasidalijo savo idėjomis, išaugo toks gražus ir visam miestui svarbus renginys.

Arti: kad taptum renginio dalimi, tereikia atverti langą ar išeiti į balkoną. / M. Plepio nuotr. 

– Galbūt žinote pavyzdžių iš buvusių Europos kultūros sostinių, kuriose panašūs bendruomenių projektai išliko ne vienus metus, net ir perdavus titulą kitiems miestams? Kas tai nulėmė?

– Išskirčiau du miestus – Vroclavą Lenkijoje ir Leuvardeną Nyderlanduose. Vroclavas Europos kultūros sostine tapo 2016-aisiais, Leuvardenas – 2018-aisiais. Juose abiejuose išliko bendruomeniniai projektai, vienas jų – labai panašaus principo kaip „Kultūra į kiemus“. Net ir pasibaigus tituliniams metams, projektus vertina ir finansiškai remia miestų savivaldybės, todėl veiklos tęsiasi. Paminėčiau ir Vilniaus, 2009 m. buvusio Europos kultūros sostine, atvejį. Projekto ribose buvo organizuojamos Muziejaus naktys. Jos tęsiasi ir toliau, nes komandos nariai įgijo svarbių įgūdžių, išmoko rengti paraiškas ir gauti finansavimo iš išorės, kad galėtų toliau vystyti iniciatyvą.

– Balandžio 19 d. prasidėjęs Šilainiuose projektas „Kultūra į kiemus“ rugsėjo 15 d. savo kelionę baigs Aleksote. Kokie renginiai laukia seniūnijų bendruomenių?

– „Kultūra į kiemus“ šiais metais aplankys net vienuolika seniūnijų ir į kiekvieną iš jų atneš po aštuonias kultūrines veiklas. Vienuolika savaičių balandžio–rugsėjo mėnesiais Kauno miesto daugiabučių bendruomenės išvys net vienuolika šiuolaikinio šokio pasirodymų. Kiemuose prieiti arčiau kvies septyniolika parodų, o muzikos garsais balkonus pripildys tokios grupės kaip „Flash Voyage“, „Kabloonak“, „Kūjeliai“ ir atlikėjai: Jurga Šeduikytė, Vytautas V.Landsbergis, Dominykas Vaitiekūnas, Paulius Berūkštis, Karolina Mint ir kiti. „Kultūra į kiemus“ atneš džiaugsmo ir vaikams. Vyks burbulų dėdės pasirodymai, muzikinės pamokos ir aitvarų gamybos edukacijos. Kiemuose sulauksime ir užsienio svečių: tarptautinės tarpdisciplininės trupės „Academy of the Unfulfilled“ spektaklio, dueto iš Ukrainos „YeS Duet“, šiuolaikinio šokio ir kontraboso dueto iš Japonijos ir „Umme Block“ sintezatorių pasirodymo (Vokietija). Projektas „Kultūra į kiemus“ vyks savaitės viduryje vakarais, o savaitgaliais jį vainikuos net vienuolika seniūnijų festivalių.

Balandžio–rugsėjo mėnesiais kauniečiai, pravėrę savo namų langus, išėję į balkonus ar kiemus, galės stebėti šokio, teatro ir muzikos pasirodymus, apžiūrėti parodas, vyks programos vaikams ir kiti meniniai įvykiai.

Iš viso 11-oje Kauno miesto seniūnijų planuojamos 88 kultūrinės veiklos, po aštuonis kiekvienoje, pranešė savivaldybė.

Pirmoji projekto stotelė – Šilainiai. Antradienį šio rajono kiemuose koncertuos duetas „Baltos Varnos“, fleitininkas Paulius Berūkštis, gitaristas Rokas Jurkus, džiazo atlikėja Vakarė Urbaitė, ULNA šokio trupė.

Santarvės parke veiks Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos mokinių darbų paroda „Kauno motyvai“, o Kauno kolegijos Menų akademijos dizaino studijos studentų darbai nuo balandžio 25-osios įsikurs Baltijos gatvės kiemuose.

M. Plepio nuotr.

Birželį kultūra savo kiemuose galės džiaugtis Eigulių, Dainavos, Šančių gyventojai, liepą projektas aplankys Panemunę, Centrą ir Gričiupį. Rugpjūtį – laikas Žaliakalniui, Petrašiūnams, Vilijampolei, o rugsėjį „Kultūra į kiemus“ finišuos Aleksote.

„Kultūra į kiemus“ – tai „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ idėja, debiutavusi 2020 metais, pirmojo karantino metu. Tuomet pasirodymai vyko Kauno rajono seniūnijose.

Kauniečių iniciatyva išrinkta tarp dešimties geriausių projektų su pandemija kovojančioje Europoje, atrinkta tarp dešimties unikaliausių muzikos projektų pasaulyje „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ apdovanojimuose.

„Kultūra į kiemus“ – tai „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ idėja, debiutavusi 2020 metais, pirmojo karantino metu. Tuomet pasirodymai vyko Kauno rajono seniūnijose. Vėliau kauniečių iniciatyva išrinkta tarp dešimties geriausių projektų su pandemija kovojančioje Europoje, atrinkta tarp dešimties unikaliausių muzikos projektų pasaulyje „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ apdovanojimuose.

Kultūra – it vakcina nuo susvetimėjimo

„Kadangi esu baigusi architektūros studijas, mane domina miestai ir tai kas juose vyksta įvairiuose masteliuose ir sluoksniuose, vienas jų – bendruomenės. Juk miestą sudaro ne tik architektūra, gamta bet ir žmonės, ryšiai ir santykiai tarp jų. Būtent „Kultūra į kiemus“ projektas man padeda suprasti ir pažinti kauniečius jų pačių kiemuose“, – pasakoja „Fluxus Labas!“ programos koordinatorė Goda Pomeranceva.

Ji tiki, kad kultūrinės veiklos skatina gyventojus padaryti paprastus, svarbius žingsnius: išeiti į kiemą, nusišypsoti kaimynui, pastebėti šalia esantį, susipažinti, pakalbėti, klausytis ir pasipasakoti, kartu pajusti vienybę ir džiaugsmą. „Tikiu, kad kultūra Kauno miesto daugiabučių namų kiemuose yra kaip vakcina nuo tamsos, liūdesio, apatijos, susvetimėjimo, pilkų veidų, neigiamo sovietmečio palikimo, rutinos ir kasdienybės.“

M. Plepio nuotr.

Pirmojo „Kultūra į kiemus“ sezono metu organizatoriai pastebėjo, kad muzikos garsai sulaukė didžiausio dėmesio ir susidomėjimo kiemuose, todėl ir šiemet programoje gausu muzikinių pasirodymų. Jų net pusšimtis!

„Atlikėjus dėliojome pagal bendruomenes, kurias jau pažįstame ir seniūnijoje vyraujančias temas. Kiemuose skambės fleitos, gitaros, sintezatorių, smuikų garsai, savos kūrybos dainas atliks žinomos grupės bei atlikėjai. Džiaugiuosi, kad kiemuose išvysime ir jaunų atlikėjų, kurie atsiliepė į metų pradžioje skelbtą atvirą kvietimą ir drąsiai pristatys savo kūrybą kauniečiams. Yra ir tokių, kurie savo kurtas dainas viešai atliks pirmą kartą“, – intriguoja G. Pomeranceva.

E. Jennings ir J. Didžiulis / M. Plepio nuotr.

Projekte viso sezono metu pasirodys tokie muzikos atlikėjai, kaip Dominykas Vaitiekūnas, Kabloonak, Jurga Šeduikytė, „Kūjeliai“, Vytautas V. Landsbergis, svečiai iš Vokietijos „Umme Block“, ukrainiečiai „YeS Duet“.

„Kaunas 2022“ komandos narė išduoda, kad vasarą savo kiemuose gyventojai pamatys ir 17 parodų bei 13 šiuolaikinio šokio pasirodymų, iš kurių dalį atliks svečiai iš Japonijos, kitus – Šiuolaikinio šokio asociacijos nariai Agnietė Lisičkinaitė, Lukas Karvelis, Adrian Carlo Bibiano ir Džiugas Kunsmanas, Šeiko šokio teatras, Vilma Pitrinaitė, trupė „Nuepiko“ ir kt.

2020-ais metais buvo išrinktas tarp dešimties geriausių projektų su pandemija kovojančioje Europoje Politikos inovacijų instituto apdovanojimuose, o šįmet projektas išrinktas unikaliausiu muzikos projektu pasaulyje „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ apdovanojimuose.

Karantino pradžia nebuvo itin smagi – užsidarę namuose visi stebėjo koncertus, spektaklius ir pasirodymus tik kompiuterių ar televizorių ekranuose, o prisilietimai ar šiltas ryšys egzistavo tik virtualioje aplinkoje. Namai virto biurais, kino ir koncertų salėmis, restoranais, bibliotekomis, darželiais ir mokyklomis. Ne paslaptis – daugeliui tai buvo nepakeliama psichologiškai ir liūdino visus, kurie buvo pratę prie renginių ir kultūros.

Kultūros trūkumą pastebėjusi „Kaunas 2022“ bendruomenių programa „Fluxus Labas“ inicijavo projektą “Kultūra į kiemus“ tam, kad sugrąžintų žmonėms tiesioginį ryšį ir dalinimąsi džiaugsmu su aplinkiniais bei atvežtų kultūrą tiesiai po langais. Projektas gyventojus kvietė stebėti įvairių sričių profesionalų – teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, muzikos atlikėjų – pasirodymus tiesiai iš savo VIP ložių – namų balkonų.

M. Plepio nuotr.

Tarp dalyvių buvo „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas, šokio trupės „Nuepiko“ narys Marius Pinigis, žinomi atlikėjai ir dainų kūrėjai Jurga Šeduikytė, Erika Jennings ir Jurgis Didžiulis, Rūta MUR, Kamanių šilelis, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, baritonas Raimondas Baranauskas ir kt. 

Apie projekto sėkmę ir įspūdžius pasakoja „Fluxus Labas“ programos kuratorė Aistė Ptašinskaitė-Paukštė ir koordinatorė Simona Savickaitė.

– Kaip gimė „Kultūra į kiemus“ ir kokie procesai vyko užkulisiuose, organizuojant šį projektą?

Aistė: „Kultūra į kiemus“ gimė labai netikėtai: sužinoję, kad įvedamas karantinas, ėmėme mąstyti, kad negalime tiesiog visko sustabdyti ir palikti bendruomenes. Įkvėpimu tapo internete jau sklandantys pavyzdžiai iš Italijos apie koncertus, sporto treniruotes balkonuose. Finansų beveik neturėjome, tad pradėjome galvoti, kokius vietos gyventojus galima įtraukti. Taip pradžioje zumbos treniruotes kiemuose savanoriškai ėmė vesti viena trenerė iš Šilainių Karolina Budrytė, o vėliau, tai išsivystė į „Kultūra į kiemus“. Darbo buvo labai daug: kiemų paieška, derinimas su bendruomenėmis ir labai intensyvus pasirodymų grafikas. Kadangi dauguma žmonių tuomet buvo namuose, o viešos komunikacijos vengėme, siekdami išvengti buriavimosi kiemuose, tai kvietimus palikdavome gyventojams prie durų 1–2 dienos iki pasirodymo. Daug pagelbėjo ir pačios kiemų bendruomenės.

Simona: Kiemų bendruomenės labai prisidėjo padedant nešioti kvietimus, suteikiant koncertams elektros, informuojant kaimynus. Gelbėdavo ir visai paprastais, bet labai svarbiais daiktais, kurių pritrūkdavome – šluotomis, kėdėmis, lipnia juosta.

M. Plepio nuotr.

– Kokie buvo įsimintiniausi projekto pasirodymai, reakcijos?

Aistė: Man asmeniškai įsimintiniausias buvo pirmasis pasirodymas, kai viename Dainavos kieme M. Pinigis atliko šiuolaikinio šokio pasirodymą. Tai buvo standartinis, duobėtas ir automobiliais užgrūstas daugiabučio kiemas, kurio fone šiuolaikinis pasirodymas atrodė labai kontrastingai. Vis dėlto po pasirodymo, kurį stebėjo beveik pilnai užpildyta auditorija, t. y. beveik visuose languose bei balkonuose buvo žiūrovai, jie ilgai plojo ir buvo keista, bet miela daugiabučių kieme girdėti bravo šūksnius.

Simona: Man labiausiai įsiminė J. Didžiulio ir E. Jenings koncertas Šilainiuose, kuomet tūkstantiniame kieme žmonės dainavo pro langus, mojavo kaimynams, grojo gitaromis ir kitais instrumentais – girdėjosi žiūrovų šūksniai, komentarai, reakcijos. Kieme tvyrojo didelio bendruomeniškumo, vienybės ir džiugesio nuotaika.

M. Plepio nuotr.

– Kokių atsiliepimų sulaukėte?

Simona: Sulaukėme labai daug prašymų atvykti į kiemus, kuriuose dar nebuvome. Žinoma, dauguma dėkojo, kad šiuo įtemptu karantino metu atnešėme į jų kiemą daug pozityvumo ir vilties.

Aistė: Matėsi, jog pasirodymai atnešė daug pozityvių įspūdžių visiems, tačiau dėl griežtų karantino ribojimų, gyvai išgirsti atsiliepimų nebuvo daug galimybių. Vis dėlto man atrodo, „Kultūra į kiemus“ vienodai daug gerų emocijų, įkvėpimo ir palaikymo suteikė tiek namuose uždarytiems gyventojams, tiek profesionaliems atlikėjams. Šie koncertai kiemuose atlikėjams tapo galimybe po ilgo laiko pagaliau vėl koncertuoti gyvai publikai ir matėsi, kad jiems tai be galo svarbu. Be to, tai tapo dideliu impulsu, kad profesionalus menas iš salių atkeliautų tiesiai pas žmones (turbūt didžiausią įspūdį žmonės padarė operos bei orkestrų pasirodymai kiemuose).

– Koks jausmas gauti apdovanojimą? Kokios komandos nuotaikos?

Simona: Neįtikėta! Nuostabu, kad visos pastangos ir laikas gvildenant projekto koncepciją bei ją įgyvendinant yra pastebėtos ir įvertintos pasauliniame lygmenyje.

Projektas buvo atrinktas tarp dešimties unikaliausių muzikos projektų pasaulyje „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ apdovanojimuose, kuriems nominavo Lina Navickaitė-Martinelli, LMTA Muzikologijos katedros profesorė, humanitarinių mokslų daktarė ir žurnalo „Lithuanian Music Link“ redaktorė. L. Navickaitės-Martinelli teigimu, projektas kuria vertę profesionalią kultūrą pristatydamas atvirose erdvėse ir suteikdamas progą kultūros ir pramogų pasiilgusiems žmonėms prasmingai praleisti laiką ir patirti teigiamas emocijas sudėtingu pandemijos laikotarpiu.

„Kultūra į kiemus“ projektas, kartu su įvairių sričių atlikėjais ir profesionalais kiemuose dovanojęs laukimo jaudulį ir kūręs ryšį tarp atlikėjo ir žiūrovo pandemijos metu, ne tik įkvėpė Kauno miesto ir rajono gyventojus, tačiau ir buvo įvertintas užsienio šalyse.

Dar praeitų metų spalį projektas išrinktas tarp dešimties geriausių projektų su pandemija kovojančioje Europoje Politikos inovacijų instituto apdovanojimuose, o šįmet projektas atrinktas tarp dešimties unikaliausių muzikos projektų pasaulyje „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ apdovanojimuose.

„Kultūra į kiemus“ projektą apdovanojimuose „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ nominavo  Lina Navickaitė-Martinelli, LMTA Muzikologijos katedros profesorė, humanitarinių mokslų daktarė ir žurnalo „Lithuanian Music Link“ redaktorė.

L. Navickaitės-Martinelli teigimu, projektas kuria vertę profesionalią kultūrą pristatydamas atvirose erdvėse ir suteikdamas progą kultūros ir pramogų pasiilgusiems žmonėms prasmingai praleisti laiką ir patirti teigiamas emocijas sudėtingu pandemijos laikotarpiu.

„Classical: NEXT“ organizacijos, jungiančios įvairius muzikos profesionalus visame pasaulyje, apdovanojimų „Innovation award“ tikslas yra atkreipti dėmesį į unikaliausias, šiuolaikiškiausius muzikos projektus visame pasaulyje bei pristatyti juos muzikos specialistų bendruomenei.

Projektus apdovanojimams šįmet pristatė aštuoniolikos muzikos žurnalistų ir ekspertų komanda iš šešiolikos šalių. Tarp atrinktų dešimties geriausių projektų sąraše kartu su „Kaunas 2022“ projektu „Kultūra į kiemus“ – Anglijos nacionalinės operos projektas „ENO Drive & Live“, Graikijos nacionalinės operos projektas „The Covid Era“, Amerikos operos „On Site Opera“ įkūrėjo Eric Einhorn vadovaujamas projektas „To My Distant Beloved“, ir kiti.

Kauno rajone ir Kaune pasirodė Kauno valstybinio muzikinio teatro artistas Raimondas Baranauskas, Jurga Šeduikytė, elektroninės muzikos atlikėja Rūta Mur, violončelininkas Justas Kulikauskas, oro akrobatai Konstantin ir Elena Kosovec, atlikėjas Kazimieras Likša, aktorių duetas “Kamanių šilelis”, šokėjai Marius Pinigis ir Ema Senkuvienė.

O antradienį Šilainiuose žiūrovams iš balkonų dainavo Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings.

Akimirkas iš pasirodymų galite pamatyti nuotraukų galerijoje.

Balandžio 28 d. 19.30 val. Kaune, Šilainiuose, daugiabučių kieme žiūrovams iš balkonų dainuos žinoma atlikėjų pora Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings, sukūrę specialią karantino dainą „Stop, atgal!“ – muzikinį priminimą laikytis atstumo karantino metu.

Tą pačią dieną 17 val. Kauno rajone, Domeikavoje, šiuolaikinį šokio pasirodymą atliks profesionali šokėja Ema Senkuvienė – buvusi ilgametė Kauno šokio teatro „Aura“ šokėja, Lietuvos šiuolaikinio šokio asociacijos narė.

Trumpi „Kultūros į kiemus“ profesionalių menininkų pasirodymai sulaukė didelio tiek transliacijas bei gyvus pasirodymus stebėjusių žiūrovų, tiek užsienio žiniasklaidos susidomėjimo.

„Kaunas 2022“ iniciatyvos įkvėpti savo pasirodymus į balkonus ir namų kiemus perkėlė įvairios Lietuvos organizacijos, menininkai ir kitos iniciatyvos.