Apdovanojimas skiriamas už ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už talentą ir sukurtus ryškius, įsimintinus vaidmenis, kultūros sklaidą, už reikšmingą pilietinę ir visuomeninę veiklą, pranešė ministerija.

Sekmadienį 80-metį minėsianti O. Dautartaitė sceninį kelią pradėjo 1964-aisiais Kauno valstybiniame lėlių teatre, jame sukūrė daugiau nei dvi dešimtis personažų. Nuo 1976 metų ji pradėjo dirbti Valstybiniame Šiaulių dramos teatre.

„Už ryškius vaidmenis aktorė yra pelniusi premijas tarptautiniuose festivaliuose Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje“, – pažymi ministerija.

Pasak pranešimo, O. Dautartaitė su režisieriumi Gyčiu Padegimu bei aktoriumi Pranu Piauloku Valstybiniame Šiaulių dramos teatre inicijavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdį.

2008 metais aktorė grįžo į Kauną bei iki šiol bendradarbiauja su Maironio lietuvių literatūros muziejumi, Juozo Tumo-Vaižganto butu-muziejumi, Juozo Grušo namais-muziejumi, bibliotekomis bei ugdymo įstaigomis.

Ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ atsiėmę Kazimieras ir Virginija Mizgiriai yra įkūrę Baltijos gintaro meno centrą, Menininkų namus, atidarę keletą galerijų.

Kuršių nerijos ir gintaro vardą pasaulyje K. Mizgiris garsina ir savo leidybine, fotografine, parodine veikla, pranešė Kultūros ministerija.

Šeštadienį atvertame Mizgirių gintaro muziejuje bus eksponuojami ypač reti gintarai, iš šios medžiagos sukurti meno kūriniai, o su gintaro istorija lankytojus supažindins virtualūs pasakojimai.

„Naujajame savo kūrinyje – Gintaro muziejuje – pasirinkote kurti ypatingą naratyvą – pasakojate gintaro kelią iš gamtos į kultūrą. Iš tiesų turbūt nėra geresnės vietos pajusti gamtos ir kultūros dermę nei Neringa. Čia vienodai svarbūs abu dėmenys: ir unikali gamta, ir senas tradicijas turintis kultūrinis vyksmas. Neabejoju, kad į Nidos dvasią nuo pat pirmos dienos šis muziejus įsikomponuos labai organiškai ir natūraliai, tarsi inkliuzas gintaro luite“, – teikdamas garbės ženklą K. Mizgiriui kalbėjo kultūros ministras.

K. Mizgiriui šeštadienį taip pat suteiktos Neringos miesto garbės piliečio regalijos už nuopelnus ir pastangas garsinant Kuršių neriją, pasitelkus fotografijos meną, parodinę, leidybinę, muziejinę veiklą Lietuvoje ir užsienyje.

Aukščiausią ministerijos apdovanojimą N. Češkevičiūtei antradienį įteikė kultūros viceministras Romas Jarockis, pranešė ministerija.

Ji apdovanota už įvairiapusę profesinę ir visuomeninę veiklą, už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

„Neringa Češkevičiūtė – didelę profesinę patirtį sukaupusi archyvarė, istorikė, ji savo žiniomis nuoširdžiai dalijasi su Lietuvos ir užsienio kolegomis, Vilniaus universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultetų studentais. Jos profesinė ir visuomeninė veikla įkvepia aktyviai domėtis istorija“, – įteikdamas apdovanojimą sakė R. Jarockis.

1982 metais baigusi Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, N. Češkevičiūtė pradėjo dirbti Lietuvos valstybės istorijos archyve antros kategorijos archyviste. 1990 metais jis buvo paskirta šio archyvo Dokumentų panaudojimo ir publikacijų skyriaus vedėja, 1993–2012 metais vadovavo Rusijos imperijos įstaigų dokumentų skyriui, nuo 2012 metų vadovauja Informacijos ir sklaidos skyriui.

Archyvarė yra parengusi per pusšimtį publikacijų apie Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomus unikalius dokumentus, archyvaro profesijos svarbą šiuolaikinėje visuomenėje, genealoginės paieškos kelius ir klystkelius.

Nuo 2009 metų N. Češkevičiūtė yra išrinkta Archyvarų asociacijos valdybos pirmininke. Ji taip pat yra Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos garbės narė.

Taip įvertinti ypatingi jos nuopelnai Lietuvos kultūrai, iniciatyvos, inspiruojančios analitinį ir kritinį požiūrį į šiuolaikinį vizualų meną, parama menininkams, aktyvi kultūrinė ir visuomeninė veikla, asmeninė atsakomybė, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

Apdovanojimą R. Jurėnaitei įteikęs kultūros ministras Šarūnas Birutis palinkėjo profesorei nenuilstamos energijos, kuria menotyrininkė spinduliuoja tiek rengdama jaunus menotyrininkus, tiek rašydama savo mokslinius darbus, tiek išsaugodama pilietišką laikyseną.

„Šio ženklo įteikimas man yra proga padėkoti visiems, su kuriais yra tekę gyvenime dirbti ir Vilniaus dailės akademijoje, ir Soroso šiuolaikinio meno centre, ir kasmet rengiant „ArtVilnius“ meno mugę, ir pačiai Kultūros ministerijai, su kuria kiekvienam iš mūsų tenka labai daug bendradarbiauti“, – sakė profesorė.

R. Jurėnaitė yra viena iš svarbiausių pereinamojo Lietuvos laikotarpio asmenybių, savo pedagogine, menotyrine, ekspertine, administracine veikla turėjusi veiksmingos įtakos spartesniam posovietinio meno modernizavimui Lietuvoje. Ji pirmoji kuravo temines, Lietuvos meno istoriją pakeitusias, vaizduojamojo meno parodas.

Ne mažiau svarbi ir dabartinė jos veikla, gilų pažinimą demonstruojantys R. Jurėnaitės menotyriniai tekstai knygose, taiklios recenzijos, profesoriavimas Vilniaus dailės akademijoje. Aktyvus dalyvavimas kuratorinėje veikloje išskiria R. Jurėnaitę kaip vieną iš aktyviausių ir įtakingiausių meno lauko dalyvių Lietuvoje.

Fotomenininkas Algimantas Kunčius penktadienį bus apdovanotas Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Kaip pranešė Kultūros ministerija, garbės ženklas fotomenininkui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui A.Kunčiui skiriamas už Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, asmeninę poziciją ir atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

Apdovanojimas bus įteikiamas penktadienį, atidarant personalinę fotomenininko parodą „Vaizdaraščiai“ Nacionalinėje dailės galerijoje.

A.Kunčius yra vienas svarbiausių Lietuvos fotomenininkų, formavusių Lietuvos fotografijos meno mokyklą, vienas iš Lietuvos fotomenininkų sąjungos steigėjų.

Garso režisieriui, kino ir televizijos filmų muzikos kūrėjui Algimantui Apanavičiui įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Apdovanojimas skirtas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui.

Baigęs fortepijono specialybės studijas Muzikos ir teatro akademijoje, A. Apanavičius atėjo dirbti į televiziją ir pradėjo nuo tada naujos žinių laidos „Panorama“. Garso režisierius atsimena, kad reportažuose turėjo skambėti muzika.

„Reikėdavo man parinkti muziką, 16 valandą būdavo repeticija, tad čia juokas parinkti muziką. Sumontuoti į vieną juostą, ir kad kiekvieno siužeto būtų pradžia ir pabaiga. Sinchroniškai, prasidėjus kitam siužetui, pats pereitų sekantis gabaliukas. Reikėjo būti garso montažo virtuozu ir tokiu tapau tada“, – dalijasi prisiminimais garso režisierius, kompozitorius Algimantas Apanavičius.

Po trejų metų A. Apanavičius pradėjo dirbti su dokumentinių filmų kūrėjais. Kaip prisimena, tada Maskva atsiųsdavo visai netinkančią muziką.

Per beveik 50 darbo metų Algimantas Apanavičius yra sukūręs ir muzikos filmams. Jo garso takelis skamba beveik dviejuose šimtuose Lietuvos kino studijos ir Lietuvos televizijos filmų, spektaklių, tarp jų ir „Niekas nenorėjo mirti“, „Sodybų tuštėjimo metas“ ar „Maža išpažintis“.

„Reikėdavo filmui kartais parašyti per naktį muziką. Nori, rašyk ar nerašyk, ten buvo tavo reikalas, bet reikia padaryti. Reikia tą pačią dieną vežti į Maskvą, kad būtų priduotas filmas, gauti pinigai. Montuoja režisieriai iki paskutiniųjų, o muzikai nieko nebelieka“, – pasakojo A. Apanavičius.

Televizijos filmo „Tadas Blinda“ muzika, kaip juokauja A. Apanavičius, kartais tapatinama su liaudies polkomis, nors ją sukūrė garso režisierius. Vasarą šventęs 80 gimtadienį, A. Apanavičius dirba ir šiandien – kartu su žurnaliste Nijole Baužyte kuria televizijos apybraižas apie Lietuvos miestelius.

1961 m. jis baigė Lietuvos konservatorijos A. Dvarionienės fortepijono klasę. Nuo 1960 m. Lietuvos televizijos garso režisierius, 1967–1983 m. ir 1988–1998 m. vyr. garso režisierius. Nuo 1994 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, nuo 1996 m. Kino ir televizijos katedros garso režisierių kurso vadovas.

1963–2001 m. sukūrė muziką apie „Maža išpažintis“, „Surask mane“, „Kai aš mažas buvau“, „Vėjas rugiuose“, ir dokumentiniams filmams „Šimtamečių godos“, „Hommo esse“, „Ir aš nieko pakeist negaliu“, televizijos meniniams filmams „Mirtis ir vyšnios medis“, „Tadas Blinda“, „Ko verkė pušys“, „Raudonmedžio rojus“, "Sodybų tuštėjimo metas, Devyni nuopolio ratai, „Žalčio karūna“, „Valdžia“, dokumentiniam ciklui apie Lietuvos partizanus, tarp jų – „Ketvirtasis prezidentas“.

Tautinių bendrijų namų direktorei Alvidai Gedaminskienei pirmadienį bus įteiktas Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Šis apdovanojimas jai skirtas už regiono kultūros tapatumo stiprinimą, pilietiškumo ir pagarbos kultūrų raiškos įvairovei skatinimą, pranešė Kultūros ministerija.

A.Gedaminskienė daugiau nei du dešimtmečius dirba tautinių mažumų srityje, padeda bendruomenėms puoselėti tautinį tapatumą bei integruotis į visuomeninį Lietuvos gyvenimą.

Nuo 2000 metų A.Gedaminskienei vadovaujant Tautinių bendrijų namams, jie tapo tautinių mažumų visuomeninių organizacijų, neformaliojo ugdymo įstaigų užsiėmimų, repeticijų ir įvairių iniciatyvų vieta, kur siekiama padėti tautinių bendrijų atstovams puoselėti tautinį tapatumą (kalbą, tradicijas, kultūrą), supažindinti Lietuvos ir kitų šalių visuomenės narius su įvairialypiu mūsų šalies kultūriniu paveldu, skatinti pagarbą kultūrų raiškos įvairovei, ugdyti tautinių mažumų kūrybinę kompetenciją ir saviraišką bei skatinti jų aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, rašoma pranešime.

A.Gedaminskienė yra daugelio tautinių mažumų renginių – „Duonos šventė“, „Sekmadieninių mokyklų festivalis“ – iniciatorė, organizuoja įvairius renginius, skirtus paminėti toleranciją, kultūrų įvairovę, diskriminacijos panaikinimą, žmogaus teises.

Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ skirtas vienam žymiausių lietuvių kino operatorių, pedagogui Viktorui Radzevičiui.

60 metų jubiliejų švenčiantis kino menininkas apdovanotas už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, bendruomeniškumo stiprinimą, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką, pranešė ministerija.

Garbės ženklas bus įteiktas penktadienį Lietuvos kinematografininkų sąjungoje per V.Radzevičiaus kūrybos vakarą.

V.Radzevičius profesijos mokėsi Maskvoje, VGIK (Visasąjunginiame valstybiniame kinematografijos institute). Jo 30-ties kūrybos metų filmografijoje – beveik keturios dešimtys vaidybinių ir dokumentinių filmų.

V.Radzevičius apdovanotas už geriausią operatoriaus darbą filmuose „Vilko dantų karoliai“ (rež. Algimantas Puipa), „Elzė iš Gilijos“ (rež. A.Puipa), „Duburys“ (rež. Gytis Lukšas).

Šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto kino kalbos gramatiką, operatorinį meistriškumą, kameros judesį.

85-ąjį jubiliejų švenčiantis dirigentas Saulius Sondeckis apdovanotas Kultūros ministerijos garbės ženklu "Nešk savo šviesą ir tikėk".

Šį apdovanojimą jam penktadienį įteik kultūros ministras Šarūnas Birutis.

"Saulius Sondeckis – pasaulyje pripažintas dirigentas, pedagogas, profesorius, apdovanotas aukščiausiais Lietuvos atlikėjui skirtais titulais, yra gražiausias sektinas pavyzdys savo mokiniams ir profesionalios kultūros atstovams bei gerbėjams. Man didelis džiaugsmas ir garbė pasveikinti Maestro, nepailstantį menininką, kurio darbai – neabejotinai ryški mūsų kultūros istorijos dalis, įkvepianti ateities kartas. Linkime maestro stiprios sveikatos, gražių, šviesių ir turiningų dienų", - sakė ministras. 

Per 50 metų kūrybinį laikotarpį profesorius S.Sondeckis dirigavo daugiau kaip 3000 koncertų beveik visose Europos šalyse, JAV, Japonijoje, Kuboje, Kanadoje, Taivanyje, Pietų Korėjoje. 

S.Sondeckis gimė 1928 metų spalio 11 dieną Šiauliuose. 1948-1952 metais jis studijavo smuiką Lietuvos konservatorijoje pas profesorių Aleksandrą Livontą. Smuiko studijas tęsė Maskvos konservatorijoje, kartu pas Igorį Markevičių studijavo dirigavimą.

Kaip dirigentas S.Sondeckis pradėjo dirbti 1955 metais. Iš pradžių jis vadovavo M.K.Čiurlionio meno mokyklos moksleivių orkestrui. Mokyklos orkestro didžiausias laimėjimas - 1976 Herberto von Karajano jaunųjų orkestrų konkurse Berlyne gautas aukso medalis. 1960 metais maestro subūrė Lietuvos kamerinį orkestrą, su kuriuo koncertavo daugelyje pasaulio šalių ir vadovavo jam iki uždarymo 2004 metais. Jis taip pat yra vadovavęs Leningrado (dab. Sankt Peterburgas) valstybinio Ermitažo orkestrui, Lietuvos Baltijos kameriniam orkestrui, dirigavęs kameriniam orkestrui "Maskvos virtuozai".

Profesorius yra apdovanotas Gedimino 5 –ojo ir 1-ojo laipsnio ordinais, 1998 metais apdovanotas Lietuvos Vyriausybės premija, 1999 metais – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija, 2000 metais paskelbtas Šiaulių miesto garbės piliečiu, 2002 metais S.Sondeckiui įteiktas Sausio 13-osios atminimo medalis, Estijos Marijos žemės kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinas, 2003 metais – pirmos klasės Austrijos garbės kryžius.

Penktadienį Vilniuje žymiam kino režisieriui, operatoriui Jonui Griciui bus įteikiamas Kultūros ministerijos garbės ženklas "Nešk savo šviesą ir tikėk".

Šiemet maestro švenčia 85 metų jubiliejų.

J.Gricius 1954 metais baigė Visasąjunginį kinematografijos institutą, nuo 1958 metų jis dirbo Lietuvos kino studijoje.

J.Gricius dirbo tokiuose filmuose kaip "Paskutinė atostogų diena", "Niekas nenorėjo mirti", "Laiptai į dangų", "Seklio Kalio nuotykiai","Kelionė į rojų", "Turtuolis, vargšas", "Žolės šaknys" ir kt.

J.Gricius 1997 metais apdovanotas Gedimino ordinu.