JAV palaikomos kurdiškosios Sirijos demokratinės pajėgos (SDF) sekmadienį pranešė pradėjusios plataus masto operaciją perpildytoje pabėgėlių stovykloje, kur nuo metų pradžios įvykdyta daugiau nei 40 žmogžudysčių.

Kurdų pareigūnai perspėja, kad stovykla, kurioje gyvena beveik 62 tūkst. žmonių, tampa ekstremistų parako statine, nes tarp stovyklos gyventojų slapstosi IS džihadistai.

„Suėmėme 125 narius iš IS miegančiųjų kuopelių, įskaitant 20, vadovaujančių kuopelėms ir nužudymams stovykloje“, – sakė kurdų vidaus saugumo pajėgų „Asayish“ atstovas Ali al Hassanas (Ali Hasanas).

Pasak jo, nuo metų pradžios buvo įvykdyta daugiau nei 47 žmogžudystės.

„Asayish“ būstinėje Al Holo mieste kalbėjęs atstovas sakė, kad keletas IS narių infiltravosi tarp stovyklos gyventojų, apsimetę civiliais.

„Jų tikslas – veikti viduje ir persigrupuoti“, – per spaudos konferenciją sakė A. al Hassanas.

Per operaciją „Asayish“ pajėgų kariai rado „elektroninių schemų, naudojamų sprogstamųjų užtaisų gamybai“ ir kitų karinių reikmenų, pridūrė jis.

Al Holo stovykla yra didesnioji iš dviejų  kurdų vadovaujamų stovyklų įtariamų IS džihadistų giminaičiams Sirijos šiaurės rytuose.

Joje apsistoję daugiausiai sirai ir irakiečiai, tačiau taip pat yra tūkstančiai žmonių iš Europos ir Azijos.

Dauguma vietos gyventojų šią stovyklą laiko paskutine liekana „kalifato“, kurį džihadistai 2014 metais paskelbė įkuriantys didelėje dalyje Sirijos ir kaimyninio Irako teritorijų.

„Nepaistant fakto, kad stovykloje suėmėme daug miegančių kuopelių veikėjų, įskaitant aukšto rango pareigūnus, pavojus Al Hole išlieka“, – kalbėjo A. al Hassanas.

„Mūsų operacijos sėkmė... be tarptautinės paramos ilgai neišsilaikys“, – pridūrė jis.

Sirijos kurdai ne kartą ragino tarptautinę bendruomenę grąžinti stovykloje laikomus užsieniečius į jų kilmės šalis.

Tačiau šie raginimai dažniausiai yra ignoruojami. Kai kuriems atvykėliams, dažniausiai vaikams, būna leidžiama išvykti, bet tik retais atvejais.

„Jei nebus ištesėti mūsų šaliai Jungtinių Valstijų duoti pažadai, net ryžtingiau tęsime mūsų operaciją“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas prieš išvykdamas derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Ankara praėjusią savaitę paskelbė 120 valandų sustabdanti puolimą, pasiekusi atitinkamą susitarimą su JAV viceprezidentu Mike'u Pence'u (Maiku Pensu). Kurdų kovotojams buvo leista pasitraukti iš pasienio, kad Turkija galėtų įkurti ten „saugiąją zoną“.

R. T. Erdoganas antradienį, artėjant susitarimo terminui, išskrido į Juodosios jūros kurortą Sočį derybų su V. Putinu.

„Turėsime galimybę aptarti žingsnius, leisiančius nutraukti [kurdų pajėgų] buvimą režimo kontroliuojamuose rajonuose“, – sakė turkų lyderis.

R. T. Erdoganas pareiškė, kad jam netrukdo pajėgos, Damasko dislokuotos palei Turkijos sieną esančiuose keliuose Sirijos regionuose.

Jis taip pat tvirtai atmetė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) raginimą pratęsti paliaubas.

„Macronas nepateikė man tokio siūlymo. Iš tikrųjų Macronas aptaria tokius dalykus daugiausia tu teroristais“, – nurodė R. T. Erdoganas, turėdamas omeny prancūzų lyderio susitikimą su kurdų vadovaujamų Sirijos demokratinių jėgų (SFD) atstove Jihane Ahmed (Džihan Ahmed).

„Jis nusprendė perduoti mums teroristų siūlymą. Prancūzija nėra mūsų pašnekovė“, – sakė Turkijos prezidentas, pabrėždamas, kad Ankara aptaria padėtį Sirijoje su Vašingtonu.

E. Macronas pirmadienį pareiškė Vladimirui Putinui, jog Paryžius norėtų, kad Turkijos paskelbtos paliaubos būtų pratęstos, rašoma Eliziejaus rūmų pareiškime.

„Prezidentas pabrėžė, kad svarbu pratęsti dabartines paliaubas ir išspręsti šią krizę diplomatijos priemonėmis“, – abiejų lyderių pokalbį telefonu komentavo prancūzų prezidentūra.

Ankara laiko Sirijos kurdų pajėgas uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), nuo 1984 metų tęsiančios Turkijoje kruviną sukilimą, „teroristine atšaka“.

Į teroristinių grupuočių sąrašus PKK taip pat yra įtraukusios JAV ir Europos Sąjunga.

R. T. Erdoganas taip pat patvirtino, kad dalis kurdų kovotojų pasitraukė iš siūlomos saugiosios zonos, kurią jis norėtų išplėsti nuo Sirijos šiaurės vakarinio Džarabuluso miesto iki Irako sienos.

„Kol kas atsitraukė apie 700–800 (kovotojų)“, – pareiškė prezidentas ir pridūrė, kad likę 1,2 tūkst.–1,3 tūkst. kurdų kovotojų taip pat turėtų palikti savo pozicijas.

„Siekiame šio tikslo. Procesas neužsibaigs, kol nebus atitrauktos visos pajėgos“, – perspėjo jis.

R. T. Erdoganas taip pat išreiškė nepasitenkinimą dėl kai kurių Irano politikų nepritarimo Ankaros kariniams veiksmams Sirijoje. Jis pabrėžė, kad iraniečių prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) „turėjo nutildyti tuos balsus“.

„Tai erzina mane ir mano kolegas“, – sakė R. T. Erdoganas.

Kalbėdamas apie planuojamą susitikimą su E. Macronu ir Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu), turkų lyderis pareiškė, kad jis galėtų įvykti prieš ar po NATO viršūnių susitikimo, vyksiančio prie Londono gruodžio 3–4 dienomis.