Įmonės atstovai susitiko su Kvietinių kaimo bendruomene, Klaipėdos rajono vicemere bei savivaldybės atstovais ir pristatė jau nuveiktus bei dar planuojamus atlikti veiksmus, siekiant pagerinti geriamojo vandens kokybę.

Pagrindinė problema, su kuria jau kurį laiką susiduria Kvietinių kaimo gyventojai – vandenyje aptinkamos geležies nuosėdos. Bendrovė vandens tiekimu Klaipėdos rajone rūpinasi nuo 2012 metų. Daugelį metų iki tol į gyvenvietę vanduo buvo tiekiamas su dideliu geležies kiekiu, todėl iš ketaus pagaminti vandentiekio tinklai pasidengė geležies nuosėdomis, kurios dabar patenka į vandenį, nepaisant to, kad iš vandens rezervuarų atitekančiame vandenyje geležies kiekis neviršija Lietuvos higienos normos HN 24:2023 nustatytų reikalavimų.

„Puikiai suprasdami Kvietinių bendruomenės atstovus, gyventojus, dedame didžiules pastangas, skiriame investicijas, atnaujiname vandentiekio tinklus, pasitelkiame ir technologijas, ir žmogiškuosius išteklius, kad ši problema būtų išspręsta. Tai darome kompleksiškai. Prašome visų Kvietinių kaimo gyventojų ir bendruomenės supratimo, kantrybės, kadangi dideli darbai reikalauja laiko resursų. Džiaugiamės, nors ir ne itin sparčiais, tačiau užtikrintais žingsniais žengdami link bendro tikslo – tiekti aukščiausios kokybės vandenį be geležies nuosėdų“, – teigė AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Sprendžiant šią problemą, imamasi visų įmanomų priemonių ir skiriamos investicijos. Šiemet bus pradėtas įgyvendinti didelės apimties projektas, kurio metu bus atnaujinti susidėvėję vandentiekio tinklai. Darbai vyks keliais etapais. Pirmuoju etapu naujas vamzdynas su sužiedinimu bus įrengtas Papelkės ir Laukų gatvėse. Numatyta pakloti apie 538 metrus vamzdynų, kurių diametras siekia 110 milimetrų. Planuojama, kad darbai turėtų užtrukti apie pusmetį. Šiuo metu paskelbtas konkursas dėl rangos darbų. Vėlesniais etapais bus atnaujinti susidėvėję vamzdynai ir kitose gatvėse.

Taip pat neseniai įsigyta ir jau sumontuota technologinė aktyvios oksidacijos įranga. Šios įrangos pagalba bus efektyviai oksiduojamas vandenilio sulfidas, geležis bei pagerintas amonio šalinimo procesas. Šiuo metu įranga yra testuojama ir netrukus pradės savo darbą. Tikimasi, kad įgyvendinus šiuos minėtus pokyčius situacija ženkliai pagerės.

Gerinant vandens kokybę Kvietiniuose, iki šiol Bendrovė jau buvo įgyvendinusi nemažai priemonių: sumažintas iš gręžinio paduodamo vandens srautas į ruošyklą, paretintas slėginių filtrų plovimas, padidintas deguonies srautas į aeratorius bei II laipsnio filtrus, nutrauktas vandentiekio tinklų plovimas, kad ant vamzdynų sienelių susidarytų plėvelė, apsauganti juos nuo irimo ir geležies patekimo į geriamąjį vandenį. Vandentiekio tinklų plovimo nutraukimui nepasiteisinus, pagal poreikį tęsiami tinklų plovimo darbai.

Dar anksčiau Bendrovė iš gyventojų buvo sulaukusi pasiūlymų įrengti naują vandens gręžinį. Visgi, šiuo metu Kvietinių vandenvietėje ir taip eksploatuojami du vandens gręžiniai, nors iš jų vandens gavybai naudojamas tik vienas. Šio gręžinio resursų visiškai pakanka aprūpinti miestelio gyventojus. Įrengti dar vieną gręžinį būtų netikslinga, o šis sprendimas taip pat neturėtų įtakos vandens kokybei, kadangi klientų namus geriamasis vanduo pasiektų tuo pačiu vamzdynu.

Nei gerti, nei skalbti

Kvietinių seniūnaitė Audra Jurkienė pasakojo, kad bėdos dėl vandens kokybės – ne naujas dalykas, ši problema iškyla jau daug metų kiekvieną vasarą.

Taip buvo ir pernai, kai karščiai laikėsi labai ilgai. Bet šiemet vos dienos tapo itin karštos, Kvietiniuose gyvenantys žmonės buvo priversti skubėti į parduotuves, nes vanduo iš čiaupo tapo nebetinkamas vartoti.

Vos įpiltas į indą jis atrodo skaidrus, bet po kelių minučių, sureagavęs su oru, paruduoja, inde susidaro rudų nuosėdų. Gerti ar naudoti maistui gaminti jis tikrai netinka.

Negalima juo ir skalbti, genda skalbyklės, užsikemša ir vandens filtrai.

Žmonės nusprendė nebetylėti ir viešinti tokią neteisybę. Mat ne kartą buvo girdėję pažadus keisti vandentiekio vamzdžius, tačiau planai vis  nevirsta realybe.

Bakterijų neaptiko

Bendrovės "Klaipėdos vanduo" komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė teigė, kad į pirmuosius pranešimus apie prastą vandens kokybę bendrovės darbuotojai sureagavo tą pačią naktį iš birželio 25-osios į 26-ąją.

Į vandenvietę, iš kurios tiekiamas vanduo Kvietinių gyventojams, nuvyko vandens technologai, laboratorijos darbuotojai. Vandens cheminiai ir bakteriologiniai tyrimai paimti penkiuose vandens gerinimo įrenginiuose, iš kurių vanduo patenka į gyventojų būstus, bei dar keturiose problemiškiausiose vietose.

"Ryte gavus tyrimų rezultatus nustatyta – vanduo bakteriologiškai nėra užterštas, o mėginiuose rastas geležies padidėjimas. Vanduo, kuris paimtas iš vandenvietės mėginiams, atitinka higienos normas, o geležies kiekis perpus mažesnis, nei leidžiama. Kitose keturiose vietose, iš kurių paimti mėginiai, vandenyje nustatytas padidėjęs geležies kiekis. Birželio 26-osios ryte tinklai buvo praplauti ir toliau plaunami", – teigė G.Butkienė.

Daug metų į gyvenvietę vanduo buvo tiekiamas su dideliu geležies kiekiu, todėl ketaus vamzdžiai pasidengė geležies nuosėdomis, kurių dabar ir patenka į vandenį.

Investavo ketvirtį milijono

Bendrovė "Klaipėdos vanduo" vandens tiekimu Klaipėdos rajone rūpinasi nuo 2012 m., kai prie jos buvo prijungta įmonė "Klaipėdos rajono vandenys".

"Daug metų į gyvenvietę buvo tiekiamas vanduo su dideliu geležies kiekiu, todėl ketaus vamzdžiai pasidengė geležies nuosėdomis, kurių dabar ir patenka į vandenį. Gerindama vandens kokybę bei suprasdama gyventojų rūpestį, bendrovė "Klaipėdos vanduo" šiemet Kvietiniuose pastatė vandens gerinimo įrenginius. Šios investicijos suma siekia 250 tūkstančių eurų", – paaiškino bendrovės komunikacijos vadovė.

Pasak įmonės atstovės, Kvietiniuose bendrovė "Klaipėdos vanduo" kiekvieną dieną atlieka profilaktinį tinklų plovimą. Vandens kokybė stebima dažniau, tai daroma vykdant laboratorinius vandens tyrimus.

"Suprasdama gyventojų lūkesčius ir nerimą bendrovė veža vandenį į Kvietinius specialiuose induose, 5 litrų plastikiniai buteliai pristatomi ir tiesiai gyventojams į namus. Iki penktadienio jau pristatyta 7,1 tūkst. litrų vandens. "Klaipėdos vanduo" geranoriškai bendradarbiauja su bendruomene ir kitą savaitę planuoja susitikimą", – patikino G.Butkienė.

Laukia susirinkimo

Kvietiniuose gyvenanti A.Jurkienė džiaugėsi, kad gyventojams atvežamas ir nemokamai dalijamas švarus geriamasis vanduo.

"Dabar jau gerai bent tiek, kad trijose vietose pastatomos didelės talpyklės, galime nemokamai piltis ir neštis į namus. Bet kiek jo galima atsinešti? Mūsų namuose gyvena šeši asmenys, du jų – neįgalūs. Kaip juos nuprausti? Puodukais? Dubenėliais? Labai nepatogu. Laukiame, kas vyks toliau. Mums buvo pranešta, kad šį mėnesį vamzdžiai bus valomi didelio slėgio srove. Kada tiksliai tai bus, kada galime tikėtis atsukti čiaupus, kol kas nežinome", – kalbėjo kvietiniškė.

Vietos gyventojai jau žino, kad liepos 5-osios vakare Kvietiniuose planuojamas bendrovės "Klaipėdos vanduo" ir vietos gyventojų susitikimas. Žmonės tikisi, kad išgirs gerų žinių.

Bendrovės "Klaipėdos vanduo" atstovė tikino, kad įmonė jaučia socialinę atsakomybę ir supranta gyventojų nerimą bei rūpestį, todėl nuolat investuoja į vandens gerinimą Klaipėdos rajone.

"Sprendžiant dėl vandenyje padidėjusio geležies kiekio, kuris galbūt atsiranda dėl senų tinklų, Kvietiniuose planuojama rekonstruoti tinklus taip, kad vanduo neužsistovėtų", – įmonės ketinimais dalijosi G.Butkienė.

Praėjusio penktadienio rytą Baukštkaralės miške didelį kiekį žuvų atliekų aptikę Dauparų-Kvietinių seniūnijos darbuotojai su seniūne Judita Čekuoliene apie tai pranešė aplinkosaugininkams.

Pradėta aiškintis, kas užteršė mišką.

"Kažkas atvežė ir išvertė. Veikiausiai perdirba žuvis ir taip atsikrato atliekomis. Kadangi žemė – valstybinė, tai Klaipėdos rajono savivaldybė įpareigota sutvarkyti aplinką, o mes bandysime surasti šių atliekų šeimininką", – pirmadienį kalbėjo Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Nerijus Pocius.

Pašnekovo žodžiais, jei neatsilieps įvykio liudininkai, išaiškinti teršėjus bus labai sudėtinga.

Kadangi atliekos – biologinės, žala gamtai neskaičiuojama.

Vis dėlto aktyvi Dauparų-Kvietinių seniūnė J. Čekuolienė viliasi, kad pavyks nubausti kaltininkus.

Juolab kad tose apylinkėse žuvų atliekomis nelegaliai atsikratoma nebe pirmą kartą.

"Informavome aplinkosaugininkus ir ėmėmės savų veiksmų. Šiuo metu vyksta utilizavimo darbai, sykiu ieškome liudininkų. Ant kojų sukėlėme medžiotojus, vietos bendruomenę, girininkus, miškininkus, aplinkinius gyventojus. Tik laiko klausimas, kada paaiškės tiesa. Mane siutas ima, kai yra šitaip tyčiojamasi iš gamtos", – apmaudo neslėpė pašnekovė.

Seniūnė paneigė kalbas, kad užteršti aplinką galėjo vietos verslininkai, veikiau – iš netolimų seniūnijų ar Klaipėdos.

N.Pocius patvirtino, kad tai – ne pirmas toks atvejis, kai Klaipėdos rajone neteisėtai atsikratoma dideliais kiekiais žuvų gaišenų.

Panašų kiekį žuvų atliekų aplinkosaugininkai užfiksavo prieš kelerius metus netoli Kairų poligono.

Ką nors mačiusius ir galinčius pasidalyti informacija prašoma susisiekti su Dauparų-Kvietinių seniūne J. Čekuoliene.

Lietuvos trispalvė, nebe pirmą kartą iškelta Vasario 16-osios proga ant vandentiekio bokšto Kvietinių kaime, privertė vietos valdžios atstovus mąstyti apie didelio stiebo bei naujo šios gyvenvietės žmonių traukos centro įrengimą.

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną kol kas nenustatytas žmogus ant vandentiekio bokšto iškėlė vėliavą. Tai buvo ne pirmas kartas.

Ankstesniais metais seniūnijos darbuotojai, praėjus kelioms savaitėms po šventės, pasikviesdavo ugniagesius, šie nukeldavo trispalvę.

Neseniai Dauparų–Kvietinių seniūne tapusi Judita Čekuolienė kovo 1-ąją pasitarė su bendradarbiais ir nusprendė pasielgti taip pat. Nors vietos žmonės siūlėsi patys įlipti į bokštą, apsispręsta nerizikuoti.

Antradienį J.Čekuolienė pati nuvažiavo pas ugniagesius ir paprašė pagalbos.

"Jokio kriminalo čia nėra. Nežinome, kas kelia vėliavą. Ji yra visiškai nauja. Noras taip paminėti šventę gal ir pagirtinas, bet bokštas tam nėra tinkama vieta. Pirmiausia todėl, kad jis yra bendrovės "Klaipėdos vanduo". Mano žiniomis, mūsų seniūnijoje yra aukščiausia Klaipėdos rajono vieta, todėl būtų labai smagu ten įrengti aukštą stiebą vėliavai. Tokia vieta galėtų tapti traukos objektu, ten galėtume švęsti įvairias šventes", – sakė seniūnė.

Veiksmas aplink vandens bokštą vyko linksmai – žmonės fotografavosi ir juokavo.

Bendruomenės pareigūno veikla yra sunkiai įsivaizduojama be glaudaus bendravimo ir bendradarbiavimo su visuomene, todėl vakar vakare Klaipėdos aps. VPK VTB Pevencijos skyriaus bendruomenės pareigūnai, pasitelkę į pagalbą Dauparų – Kvietinių seniūnijos apylinkės inspektorių Tomą Kazlauską, dalyvavo Klaipėdos r. Kvietinių bendruomenės seniūnaičio Rolando Bernoto organizuotame susitikime su gyventojais.

Susitikimo metu bendruomenės pareigūnai gyventojams papasakojo apie vis dar besidarbuojančių telefoninių sukčių gudrybes, prašė gyventojus būti atidesnius ir neatskleisti nepažįstamiems asmenims savo vardo, pavardės ir ypač asmens kodo ir konfidencialių elektroninės bankininkystės duomenų. Policijos pareigūnai gyventojams priminė apie „Saugios kaimynystės“ programą bei ragino burtis kartu su kaimynais į saugios kaimynystės grupes, kad sumažintų nusikalstamumą ir viešosios tvarkos pažeidimus, taip padarydami savo aplinką saugesne ir geresne vieta gyventi.

Gyventojams buvo išdalinti prevencinio pobūdžio lankstinukai su patarimais, kaip apsisaugoti nuo telefoninių bei internetinių sukčių, ir visą girdėtą informaciją perduoti giminaičiams, pažįstamiems ar kaimynams.

Glaudus visuomenės ir policijos bendradarbiavimas padeda užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams, nusikalstamoms veikoms bei padeda spręsti gyventojams aktualias problemas, tadėl bendruomenės pareigūnai ateityje žada lankytis ir kituose Klaipėdos apskrities bendruomenės susirinkimuose.