„Advokatai D. Zagreckas ir advokatė G. Cimbolienė yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (...) kaip asmenys, aktyviai padėję atskleisti organizuotų grupių narių padarytas nusikalstamas veikas“, – BNS informavo Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Abiejų advokatų atžvilgiu pritaikytas Baudžiamojo kodekso straipsnis, kad organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime dalyvavęs asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas, jei prisipažįsta dalyvavęs darant nusikalstamą veiką ir padeda atskleisti kitų grupės narių padarytus nusikaltimus.

Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Renata Keblienė BNS pranešė, kad iš D. Zagrecko taip pat konfiskuota 50 tūkst. eurų, o iš G. Cimbolienės – 3 tūkst. eurų.

R. Keblienė pabrėžė, kad sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir pinigų konfiskavimo priėmė teismas, gavęs prokuratūros nutarimą.

D. Zagreckas iki šiol figūravo keliose teismams perduotose bylose, kurios buvo išskirtos iš didelės apimties teisėjų korupcijos ikiteisminio tyrimo. Pasinaudodamas savo pažintimis jis tarpininkaudavo arba žadėdavo tarpininkauti perduodant kyšius bylas nagrinėjantiems teisėjams už priimamus palankius sprendimus.

BNS žiniomis, advokatas buvo sulaukęs daugiausiai įtarimų iš visų per 50-ies byloje minimų asmenų. Jam buvo pateikti įtarimai dėl korupcijos, prekybos poveikiu ir kyšininkavimo.

G. Cimbolienės vardas buvo minimas šiam tyrimui pradžią davusioje kokaino pardavimo byloje, kurią šiuo metu nagrinėja Šiaulių apygardos teismas.

Tiek D. Zagreckas, tiek G. Cimbolienė teisėsaugos buvo sulaikyti pernai vasarį. D. Zagreckas tuomet buvo suimtas daugiau nei mėnesį, G. Cimbolienė laikyta suimta dešimtį parų.

Teisėjų korupcijos byloje įtarimai buvo pareikšti daugiau nei 50 asmenų, tarp jų – šešiems advokatams. Tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.

Per pusantrų metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios teismui buvo perduotos septynios bylos, jose šeši asmenys pripažinti kaltais, jiems skirtos įvairaus dydžio baudos, vienas asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą. Trijų asmenų atžvilgiu teisminis nagrinėjimas dar tebevyksta.

„Man tai nepriimtina ir aš į tai žiūriu neigiamai“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė A.Veryga.

Idėją įteisinti galimybę anonimiškai pervesti finansines padėkas medikams, taip esą sprendžiant korupcijos sveikatos apsaugos srityje problemas, vasarą iškėlė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vadovas Romas Valentukevičius.

Turiu idėjų: tai ir nepakantumo ugdymas, ir visuomenės švietimas, ir aiškinimas žmonėms, kuo korupcija yra pavojinga. Taip pat priemonės, susijusios su ta didžiąja korupcija. Tai efektyvesnis sistemos valdymas.

A.Veryga tvirtino, kad jeigu jis vadovaus Sveikatos apsaugos ministerijai, kova su korupcija bus tarp jo prioritetinių darbų. Kokių konkrečių veiksmų planuoja imtis, jis dar negalėjo pasakyti.

„Šiandien sunku kalbėti apie labai konkrečius žingsnius, nes nesu susipažinęs su tuo, kas jau yra suplanuota ministerijoje. Turiu idėjų: tai ir nepakantumo ugdymas, ir visuomenės švietimas, ir aiškinimas žmonėms, kuo korupcija yra pavojinga. Taip pat priemonės, susijusios su ta didžiąja korupcija. Tai efektyvesnis sistemos valdymas. Yra idėjų, kaip dar labiau išskaidrinti farmacijos kompanijų veiklą ir santykius su gydytojais, su parama jų kvalifikacijai kelti“, – dėstė kandidatas į ministrus.

Jis sutiko, kad viena iš smulkiosios korupcijos priežasčių medicinos įstaigose – maži gydytojų ir slaugytojų atlyginimai. Tačiau A.Veryga prisipažino kol kas nežinąs, kada ir kiek galėtų būti didinamos jų algos.

Kovojant su vadinamąja didžiąja korupcija sveikatos apsaugos srityje, kandidatas į ministrus žadėjo skaidrinti viešuosius pirkimus.

„Kitas klausimas, kuris svarbus, tai didieji korupcijos klausimai – tai viešieji pirkimai, vaistų pirkimai, jų kainos. Čia tikrai bus ryžtingų žingsnių. Būdamas Audito komitete stengsiuosi, kad skaidrumo priemonių atsirastų kaip galima daugiau“, – tvirtino jis.

Tuo metu Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas pareiškė, kad kyšių Lietuvos medicinoje nėra, tad nėra ir su kuo kovoti.

„Kyšių medicinos srityje nėra. Yra sumaišytas įstatymas, kuris bet kokį žmogaus atsidėkojimą, o tai yra visuomenės nuostata šiandien, įvardija kaip kyšį. Normaliame pasaulyje šitas principas irgi yra, ne kyšio, be abejo, bet padėkos galimybė yra. Manau, kad pas mus reikėtų sutvarkyti įstatymus, ir mes tada be reikalo nekalbėtume apie kažkokius kyšius ir korupciją“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė jis.

L.Labanausko teigimu, gydytojai neprašo jokių padėkų, tai visuomenė nori jiems atsidėkoti, paremti.

„Jeigu ta nuostata pasikeis, ji ir pasikeis. Mes kaip gydytojai tikrai nenorėtume dalyvauti visuomenę auklėjant, tegu auklėja tie, kurie galvoja, kad ją reikia auklėti“, – kalbėjo Gydytojų sąjungos prezidentas.

Jis tikino nežinąs nė vieno atvejo, kad pinigais gydytojui „neatsidėkojęs“ pacientas būtų nukentėjęs.

„Pirmiausia, jeigu jūs žinote tokių nukentėjusiųjų, tai juos man parodykite. Kadangi jų nėra, tik visi kalba, kad tokie žmonės yra, bet realiai jų niekas nematė iki šiol“, – tvirtino L.Labanauskas.

Anot jo, atlyginimų didinimas ir „vokeliai“ medikams – du skirtingi dalykai.

„Algų yra visai kitas klausimas. Mes apie tai diskutuosime, manau, su nauja valdžia. Jeigu bus pakankamos algos, galbūt dalis visuomenės nuspręs, kad nereikia remti gydytojų. Bet jeigu algos yra gana mažos, dalis visuomenės sako, kad reikia paremti mediciną“, – aiškino L.Labanauskas.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sakė, kad tokios pozicijos net neverta komentuoti. Anot jo, didelė dalis medikų laikosi kitokios nuomonės, kad jie nori gauti pakankamą oficialų atlyginimą ir gyventi oriai.

„Korupcija sveikatos apsaugos srityje yra milžiniška problema. Gydytojai tikrai nori permainų, iš mano bendravimo su gydytojais, slaugytojais žinau, jog jie yra pavargę, kad jau 25 metus valstybė, Sveikatos apsaugos ministerija ir jų sektoriaus vadovai neskiria jiems tinkamo dėmesio ir jie negali gyventi oriai. Jie nori gauti atlyginimą oficialiai, nori jaustis gerai, jie pavargo nuo to, kad apie juos neigiamai kalba žiniasklaida, apie juos neigiamai kalba žmonės“, – sakė S.Muravjovas

Anot jo, pirmą kartą galima kalbėti ir apie teigiamą tendenciją visuomenėje. Korupcijos barometras parodė, kad mažėja žmonių, duodančių kyšių medikams.

„Prieš trejus metus kas trečias Lietuvos gyventojas, patekęs į gydymo įstaigą, davė kyšį, dabar tik kas ketvirtas pacientas daro tą patį. Tai dar vieni prasčiausių skaičių Europos Sąjungoje, mes lenkiame tik rumunus. Tačiau tai yra pažanga, apie kurią negalėjome kalbėti anksčiau“, – sakė jis žurnalistams Seime.

Penktadienį parlamento rūmuose surengta tarptautinė konferencija apie kovą su korupcija sveikatos apsaugos sektoriuje.