Piešiniui perkelti ant pastato prireikė dviejų savaičių. Projekto įgyvendinimas užtruko dėl lietingų orų.

„Dailininkams ne vieną pusdienį teko tiesiog pasėdėti mašinoje ir palaukti, kol nušvis saulutė“, – pasakojo piešinio autorė, tauragiškė dailininkė, dizainerė Areta Didžionienė.

Sudėtingos technikos kūrinį įgyvendino dailininkas Rodion Petrov iš Klaipėdos, o jam padėjo ukrainietės Ksenija Burieka, Alesia Sajenko, Marija Gvozdeva ir pati autorė.

„Studijuodama vizualinį dizainą Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete visą laiką gilinausi į baltų kultūros simboliką, o Pasaulio medžio tema tapo magistrinio darbo tema, todėl norisi tęsti ir kuriant apie tai papasakoti daugiau. Mano prioritetai: žmogus, žmogaus ryšys su gamta, dermė su aplinka, estetiška, baltiška dvasia praturtinta kūrinio išraiška. Kadangi greta namo yra žalia zona, kur žmonės eina pasivaikščioti leidžia laisvalaikį, todėl žalios spalvos piešinys ant sienos subtiliai atrodo ir darniai įsilieja į aplinką“, – dėstė A. Didžionienė.

Pagrindinis piešinio idėjos tikslas – išsaugoti tautinį identitetą meno kalbos priemonėmis. A. Didžionienė kviečia susimąstyti, pasvarstyti, kas mes esame ir kuo tampame, kokias vertybes puoselėjame šiandiena, nuolat ir greitai besikeičiančiame pasaulyje.

Ką mena mūsų šaknys ir baltų kultūrinė tradicija?

„Ką mena mūsų šaknys ir baltų kultūrinė tradicija? Baltiškąjį istorijos laikotarpį galima pavadinti „Pasaulio medžio“ laikotarpiu. Kosmosas, žmogus ir medis protėvių buvo suvokiamas kaip vientisa sistema, tolygaus judėjimo ir gyvenimo simbolis. Jis susijęs su žmogaus vietos supratimu visose pasaulio sferose, žmogaus gyvenimo etapuose, istorijos tarpsniuose. Anuomet amžinai žaliuojantis ąžuolas buvo universalių žmogiškųjų vertybių simbolis. Dabar tai gali reikšti naują žaliąją idėją, kuomet pastatui suteikiamas naujas estetinis vaizdas. Tai inspiruoja mane studijuoti baltų kultūros simbolius ir naudoti juos savo kūryboje. Šį kūrinį „Pasaulio medis“ sukūriau būtent Kauno miestui“, – kalbėjo menininkė.

Įsigilinus į simbolius, žvelgiančius nuo sienos, galima atrasti, kad kūrinys byloja apie fundamentalias tiesas, visiems žmonėms svarbius, laikui nepavaldžius dalykus.

Aretos Didžionienės nuotr.

„Nuolat ir sparčiai besikeičiančiame pasaulyje ypač aktualu yra tai, kas artima ir vertinga, suteikia stabilumo ir darnos jausmą, o kartu ir reprezentuoja. Piešinys sukurtas jungties principu. Baltų kultūros ženklai, atspindintys atskiras sferas (dangaus, žemės, vandens) susipina su augaliniais motyvais, gyvūnų, elnio devyniaragio simboliniu įvaizdžiu“, – detalizavo A. Didžionienė.

Piešinio apačioje – iš pirmapradžių vandenų iškylančio kalno bei požeminio pasaulio užuominos. Aukštyn kyla iš žemės, kalno išaugantys medžiai, įgaunantys simbolinio elnio devyniaragio formas.

„Elnias dėl nuolat ataugančių ragų būdavo lyginamas ir su gyvybės medžiu, todėl simbolizuoja kūrimą, derlingumą, gamtos nuolatinę kaitą. Piešinio viršutinėje dalyje matyti  žydintys medžiai, ant kurių šakų daug gėlių ir paukščių – šviesos, meilės, šilumos nešėjų. Daug smulkių, tačiau apgalvotų detalių sujungtos į vieną piešinį, tarsi ornamentą“, – apibendrino autorė, pridurdama, kad šis „Pasaulio medis“ yra simbolinis vientisas pasakojimas apie žmones, bendravimą, ryšį su gamta, istorija ir pasauliu.

Kūrinio įgyvendinimą parėmė Kauno miesto savivaldybė.