Trečiadienį Seimo Kultūros komiteto posėdyje dalyvavęs Simonas Kairys teigė, kad jau nuo kitų metų bus siekiama pakeisti šiuo metu galiojančią kultūros projektų finansavimo tvarką.

„Vienas pagrindinių dalykų, ką esu deklaravęs ir ką, tikiuosi, su jūsų pagalba Seime turėtume pasiekti, – kad biudžetinės įstaigos nedalyvautų Kultūros tarybos projektuose“, – sakė ministras.

Jis tvirtino, kad jau formuojant kitų metų kultūros biudžetą biudžetinės įstaigos būtų išimtos iš Kultūros rėmimo fondo.

Seimo Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis teigė, kad biudžetinės įstaigos yra  pajėgios geriau parengti didesnius projektus nei individualūs menininkai, ir tokiu būdu pastarieji susiduria su nelygia konkurencija bei gauna mažiau lėšų.

„Didžioji dalis valstybinių organizacijų gauna finansavimą administravimui, tačiau negauna lėšų veiklai, todėl jos kreipiasi į Kultūros tarybą. Tada išeina tokia keista situacija, kad menininkai, kurie negauna valstybės finansavimo ir gyvena iš projektinių pinigų, turi mažiau galimybių savo projektus įgyvendinti, nes daugiau galimybių ir projektai turbūt didesni yra valstybinių organizacijų, įstaigų“, – sakė V. Kernagis.

Laikinasis Kultūros tarybos vadovas Mindaugas Bundza tvirtino, jog įspūdis, kad valstybės ir savivaldybių kultūros įstaigų projektai dažniau gauna finansavimą nėra teisingas, tačiau pripažino, kad problema egzistuoja.

„Žinoma, kad yra sričių, programų, kur biudžetinių, nacionalinių įstaigų dalyvavimas yra didesnis. (...) Tačiau nė vienoje meno srityje biudžetinis sektorius nėra dominuojantis“, – teigė jis.

M. Bundza siūlė nacionalines kultūros įstaigas finansuoti tokiu pačiu principu, kuris taikomas profesionaliojo scenos meno įstaigoms. Nuo 2018 metų jų veiklai kasmet skiriamos lėšos iš specialaus fondo ir jų kuriami projektai nekonkuruoja dėl finansavimo su kitų kūrėjų projektais.

Kultūros tarybos vadovas tvirtino, kad taryba tai akivaizdžiai pajuto, skirstydama Kultūros rėmimo fondo lėšas.

„Pavyzdžiui, išėjus Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui iš Kultūros tarybos projektų daugiau individualių kūrėjų galėjo aplikuoti“, – sakė jis.

Kultūros taryba administruoja Kultūros rėmimo fondo lėšas bei kitas kultūros ir meno projektų daliniam finansavimui skiriamas lėšas, konkurso būdu finansuoja kultūros ir meno projektus, skiria valstybės stipendijas kultūros ir meno kūrėjams.

Šiemet iš Kultūros rėmimo fondo įvairiems projektams, stipendijoms numatoma paskirstyti 21 mln. eurų.

Ši suma numatyta Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėse. Jas šią savaitę patvirtino kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Fondo lėšos didėja augant surenkamiems akcizams – jos yra tiesiogiai priklausomos nuo šių mokesčių.

Lėšas skirstančios Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorius Mindaugas Bundza BNS sakė, kad norint patenkinti visas teikiamas paraiškas, reikėtų 80 mln. eurų. Paraiškas kūrėjai galės teikti rugsėjį. Antrasis etapas, kuriuo iš naujo vertinami finansavimo negavę projektai, numatytas kitų metų vasarį.

Konstitucinis Teismas yra gavęs prašymą išaiškinti, ar Kultūros rėmimo fondo įstatymas bei kiti teisės aktai, numatantys skiriamų lėšų dalies sąsają su akcizais, neprieštarauja Konstitucijai.

M. Brundzos teigimu, Konstitucinio Teismo sprendimas neturėtų paveikti 2020-iesiems numatomų lėšų, kadangi jos skiriamos nuo akcizų, surinktų per praėjusį laikotarpį.

Pagal Kultūros ministerijos patvirtintas gaires, daugiau nei puse milijono didinamas finansavimas meno sričių projektams – architektūrai, dizainui, dailei, fotografijai, tarpdisciplininiam menui, teatrui, šokiui, cirkui, literatūrai ir muzikai. Jis sieks 5,5 mln. eurų.

Daugiau kaip 420 tūkst. eurų iki 1,2 mln. eurų didėja lėšos meno kūrėjų organizacijų strateginių programų įgyvendinimui. Taip siekiama, kad meno kūrėjų asociacijos nedalyvautų meno sričių projektų konkursuose ir čia galėtų lengviau konkuruoti mažos kultūros organizacijos.

Maždaug 100 tūkst. eurų finansavimas didės muziejų, bibliotekų ar archyvų kuriamoms inovatyvioms paslaugoms.