Daugiausiai užsieniečiai Lietuvoje dirba vairuotojais, suvirintojais, betonuotojais, tinkuotojais, metalinių konstrukcijų montuotojais, statybininkais, virėjais, mūrininkais, elektrikais, mėsininkais bei žuvų darinėtojais, skelbia Užimtumo tarnyba.

„Daugiau nei pusė dirbančių trečiųjų šalių piliečių Lietuvoje įdarbinti transporto ir saugojimo veiklą vykdančiose įmonėse. Kas šeštas dirba statybos, kas devintas – apdirbamojoje pramonėje. Neretai tai – trūkstamų profesijų kvalifikuoti darbininkai ir mašinų bei įrenginių operatoriai. Aukštos kvalifikacijos darbus Lietuvoje dirbančių trečiųjų šalių piliečių skaičius nesiekia 6 tūkst.“ – pranešime sakė tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.

Pasak jo, tik kas šešioliktas šalyje pagal darbo sutartis dirbantis ne ES pilietis įdarbintas aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose. Daugiausia tokių užsieniečių įdarbina IT sektorius – 2,3 tūkst.

Trečdalis aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose dirbančių trečiųjų šalių piliečių  – baltarusiai (2,1 tūkst.). Taip pat 1,5 tūkst. ukrainiečių, 0,6 tūkst. rusų, 0,2 tūkst. indų, kiek daugiau nei šimtas turkų, JAV piliečių.

Daugiausiai aukštos kvalifikacijos pareigose įdarbintų baltarusių dirba programinės įrangos kūrėjais, ukrainiečių – reklamos ir rinkodaros specialistais (dažniausiai pardavimų ar logistikos vadybininkais).

Nekvalifikuotą darbą Lietuvoje dirbančių trečiųjų šalių piliečių taip pat yra santykinai nedaug – 4,5 tūkst. arba kas dvidešimtas šalyje dirbantis ne ES pilietis. Daugiausia jų dirba biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, virtuvės pagalbininkais, prekių krovėjais į lentynas, pagalbiniais darbininkais.

Šiuo metu nekvalifikuotą darbą šalyje dirbančių užsieniečių 41,2 proc. sudaro moterys iš Ukrainos.

Iš viso atvykusių dirbti daugiausiai – ukrainiečių (40,3 tūkst.) ir baltarusių (32,3 tūkst.). Gerokai mažiau – rusų (3,9 tūkst.), kirgizų (2,6 tūkst.), uzbekų (1,8 tūkst.), taip pat piliečių iš Azerbaidžano (1,3 tūkst.), Kazachstano (1,2 tūkst.), Tadžikistano (1,2 tūkst.), Sakartvelo (1,1 tūkst.), Moldovos (1 tūkst.). Indijos piliečių dirba apie 0,7 tūkst., Turkijos – 0,5 tūkst., Nigerijos – 0,2 tūkst.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. trečiąjį ketvirtį užimti buvo 1378,1 tūkst. šalies gyventojų (tai 26,8 tūkst. gyventojų mažiau, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu).

Per devynis šių metų mėnesius trys iš penkių laisvų darbo vietų buvo įregistruotos paslaugų sektoriuje, kas ketvirta – pramonėje.

Darbo rinkoje paklausiausi buvo pardavėjai, virėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai.

Pasak Užimtumo tarnybos pranešimo, didžiausias įsidarbinimo galimybes, atsižvelgiant į registruojamų darbo vietų skaičių specialistams, turėjo reklamos ir rinkodaros specialistai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, paštininkai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, ikimokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, buhalteriai ir statybos vadovai.

Darbdaviai per tris metų ketvirčius iš viso įregistravo 179,9 tūkst. darbo pasiūlymų, per tą patį laikotarpį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 195,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų.

Kaip teigia Užimtumo tarnyba, analizuojant darbo pasiūlymų ir darbo ieškančiųjų charakteristikas išryškėja darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimo problema – nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos trūkumas.

Kas trečias registruotas darbo ieškantis žmogus neturi profesinio pasirengimo, todėl sunku įsitvirtinti darbo rinkoje. Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas sprendžiamas organizuojant asmenų perkvalifikavimą (6,3 tūkst. asmenų rinkosi profesinį mokymą) ir pasitelkiant darbo jėgą iš trečiųjų šalių.

2019 m. pirmąjį pusmetį dirbti į Lietuvą atvyko 6,9 tūkst. užsieniečių.

Šių metų spalio 1 d. buvo užregistruota 25 tūkst. darbo neturinčių 16–29 metų jaunuolių, palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis, jaunų bedarbių skaičius iš esmės nepakito. Jauni žmonės naudojasi paramos mokymuisi galimybe įgyti įvairių kategorijų transporto priemonių vairuotojo, apskaitininko, kirpėjo, krautuvų vairuotojo ir žiniatinklio programuotojo  profesijas.