Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus teigimu, tai, jog jau netrukus prasidės medinės Kurhauzo dalies restauracijos darbai, yra labai svarbi žinia ne tik palangiškiams, bet ir visai kultūros bendruomenei, kadangi iki šio tikslo eita daug metų. „Kurhauzas yra istorinis objektas – juk būtent nuo šio pastato atsiradimo Palanga pradėjo vystytis kaip kurortas. Tai buvo pirmasis Palangos viešbutis, čia vyko ir visuomenės susibūrimai, kultūros renginiai. Kultūrinis gyvenimas ir dabar jau ne vienerius metus verda mūrinėje Kurhauzo dalyje, tačiau apmaudu, kad medinės šio pastato dalies vietoje daugelį metų stūksojo tik griuvėsiai“, – sakė Š. Vaitkus.

Vienas labai svarbus medinės Kurhauzo dalies atgimimo etapas baigtas 2018 m. – praėjusiais metais buvo restauruoti išlikę mūrinės Kurhauzo dalies pamatai, paraleliai buvo parengtas pastato kultūros paveldo tvarkybos projektas. „Dabar laukia medinės dalies išorės atgimimas“, – džiaugėsi kurorto meras.

Konkursas medinės pastato dalies restauracijos darbams atlikti bus skelbiamas artimiausiu metu. Planuojama, kad šio sudegusio kurorto simbolio išorė bus atkurta dar šiais metais, o visus darbus baigti – įrengti pastato vidų bei pritaikyti jį kultūros poreikiams – planuojama 2020 m.

Palangos simbolis Kurhauzas sudegė 2002 m. Užsitęsus kurorto Savivaldybės ginčams su Kurhauzo bendrasavininkiais dėl žemės sklypo prie Kurhauzo dydžio, šio pastato griuvėsiai kurorto centrą darkė dešimtmetį. Galiausiai 2011 m. Lietuvos Respublikos vardu įregistruotas 2000 m. detaliojo plano sprendinius atitinkantis 52,7 arų sklypas prie Kurhauzo, ir 2012 m. pradžioje parengtas Savivaldybei priklausančios mūrinės Kurhauzo dalies restauracijos bei pritaikymo projektas, numatytas valstybės, Kultūros paveldo departamento bei Palangos miesto savivaldybės finansavimas.

Kurhauzo mūrinės dalies restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d., o po pusantrų metų – 2013 m. gruodį restauruotas Kurhauzas atvėrė duris visuomenei.

Ir nors mūrinėje Kurhauzo dalyje jau ne vienerius metus aktyviai vyksta kultūrinis gyvenimas, privatiems asmenims priklausiusios medinės pastato dalies likučiai – pamatai – ir toliau iro. Situacija iš esmės pasikeitė 2017 m. birželio 30 d., Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį, jog Palangos Kurhauzo medinė dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn. Palangos miesto savivaldybė nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad išlikę ne Kurhauzo medinės dalies fragmentai būtų perduoti Palangos miesto savivaldybei ir kuo greičiau restauruoti. Vyriausybei priėmus atitinkamą nutarimą, 2017 m. spalio 17 d. ir ši kultūros paveldo objektas atiteko Palangos miesto bendruomenei. 

„Restauravus mūrinę Kurhauzo dalį bei perdavus ją kultūros bendruomenei, čia ėmė virti aktyvus kultūrinis gyvenimas – Palangos bendruomenė pagaliau įgijo salę, tinkamą koncertams, bendruomenės susitikimams. Per metus mūrinėje Kurhauzo dalyje įvyksta apie pusantro šimto aukšto lygio renginių, čia taip pat puikiai veikia Kultūros ir jaunimo centras. Restauruota medinė pastato dalis taip pat bus skirta kultūros bendruomenės poreikiams – čia vyks miesto meno kolektyvų repeticijos, bus įrengta teatro salė, kurioje spektaklius galės pristatyti Palangos Grubusis teatras, o taip pat ir iš kitų miestų atvykę teatrų kolektyvai“, – sakė kurorto meras.