Kaip klimatas veiks ne tik derlių, bet ir vaisių bei daržovių kainas ateityje, pasakojo „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.  

– Praėjusią vasarą ir rudenį Europoje siautė gaisrai. Kaip tai paveikė daržovių ir vaisių derlių?  

– Žemės ūkio žaliavas veikia labai daug veiksnių. Tarptautinės organizacijos akcentuoja, kad klimato kaitos grėsmės yra vienos svarbiausių ir labiausiai paveikių pasaulio maitinimosi tolesnei raidai, pažeidžiamiems regionams, Afrikai ir Viduriniesiems Rytams. Tokių problemų yra tikrai nemažai ir atitinkamai tai veikia kainas, su tuo jau susiduriame tiesiogiai. Pavyzdžiui, pernykščiai gaisrai Viduržiemio regione padarė didelę įtaką aliejinių kultūrų, alyvuogių aliejaus kainoms ir atitinkamai paveikė pasiūlos paklausos balansus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dėl tų gaisrų išties sumažėjo pasiūla ir atitinkamai importo galimybės iš to regiono. Taip pat energetikos nešėjai yra labai svarbus veiksnys, kalbant apie žemės ūkio žaliavas, nes iš vienos pusės, dujų kainos daro tiesioginę įtaką trąšų kainoms, nes yra tokių rūšių, kurios yra labai imlios energetikos nešėjams. Kai 2022 metais stebėjome labai spartų dujų kainų kilimą, dar stipresne amplitude sureagavo trąšų kainos ir tai paliečia galutinę žemės ūkio žaliavos kainą, ar tai būtų grūdai, ar kitos kultūros. 

Įvairūs netikėti gamtos išbandymai dar labiau aštrins nervingumą šiose rinkose.

Kitas įdomus veiksnys, kad Europa, turėdama gana ryškų sezoniškumą, dalį vaisių ir daržovių žiemą augina šiltnamiuose. Kuomet smarkiai išauga energetikos nešėjų kainos, šis verslo planas nebeveikia, todėl pernai stebėjome tam tikrų žiemos sezono šiltnaminių daržovių stygių, susidariusius deficitus ir dėl to kylančias kainas.  

– Ką matysime ateityje? Matyt, nesulauksime pigesnių daržovių?  

– Rizikos išlieka ir tai reiškia, kad prognozuoti ir nuspėti žemės ūkio žaliavų kainų tendencijas bus dar sunkiau. Apskritai, šios tendencijos visada buvo labai spekuliatyvios ir pritraukdavo spekuliacinio dėmesio iš finansų rinkų dalyvių.

Natūralu, kad įvairūs netikėti gamtos išbandymai dar labiau aštrins nervingumą šiose rinkose ir atitinkamai apsunkins galimybes prognozuoti ir planuoti savo išlaidas. 

„Pasiėmiau didesnių bulvių, gatavą plokštainį, žuvį. Užteks man neilgai“, – savo prekių krepšelį komentavo senjorė vienoje iš Panevėžio parduotuvių.

Kažko saldaus – ne pas kiekvieną. Panevėžiečiai sako, kad tam nebeliko pinigų.

„Atsisakome daugiau saldumynų, vaisių. Vaisiai iš tikrųjų brangūs“, – teigė kita moteris.

Paskutiniai mažmeninės prekybos duomenys nepalankūs verslininkams. Krenta ne tik elektronikos, baldų, laisvalaikio ir kitų nebūtinų prekių pardavimai, bet ir to, ko reikia kasdien – maisto ir gėrimų.

„Pirkėjai labai atsargiai renkasi prekes. Artėja šildymo sezonas, kas irgi turi įtakos tiems pasirinkimams“, – kalbėjo prekybos centro „Vasaris“ vadovė Miglė Gruzdenė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prekyba slopsta, o kainos kyla. Rudenį jos „ūgtelėjo“, o rugsėjo infliacija pakilo iki 0,5 proc., nors keturis mėnesius kainų lygis nežymiai krito.

Prekių ir paslaugų brangimą per vieną mėnesį pakurstė degalų, drabužių, avalynės ir šilumos kainos. Iš maisto labiausiai brango traškučiai, alyvuogių aliejus, džiovinti vaisiai, mėsos konservai ir daržovės.

Norint daugiau turėti, reikia daugiau dirbti ir uždirbti. Stengiuosi vadovautis tokia filosofija.

„Infliacijos didėjimas vyksta dėl sezoniškumo veiksnių“, – teigė INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Ekonomistai ramina, kad infliacijos klausimas beveik baigtas. Mat, rugsėjį užfiksuota metinė infliacija siekė netoli normalaus rodiklio.

„Infliacija susivienodino su kiekvienam žmogui patiriama pinigų kaina“, – kalbėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius Tadas Šarapovas.

Praėjusią savaitę Lietuvos banko vadovas teigė, kad kovos su infliacija nesugadins net verslininkai, kuriems ūpas mažinti kainas, prasidėjus šildymo sezonui, bus vangesnis.

„Jei ir būtų savikainos padidėjimas, galimybė perkelti į galutinę prekės ar paslaugos kainą jau yra ribota. Tai reiškia, kad verslai turėtų sugerti savikainos padidėjimą savo pelno sąskaita“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Europos Komisijos duomenys rodo, kad lietuvių optimizmas dvejus metus yra nematytose aukštumose.

Pozityviai šneka ir sostinės jaunimas, stambių pirkinių neatsisako net ir šiek tiek sumažėjus finansams.

„Norint daugiau turėti, reikia daugiau dirbti ir uždirbti. Stengiuosi vadovautis tokia filosofija“, – teigė vilnietis Andrius.

„Neseniai pradėjau dirbti, kadangi esu ką tik pabaigęs mokslus. Kol kas nelabai pavyksta atsidėti santaupoms. Uždirbu nedaug, tai tenka gyventi nuo algos iki algos“, – patirtimi dalijosi vilnietis Povilas.

Kaip niekad daug pinigų išleisti pasiruošusi Vyriausybė su kitų metų biudžetu. Ekonomistė sako, kad dėl to tokio išlaidavimo yra rizikų.

„Norėtųsi, kad sudarant biudžetą, būtų palikta daugiau erdvės nenumatytiems atvejams. Neapibrėžtumas juk išlieka nemenkas“, – sakė INVL vyriausioji ekonomistė.

Vilnietė Rita apsipirkdama skaičiuoja kiekviena centą. Moters pajamos siekia 800 eurų. Už tiek reikia pramaitinti ne tik save, bet dar ir kartu gyvenančią bedarbę dukrą ir du anūkus.

„Gali net neiti į parduotuvę be 100 eurų. Jei eini su 50 eurų, tai perki tik duoną ir pieną. Turi skaičiuoti, kad užtektų“, – kalbėjo Rita.

Kainų stebėtojai sako, kad pigiausi maisto produktai pabrango trečdaliu per du metus. Anot prezidentūros, kylantys atlyginimai nei šiemet, nei pernai nepranoko tokių kainų šuolių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Maisto kainų lygis pasidarė gerokai aukštesnis nei gyventojų pajamų lygis“, – teigė prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Kad pirkėjas iš tikrųjų pajustų naudą iš lengvatos, anot prezidento, Vyriausybė turėtų pasirašyti raštišką susitarimą su prekybos tinklais dėl antkainių ribojimo. Taip jau padarė prancūzų valdžia.

„Antkainių ribojimai užtikrintų, kad galutinė nauda dėl PVM lengvatos nugultų į vartotojų kišenę“, – sakė V. Augustinavičius.

Kad maisto kainos mažėtų, nėra nė vieno prieštaraujančio pirkėjo.

„Ateina žiema, prasidės šildymo sezonas, tai tos lengvatos tikrai padėtų“, – kalbėjo senjorė.

Nė viena valdančiųjų frakcija teigė nepalaikysianti prezidento siūlymo atpiginti maisto produktus.

„Labai abejočiau dėl palaikymo“, – sakė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

„Toks siūlymas turi rinkiminį prieskonį“, – sakė Seimo narys Algirdas Sysas.

Prezidento patarėjas sako, kad maisto atpiginimas ir rinkimai nesusiję. PVM lengvatą inicijuotų pati Vyriausybė, susitarusi su prekybininkais.

„Svarbiausias Vyriausybės aktyvumas šioje vietoje, jo pasigedome“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Maisto kainų lygis pasidarė gerokai aukštesnis nei gyventojų pajamų lygis.

Prezidentūra jau paprašė Vyriausybės pateikti, kai atrodytų susitarimas su prekybininkais. Tačiau ar ministrų kabinetas užsiims tokia užduotimi, neaišku. Nuomonė jau dabar griežta.

„Niekas dar neįrodė, kad siūloma PVM lengvata būtų taikli“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Prezidento skaičiavimais, PVM lengvatos taikymui pusmečiui reikėtų 70, o gal net 100 mln. eurų.

„Prezidentas nieko nesiūlo, kaip tai reikėtų kompensuoti“, – sakė M. Lingė

„Pajamos iš PVM surinkimo buvo aukštesnės šį pusmetį nei planuota. Būtų sąžininga, kad būtų pasidalinta su gyventojais“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Kol kas tik akcijos

Ekonomistai sako, kad defliacijos dar teks palaukti. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų kovą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, infliacija Lietuvoje siekė 16,6 proc. Mėnesio infliacija kovą, palyginti su vasariu, siekė 0,5 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 20,7 proc.

Mėnesio infliacijai daugiausia įtakos turėjo drabužių, asmens priežiūros prietaisų, avalynės, daržovių, kitų prekių kainų augimas. Kovą brango ir pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis.

Pricer.lt apskaičiavo, kad, palyginti su vasariu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis kovą brango 1,9 proc. (1,45 euro),  palyginti su 2022-ųjų vasariu, buvo 23,1 proc. (14,74 euro) brangesnis.

Situacija: Pricer.lt apskaičiavo, kad, palyginti su vasariu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis kovą brango 1,9 proc., arba 1,45 euro, palyginti su 2022-ųjų vasariu, buvo 23,1 proc., arba 14,74 euro, brangesnis. (V. Balkūno / BNS nuotr.)

P. Čepkauskas primena, kad dažnas ekonomistas turi tradicinį paaiškinimą, kodėl, krintant energijos išteklių, degalų ir kai kurioms kitoms kainoms, pagrindiniai maisto produktai vis dar brangsta. „Mokate, todėl ir brangsta“, – ekonomistų pamėgtą frazę kartoja jis.

Tačiau, kiek surimtėjęs, P. Čepkauskas sako, kad verslas dar nemato pagrindo mažinti kainas. Nors kai kas jau pinga, pavyzdžiui, pieno produktai, saulėgrąžų aliejaus kainos jau grįžo į praėjusių metų lygį, bet auga mėsos, kiaušinių, duonos produktų kainos.

Dabar vyks katės ir pelės žaidimas, kol vienas iš žaidėjų – gamintojas ar prekybininkas – pasakys: „Viskas, mažinu bazinę kainą, nes man matematika nebepavyksta.“

„Situacija tokia, kad praėjusiais metais verslas turėjo šokinėjančių kainų nuostolių ir stengėsi išsaugoti tą patį kainų lygį. Savo tyrime pridėjome lentelę, kuri rodo, kaip atrodytų kainos, jeigu jos staiga sustotų ir nejudėtų. Matematinė infliacija, palyginti su praėjusiais metais, mažėtų, o kainos nejudėtų, todėl verslas, matyt, nori fiksuoti kainas tame pačiame lygyje, kuris pradėjo kilti praėjusių metų kovą–balandį, o pikas buvo lapkričio-gruodžio mėnesiais, kai būtent maisto infliacija siekė 35 proc.“, – aiškina maisto kainų pokyčius stebintis ekspertas.

Pasak jo, dabar pirkėjai kol kas viliojami tik akcijomis. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra 50 proc. siekiančios nuolaidos pieno produktams. „Prieš dvejus ar trejus metus mes neįsivaizdavome, kaip pienui, sviestui gali būti taikoma 50 proc. nuolaida, – nebent baigiasi produktų galiojimo terminas“, – primena P. Čepkauskas.

„Žaliavų, energijos kainos nukrito, bet kainų lygio mažinti nenorima, nes tada mažės apyvarta. Dabar gera verslo situacija, nors Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad vasarį pardavimai kiekiais, arba palyginamosiomis kainomis, mažėjo 7,5 proc. Tačiau infliacija buvo apie 30 proc. ir verslas gavo 15 proc. augimą pinigine išraiška. Prisimenant 2019–2020 m., kai per metus mažmeninė prekyba užaugdavo 5 proc., jie sakydavo, kad tai labai geras rezultatas. Dabar jie turi 15 proc. augimą, vadinasi, nėra stimulo mažinti kainas“, – pabrėžia ekspertas.

Krintantis kiekis

Anot P. Čepkausko, verslas kainas mažina, kai reikia prisivilioti pirkėją, kai krinta piniginiai pardavimai. Jo įsitikinimu, su tokia situacija tikrai susidursime vasaros pabaigoje. P. Čepkauską prie tokių prielaidų veda tam tikri rodikliai, pirmiausia – progresuojantis mažmeninės prekybos vienetais kritimas.

„Šviežių produktų gamintojai nenori stipriai mažinti kainų. Su pirmo būtinumo prekėmis yra taip: jeigu saldainiams duos akciją, nusipirksiu 3 ar 4 kg ir pamažu savo mylimiausius saldainius valgysiu, gerdamas kavą. Jeigu man duos 50 proc. nuolaidą batonui, nepirksiu trijų batonų, nes tiek nesuvalgau. Tokiu atveju tiek prekybininkas, tiek gamintojas dėl sumažėjusių žaliavų kainų žymiai sumažinę savo produktų kainas iš karto neteks pinigų, o jie netekti pinigų nenori“, – sako jis.

„Dabar vyks katės ir pelės žaidimas, kol vienas iš žaidėjų – gamintojas ar prekybininkas – pasakys: „Viskas, mažinu bazinę kainą, nes man matematika nebepavyksta.“ Ekonomika susieta su kiekiu – turiu pagaminti kažkokį kiekį, nes yra fiksuotos sąnaudos, ir jeigu vis mažinsiu kiekį, turėsiu nuostolių“, – aiškina P. Čepkauskas.

Jis siūlo panagrinėti kai kurių pienininkų ataskaitas: jos rodo, kad pradėjus stipriai kilti kainoms, pradėjo mažėti kai kurių įmonių parduodamų prekių kiekis. „Pavyzdžiui, „Pieno žvaigždės“ patyrė nuostolių, nes pieno produktų kainos augo apie 50–70 proc., o jų apyvarta augo 20 proc., vadinasi, kiekiniai pardavimai susitraukė ir jie praėjusiais metais turėjo nuostolį“, – dalijasi ekspertas.

Bus priversti keisti?

P. Čepkauskas pastebi, kad kai kuriems prekybos tinklams pastaruoju metu sekasi prasčiau, o krintantys rodikliai gali priversti keisti kainodaros politiką. „Apie gamintojus taip konkrečiai pasakyti negalima, bet pienininkai lenkų gamintojams atidavė nemažą dalį lietuviškos rinkos. Atėjus į išpardavimų kampelį, matyti, kad yra labai daug duonos gaminių. Viskas baigsis tuo, kad žmonės tiek nepirks, prekybininkai mažins asortimentą, gamintojas neturės kur parduoti, nes duona nėra ta prekė, kurią gali užšaldyti ir išvežti į užsienį, todėl kažkas turės priimti sprendimus arba užsidaryti“, – prognozuoja jis.

„Viena ekonomistė, praėjusiais metais padariusi apžvalgą, teigė, kad esant tokiai aukštai infliacijai, bet nesant bankrotų, viskas yra gerai. Infliacijos metu bankrotų ir nebūna, nes kiekvieną dieną savo prekę parduodi vis brangiau. Bankrotai prasideda, kai prasideda apyvartos kritimai, defliaciniai procesai, kai tu turi pigiau parduoti prekę, kurią pirkai brangiau, arba pigiau parduoti gaminį, kurį pagaminai iš brangesnės žaliavos, kurios esi prisipirkęs“, – tęsia P. Čepkauskas.

„Tada prasideda istorijos, kad trūksta apyvartinių lėšų, ateini skolintis į banką, o bankas pareiškia, kad viskas – pigių procentų era baigėsi, jeigu nori pasiskolinti, turėsi susimokėti, duoti užstatą ir t. t.“, – vardija jis.

P. Čepkauskas neabejoja, kad šie metai, ypač antroji jų pusė, bus tikrai įdomūs. „Kiek pramoninkai pasišneka, girdime, kad užsakymai krinta, logistai irgi sako, kad pervežimų mažėja, Klaipėdos uostas sako, kad išveža tuščius konteinerius, nebe pilnus. Man atrodo, recesija, kuri, visų nuomone, Lietuvą, Marijos žemę, aplenks, jau beldžiasi“, – sako jis.

Šv. Velykos – kuklesnės

P. Čepkauskas dar prieš šv. Velykas prognozavo, kad verslui jos nebus tokios pelningos kaip praėjusiais metais, mat kainos šiemet pirkėjus džiugino kur kas mažiau. Jo skaičiavimu, kiaušiniai buvo apie 50 proc. brangesni, pieno produktai vidutiniškai apie 30 proc. brangesni, kilo ir cukraus kaina. Šiemet šv. Velykų stalui pirktos prekės buvo vidutiniškai 30 proc. brangesnės nei pernai.

„Tačiau, kai pasižiūri, kaip žmonės elgiasi, kaip išleidžia pinigus, matai, kad jie tikriausiai išleido ne 30 proc., o 20 proc. brangiau, nes susirado pigesnį analogą, perėjo prie pigesnių prekių, kažkas nuvažiavo į Lenkiją“, – sako P. Čepkauskas.

„Praėjusiais metais turėjome tokią situaciją, kad pradėjo kilti kainos, bet vasarį prasidėjo karas, todėl kai kas daug pinigų išleido iš baimės prisipirkę kruopų, grikių ir kitų ilgo galiojimo produktų. Paskui pirkome ilgo galiojimo prekių Ukrainai. Praėjusių metų šv. Velykos, nors ir karo fone, buvo labai optimistinės tuo požiūriu, kad buvo pirmos po pandemijos, be jokių judėjimo apribojimų, be kaukių galėjome važiuoti pas gimines, ir tai irgi paskatino didesnes išlaidas“, – teigia jis.

Pasak P. Čepkausko, tokių optimistinių veiksnių šiais metais nebuvo ir tai stabdė mažmeninę prekybą. Jis pabrėžia, kad žmonės galėjo išleisti tiek pat pinigų, kiek praėjusiais metais, nes viskas pabrango, bet prekių kiekis yra mažesnis. P. Čepkauskas nepamiršta dar vieno veiksnio – pasak jo, šiemet visi, galintys sau leisti keliones, velykines atostogas rinkosi užsienyje, o tai irgi prisideda prie žemesnių mažmeninės prekybos rodiklių.

10 proc. mažiau maisto

Atrodo, lietuvių atsparumas kylančioms maisto produktų kainoms – geležinis. Praėjusiais metais mažmeninė prekyba krito keliais procentais, dabar – 7 proc. Pasak P. Čepkausko, kainų augimo metu lietuviai sumažino maisto vartojimą 10 proc. „Tai yra trys dienos per mėnesį nevalgymo. Vieni ekonomistai sako, kad vartotojas vartoja. Na, gerai, vartotojas išleistų tiek, kad prekybininko apyvarta neaugtų, jis turėtų suvartoti 30 proc. mažiau. Bet vartotojas negali nevalgyti, tai yra būtinosios išlaidos. Komunalinius mokesčius turi mokėti, nes kitaip tave paduos į teismą, suvartoti atitinkamą kiekį kalorijų irgi turi kokiais tik nori būdais. Žmonės ieško būdų – pigesnių prekių, taupo“, – aiškina jis.

Pokytis: anot P. Čepkausko, šioms šv. Velykoms žmonės galėjo išleisti ir tiek pat pinigų, kiek praėjusiais metais, nes viskas pabrango, bet prekių kiekis yra mažesnis. (Petro Čepkausko asmeninio archyvo nuotr.)

„Jeigu kalbėtume apie protestus – nėra Lietuvoje valdžios spaudimo kultūros. Pavyzdžiui, Prancūzijoje liemenes apsivilko, protestuoja, padangas degina. Valdžią reikia spausti. Baisus pavyzdys, tačiau, kai gavome iš Baltarusijos stumiamų migrantų bangą, valdžia gavo spaudimą, surado sprendimus. Mūsų valdžia nėra visiškai bejėgė“, – sako P. Čepkauskas.

Kiek pramoninkai pasišneka, girdime, kad užsakymai krinta, logistai irgi sako, kad pervežimų mažėja, Klaipėdos uostas sako, kad išveža tuščius konteinerius, nebe pilnus.

„Žemdirbiai išbėgo su savo karvutėmis – atsirado milijonai. Lietuvos vartotojas – kantrus, lauks, kol prispaus“, – tęsia jis.

Atsiribodamas nuo maisto kainų, P. Čepkauskas pabrėžia, kad kitos prekės jau iš esmės pinga. „Degalų kainos šokinėja, nors, palyginti su praėjusiais metais, dabar yra atpigę. Visų kitų vartojimo prekių kainos neauga, elektronika netgi pinga, nes per pandemiją visi atsinaujino kompiuterius ir daug ką kitą“, – sako jis.

„Kadangi pagrindinės žmogaus išlaidos – maistas, komunalinės paslaugos, paskolų palūkanos – pabrango, visoms kitoms prekėms, drabužiams, pramogoms ne tiek daug ir lieka. Šie verslai susiduria su mažesniu pinigų srautu ir pradeda smarkiau konkuruoti, atitinkamai yra ir geresnės kainos“, – aiškina ekspertas.

„Dar vienas veiksnys – kinai pradėjo normaliai dirbti, konteinerinis vežimas atpigo, tad pramoninės prekės vartotojui irgi pinga“, – priduria jis.

Tas pats iš dalies vyksta ir maisto prekių sektoriuje. „Pastaruoju metu matome didesnį konditerijos gamintojų aktyvumą, pasipylė kavos akcijų, nes maisto kategorijoje taip pat yra būtinosios prekės ir ne tokios būtinos – šokoladukai, gėrimai, užkandžiai. Jų gamintojai ir pardavėjai pirmieji pajaučia, kad šių prekių atsisakoma“, – sako P. Čepkauskas.

„Sudeginome šimtus sąskaitų, nebegalime jų apmokėti. Šokiravo degalų ir maisto, visų kainų augimas“, – komentavo Neapolio gyventojas.

Tuo tarpu britai sąskaitų nedegina, o tiesiog jas ignoruoja. Atsirado judėjimas „Don’t pay“, kuris ragina žmones nemokėti už dujas ir elektrą energetikos bendrovėms.

Vokietijoje išeiti į gatves kursto opozicija ir radikalai. Kairiųjų pažiūrų atstovai skelbia „karštą rudenį prieš socialinį šaltį“. Dešinieji reklamuojasi šūkiu: „Karštas ruduo, o ne šaltis“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Namuose, o ne į gatves išėję pensininkai, irgi laikosi griežtai. Pensininkė mokytoja Barbara dėl aukštų kainų kaltina Vakarus.

„Mes esame Vakarų įvestų sankcijų aukos. Jos kenkia tik mums patiems. Ką mes galime padaryti? Tik nutraukti sankcijas ir atidaryti dujotiekį „Nord Stream 2““, – teigė berlynietė Barbara.

Sudeginome šimtus sąskaitų, nebegalime jų apmokėti. Šokiravo degalų ir maisto, visų kainų augimas.

Dalis Čekijos gyventojų pritaria tokiai nuomonei ir ragina nusilenkti V. Putinui. Prahoje, dešimttūkstantinėje minioje plevėsuoja plakatai, smerkiantys narystę Europos Sąjungoje.

„Esu pensininkas, kaip ir mano antroji pusė. Nerimauju dėl artėjančios žiemos“, – dalijosi vyras iš minios.

„Nepritariu tam, kas vyksta dabar. Kylančios elektros, dujų kainos“, – antrino kita praeivė.

Kinija šaiposi

Europiečiams sunku atsisakyti gero gyvenimo. Vietoj makaronų itališkame restorane, kai kurie yra priversti taupyti sąskaitoms.

Protestuose besilankantys gyventojai daro paslaugą autokratiniams režimams.

Kinijos komunistinis leidinys „Global Times“ karikatūrose piešia Europą kaip sukaustytą ledo. Neabejojama, tokia situacija džiaugiasi ir Rusija.

„Kuomet Europos Sąjungos šalių vyriausybės jaučia savo gyventojų spaudimą, toms vyriausybėm yra vis sunkiau kalbėti apie naujas sankcijas“, – situaciją komentavo komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis.

Lietuvoje apklausos visada parodydavo, kad lietuviai nėra linkę protestuoti.

„Pilietinės galios indekso apklausa paskutiniu metu rodė, kad demonstracijos, mitingai ir piketai sulaukia iki 8 proc. palaikymo. Tai nėra dideli skaičiai“, – tvirtino Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.

Vėl daužys langus?

Istoriškai žvelgiant, būtent ekonominė padėtis lietuvius išgindavo į gatves. 2009 m. sausį įsisiūbavus ekonominei krizei, profsąjungos sukvietė žmones prie Seimo. Mitinguotojai piktinosi, kad prieš Kalėdas nurėžtos pensijos ir atlyginimų išmokos.

„10 proc. tik gerai gyvena, o visi kiti – tik kruopom“, – archyvinėje vaizdo medžiagoje atskleidė mitingo dalyvė.

Tuometinis mitingas virto riaušėmis, politikai apmėtyti kiaušiniais, daužyti parlamento langai. Pareigūnams teko naudoti ašarines dujas. Tačiau skelbta, kad tokius neramumus kažkas išprovokavo.

Politologės teigimu, protestui kilti daug nereikia, jau kelis metus jaučiamas nuovargis ir įtampa.

„Įtampa ateina kartu su karo Ukrainoje situacija. Tai papildomi dirgikliai, kurie visai šalia kainų kilimo. Kartu tai galingas užtaisas, kuris gali virsti protestais“, – darė išvadas I. Petronytė-Urbonavičienė.

„Norėčiau padaužyti langus vieną kartą ir viskas. Emocijas reikia išleist“, – tvirtino senyvas lietuvis.

Kartu tai galingas užtaisas, kuris gali virsti protestais.

Ekonomistai teigia, kad šiuo sunkmečiu išeitis – taupymas. Bene pusę šalies gyventojų ir pradėjo tą daryti.

„Renkasi pigesnius prekių ženklus, atsisako nebūtinų pirkinių. Apklausoje žmonės rašė, kad kam seniau samdydavo kitus, dirba patys“, – reziumavo „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Vyriausybei atrodo, kad padėtis nėra tokia bloga. Pasak energetikos ministro, net 87 proc. vartotojų už elektrą vis dar moka mažiau nei 24 centus už kilovatvalandę.

„Kiekvienas mūsų turėtų suprasti, kad tai – laikina“, – sakė A. Armalis.

Infliacijos lygis euro zonoje dar niekad nebuvo toks aukštas nuo tada, kai euras 1999-aisiais buvo įvestas kaip negrynųjų pinigų atsiskaitymo priemonė. Nuo 2021 metų brangimas nuolat augo ir pastaruoju metu dėl karo Ukrainoje ir griežtų koronaviruso priemonių Kinijoje vis mušė rekordus.

Ką daro Briuselio ir Vilniaus politikai? Nieko. Jie mažiausiai suka galvas, kas bus, kai finansinė stichija iš Jungtinių Valstijų pasieks Europą. Per visas krizes cunamiai dalį gyventojų nuskandina. Ir tai – tik jų pačių bėda.

Patikimiausias lakmuso popierėlis – komerciniai bankai. Brangsta paskolos. O ir jų išdavimo sąlygos griežtėja. Bankai nenori rizikuoti pinigais, nes tai jų pinigai. Visos valdžios mėgsta rizikuoti pinigais, nes tai ne jų, o mokesčių mokėtojų pinigai. Be to, trūkstamus milijardus biudžetui nesunkiai galima pasiskolinti net pačiais sunkiausiais laikais.

2008-ųjų pasaulinės krizės metu Vyriausybė skolinosi daugiau kaip už 10 proc. metines palūkanas. Žvėriški procentai. Tik prieš porą metų šių skolų atsikratėme persiskolinę geresnėmis sąlygomis. Bet. Vis tiek skolingi. Ir kasdien vis labiau. Valdžia, atrodo, to nepastebi. Svarbesni tarptautinių agentūrų įvertinimai, kad mūsų skolinimosi reitingai išlieka aukšti. Vadinasi, toliau taip pat bus skolinamasi.

Visos valdžios mėgsta rizikuoti pinigais, nes tai ne jų, o mokesčių mokėtojų pinigai.

Vieną gražią dieną, kuri tikrai nebus graži, Europos Vadovų Taryba ims skambinti pavojaus varpu dėl nevaldomos infliacijos. Bus per vėlu. Jau ir dabar kainos keičiasi keletą kartų per parą. Jų šokinėjimas geriausiai matyti degalinių švieslentėse. Tik ant parduotuvių lentynų gulinčių prekių kainų pokyčius sunkiau pastebėti.

Ar kas nors pinga? Taip. Nors ir didinami atlyginimai, tačiau realiai darbo jėga pinga. Norint nusipirkti tokią pat prekę, kaip prieš metus, tenka ilgiau dirbti. Tokia yra realybė, o ne ta, apie kurią mėgsta pasakoti politikai. Jie į viską žiūri pro rožinius akinius. Ir visada viską pramiega. Lyg būtų miegapelės.

„Elektros brangimo Lietuvos gyventojai nejautė, iš esmės pajus tik nuo liepos mėnesio, kai 40 proc. išaugs sąskaitos. Taip pat naftos rinkoje tendencijos nėra džiuginančios“, – antradienį portalui delfi teigė Ž. Mauricas.

Jis aiškino, kad naftos kaina yra pasiekusi visų laikų rekordą, skaičiuojant eurais, o Vakarų šalys turi labai nedaug įrankių, kaip tas kainas sumažinti. Anot Ž. Maurico, panašu, kad geopolitinė situacija yra šiek tiek pasikeitusi ir Artimųjų Rytų šalys, kurios buvo labiau linkusios turėti artimesnius santykius su Vakarų šalimis, dabar artimiau kalbasi su Rusija.

„Rusijos dienos proga ją pasveikino gal tik aštuonios šalys, iš kurių dvi buvo Artimųjų Rytų – Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Situacija yra pakankamai sudėtinga, dar pridėkime karą Ukrainoje, kuris sukėlė kainas ir statybos medžiagų, ir maisto“, – sakė ekonomistas.

Rusijos dienos proga ją pasveikino gal tik aštuonios šalys.

„Energetika ir maistas yra du Rusijos koziriai, ir mes turime energetinių kainų šuolį, maisto kainų šuolį, o tų rezervų Lietuva, kaip sušvelninti kainų augimą visiems gyventojams, daug nebeturi“, – pridėjo jis.

Ž. Mauricas tvirtina, kad taip pat brangsta skolinimosi kaštai dėl augančių palūkanų normų ir matyt, EURIBOR, kuris tapo teigiamas prieš dvi savaites, ir toliau kils bei kitais metais gali viršyti du procentus.

„Atitinkamai reikės laviruoti, žiūrėti, kaip padėti labiausiai pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams, bet matyt, kad kažkokios didelės pagalbos nebebus galima tikėtis, nes galime prisivirti košės kitoje barikadų pusėje, per daug išpučiant deficitą. Teks šiek tiek pakentėti šią žiemą ir šį rudenį, jis nebus labai lengvas“, – tikino ekonomistas.

ELTA primena, kad infliacija euro zonoje gegužę dar labiau išaugo ir pasiekė naują rekordą, rodo antradienį paskelbti duomenys.

Pasak Europos Sąjungos (ES) oficialios statistikos agentūros Eurostato, gegužę, palyginti su analogišku praėjusių metų mėnesiu, vartotojų kainos augo 8,1 proc. Atitinkamas skaičius balandį sudarė 7,4 proc.

Tuo metu išankstiniais vertinimais, Lietuvoje metinė infliacija gegužę siekė 18,5 procento.

SEB banko užsakymu atliktas gyventojų elgsenos tyrimas parodė, kad didėjant prekių ir paslaugų kainoms, pirmiausia gyventojai ruošiasi atsisakyti pramogų – išlaidas joms ribotų 48 proc. apklaustųjų, panešė SEB.

Anot tyrimo, 54 proc. gyventojų ketina rečiau lankytis kavinėse ir restoranuose. Beveik pusė žmonių planuoja taupyti mažiau išleisdami buitinės įrangos, elektronikos prietaisams, baldams (45 proc.), kelionėms (44 proc.), aprangai ir avalynei (41 proc.).

„Taupyti būtinųjų prekių ir paslaugų, tokių kaip maistas ar elektros energija, sąskaita nėra taip paprasta, nes jų vartojimas yra neišvengiamas. Kainoms šiuose sektoriuose kylant gyventojams lieka mažiau pinigų dalykams, kurie yra laikomi nebūtinais, – restoranams, pramogoms, kelionėms“, – pranešime sakė SEB valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

Mažiausiai gyventojai linkę riboti išlaidas maistui (15 proc.), grožiui (31 proc.), degalams, dujoms, elektrai, kitiems energetikos produktams (31 proc.).

Anot E. Dovbyšienės, Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, gyventojai kur kas labiau jaučia išaugusias maisto ir energijos kainas, nes vartojimo krepšelyje jos vis dar sudaro didesnę dalį negu vidutiniškai Europos Sąjungoje. Be to, maisto kainų augimas Lietuvoje šiemet didžiausias ES.

Tyrimo duomenimis, vartojimo mažinti kol kas neketina 18 proc. apklaustųjų, dar 7 proc. atsakyti į klausimą negalėjo.

Metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo 16,8 proc., o augo maisto kainos augo daugiau nei 20 procentų.

SEB užsakymu Lietuvos gyventojų elgsenos tyrimą atliko bendrovė „Norstat“, kovą buvo apklausta 1 tūkst. gyventojų nuo 18 iki 74 metų

„Gali būti, kad artimiausiais mėnesiais infliacija dar labiau kils, 20 proc. neturėtų pasiekti, bet tokios galimybės irgi neatmesčiau, tai – ekstremalesnis scenarijus. Porą artimiausių mėnesių yra tas metas, kai kainas galima kelti, nes vartojimas iš inercijos yra didelis, tai infliacijos šuolis galimas“, – BNS sakė banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pasak jo, antroje metų pusėje kainų augimo tempai turėtų lėtėti, o kitais metais galima net ir defliacija.

„Manau, kad antroje metų pusėje infliacija, kainų augimo greitis turėtų sulėtėti, o kitais metais yra didelė tikimybė, kad turėsime net defliaciją ir net vidutinė metinė infliacija bus gana maža“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Gali būti, kad artimiausiais mėnesiais infliacija dar labiau kils, 20 proc. neturėtų pasiekti, bet tokios galimybės irgi neatmesčiau, tai – ekstremalesnis scenarijus.

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad įsibėgėjusią infliaciją galėtų sustabdyti tik gili recesija, tačiau ji kol kas neprognozuojama.

„Kai visi tikisi, kad viskas brangs, tai kodėl nedidinti kainų, todėl artimiausius tris mėnesius nereikėtų turėti iliuzijų, kad infliacija staigiai nusileis žemyn“, – sakė T. Povilauskas.

Pasak SEB ekonomisto, tolesnį infliacijos augimą skatina maisto kainų augimas, taip pat neslopstantys prekybininkų ir paslaugų teikėjų lūkesčiai.

„Tokio mėnesinio maisto kainų didėjimo – 5,3 proc. – nebūta nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų, tačiau nereikia užmiršti, kad karas vyksta kertinėje maisto produktų gamybos rinkoje – Ukrainoje, todėl pakankamai greitai sureaguojama ir galutinėse mažmeninės prekybos vietose“, – pridūrė ekonomistas.

Tuo metu Ž.Mauricas sako, kad jau dabar pasaulinėse rinkose pamažu stabilizuojasi energetinių išteklių, maisto kainos.

„Naftos, elektros ir gamtinių dujų kainos, lyginant su gruodžiu – pačiu piku – jau stabilizavosi, metalų kainos pasaulinėse rinkose taip pat stabilizuojasi, kai kur yra net ir nemenkas kritimas. Bendrai vertinant maisto produktų kainų indeksą irgi pastebimas stabilizavimasis“, – BNS sakė jis.

Statistikos departamentas pirmadienį paskelbė, kad vidutinė metinė infliacija balandį siekė 9,2 proc., o mėnesio – 1,9 proc. Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 19,3 proc., paslaugų – 10,9 proc., per mėnesį – atitinkamai 2,2 proc. ir 1,1 proc.