Tai per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas, praneša „Ukrinform“.

„Jie (rusai) visa tai jau jaučia. Kam ruoštis? Kaip sakoma: jau per vėlu gerti „Boržomį“, – sakė pareigūnas.

Anot žvalgybos vadovo, leidimas atakuoti vakarietiška ginkluote Rusijos teritoriją pagerins Ukrainos kariškių situaciją fronte.

Kartu K. Budanovas pažymėjo, kad vadinamojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimai apie „raudonąsias linijas“ yra tik vaidinimas publikai.

„Ar jos (raudonosios linijos) apskritai egzistuoja? Jei jos egzistuoja, tai kur jos? Per šiuos metus jau tiek kartų apie tai kalbėta, kad jos jau tikrai peržengtos. Manau, kad visa tai tik vaidinimas publikai“, – sakė jis.

„Ukrinform“ primena, kad šių metų gegužę Baltųjų rūmų patarėjas Johnas Kirby`is pranešė, jog JAV gynybos departamentas jau užtikrino dalies ginklų iš ankstesnio karinės pagalbos paketo pristatymą į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas ir deda pastangas, kad perduotų likusius ginklus ir įrangą, taip pat ir iš naujojo pagalbos paketo.

Kaip praneša portalas UNIAN, cituodamas leidinį „The Times“, K. Budanovą planuota nužudyti per koordinuotą raketų ir dronų ataką. Keletą mėnesių SBU stebėjo plano rengėjus: du Valstybės saugumo administracijos pulkininkus. Taip pat buvo sekamas trečiasis asmuo, kuris, kaip įtariama, dirbo FSB.

Buvo žinoma, kad trejetas planavo nužudyti K. Budanovą, jie taip pat stebėjo V. Maliuką ir patį V. Zelenskį, leidiniui sakė vienas Ukrainos karininkas.

Pirmasis įtariamasis, kurį teisėsaugos šaltinis įvardijo kaip pulkininką Andrejų Guką, dirbo FSB nuo 2014 m. Įtariama, kad jis užverbavo antrą žmogų, pulkininką Aleksandrą Derkačą.

Žurnalistų teigimu, SBU klausėsi įtariamųjų pokalbių, tam buvo pasitelktos galingos stebėjimo technologijos. V. Maliukas nedelsdamas apie tai informavo K. Budanovą ir SBU surengė greitą operaciją nužudymą planavusiems pareigūnams sulaikyti.

„Mūsų tikslas buvo juos suimti vienu metu, kad jie negalėtų vienas kitam pranešti, kad nepabėgtų“, – sakė pareigūnas.

Vienas pulkininkas buvo namuose savo bute Kyjive, o kitas lankė draugus Sumų regione. Abu buvo ginkluoti. Kad išvengtų susišaudymo, SBU juos išviliojo „netikėtu iškvietimu į darbą“.

Nurodytu maršrutu esančiuose kontrolės postuose buvo dislokuotos greitojo reagavimo specialiosios pajėgos, apsirengusios kaip įprastinė patrulinė policija. Pareigūnai nuodugniai apžiūrinėjo ir įtariamųjų automobilius, ir civilių transporto priemones.

Mūsų tikslas buvo juos suimti vienu metu, kad jie negalėtų vienas kitam pranešti, kad nepabėgtų.

Pirmasis vyras buvo sulaikytas palyginti nesunkiai. Antrasis nesustojo ir pro langą parodė oficialų asmens dokumentą. Tačiau SBU pareigūnas apsimetė nematantis dokumento ir priėjo arčiau automobilio, kad galėtų atidaryti dureles ir sulaikyti vyrą. Įtariamasis dar bandė nuvažiuoti, tačiau buvo sulaikytas.

Pareigūnai atliko kratas dviejų įtariamųjų butuose. Anot kontržvalgybos pareigūno, ginkluotosios grupės rado atsarginėse padangose ir malkų krūvoje paslėptų sprogmenų ir dronų komponentų, taip pat slėptuvę su telefonu.

Abu vyrai apklausos metu prisipažino padarę nusikaltimą. Telefone buvo rasti įrašai, nurodantys transporto priemones ir maršrutus, kuriais V. Zelenskis ir V. Maliukas judėjo.

Karininkas sakė, kad suimti pulkininkai taip pat atskleidė naujos informacijos apie ankstesnį Rusijos bandymą karo pradžioje įkaitu paimti V. Zelenskį.

„2022 metų vasarį agentui Nr. 1 buvo pavesta atpažinti kitus Rusijai lojalius valstybės saugumo pareigūnus ir nužudyti lojalius Ukrainai, siekiant paimti prezidentą įkaitu. Jie turėjo priversti V. Zelenskį nusifilmuoti ir pasakyti, kad nėra jokios priežasties kariauti, kitaip jis bus nužudytas“, – sakė įtariamasis.

Pirmosiomis invazijos dienomis pirmasis pulkininkas surinko prezidento sargybinius ir pakvietė juos sudėti ginklus, kai atvyks rusai. Tačiau tuomet apsaugos darbuotojai tokį pasiūlymą suvokė kaip emocinę reakciją į prasidėjusį karą ir jo nepaisė. Kadangi jis buvo aukštesnio rango, jie jam neprieštaravo. Po suėmimo supratę, kad jis veikė pagal FSB nurodymą, jie buvo šokiruoti.

„The Times“ teigimu, naujosios agresyvios FSB strategijos sumanytojas yra tarnybos direktoriaus pavaduotojas Sergejus Korolevas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino numylėtinis, turintis glaudžius ryšius su Rusijos mafija. GUR Dokumentuose jis vadinamas „Putino vilkšuniu“. Jo užduotis – rinkti informaciją apie kitus Rusijos vyriausybės narius ir pašalinti galimus konkurentus. Tai paslaptingas veikėjas, gimęs Kirgizijoje, jam apie 60 metų ir jis dirba šešėlyje.

GUR kaltina jį planavus naujausią pasikėsinimą nužudyti kaip dovaną V. Putinui prieš gegužės 9-osios šventę. SBU nurodė, kad pasikėsinimą patvirtino ir asmeniškai koordinavo FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas.

Tai kalbėdamas Rusijos savanorių forume pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas generolas leitenantas Kyrylas Budanovas, praneša „Ukrinform“.

Pareigūnas pabrėžė, kad „Putino rinkimai“ yra neteisėti.

„Kad ir kokius rezultatus parašytų Rusijos centrinė rinkimų komisija, tai – klastotė, nes rinkimai neįvyko ne tik pasienio srityse. Didelė dalis rinkimų apylinkių neturės galimybės suskaičiuoti balsalapių, nes Rusijos aktyvistai, suprasdami šių „rinkimų“ niekšiškumą, juos gadina“, – pažymėjo žvalgybos vadovas.

Pasak jo, Rusijoje kilo tikras „balsadėžių maištas“ – tiek sugadintų balsalapių ir balsadėžių dar niekur pasaulyje nėra buvę.

K. Budanovo teigimu, V. Putinas supranta, kad pasaulio lyderių, ypač Kinijos, akyse jis tampa nestabiliu valdovu, neįstengiančiu užtikrinti tvarkos per rinkimus savo šalyje.

„Jis pasirodė esąs silpnas prieš savo žmones ir elitą. Silpnumo jis labiausiai bijo. Tai, kas dabar vyksta Rusijoje, silpnina režimą apskritai ir Putiną asmeniškai. Mes turime išnaudoti šį silpnumą ir padaryti jį papildomu ginklu“, – pareiškė K. Budanovas.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas taip pat informavo, kad Rusijos Belgorodo ir Kursko srityse vykdoma ribota Putinui oponuojančių rusų ginkluotų formuočių karinė operacija yra tik kovos už jų gimtąją šalį pradžia.

„Rusijos Federacijos piliečiai nusprendė išvaduoti savo šalį nuo seno žmogaus ir jo bendrininkų, kurie užgrobė valdžią, neteisėtai pakeitė Konstituciją ir gyvena alternatyvioje realybėje su savo pakalikais. Karas prieš Putino režimą yra teisėta piliečių teisė reikalauti teisingumo“, – pabrėžė K. Budanovas.

Kaip anksčiau buvo pranešta, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sekmadienį pasibaigusiuose vadinamuosiuose Rusijos prezidento rinkimuose jokio legitimumo nėra ir negali būti.

Kaip praneša UNIAN, tai interviu televizijos kanalui CBC News pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas. Pasak jo, rusai su malonumu įšaldytų viską taip, kaip yra dabar, priversdami Ukrainą „pripažinti užgrobtą teritoriją rusiška“.

„Tokiu atveju jie švęstų pergalę. To niekada nebus", - pabrėžė pareigūnas.

Kartu K. Budanovas pripažino, kad Rusija kažkaip gavo slaptos informacijos apie Ukrainos kontrpuolimo planus.

„Nepasakysiu daugiau negu prezidentas. Mes gavome, tarkime, informacijos, įrodymų, kad planai tapo žinomi Rusijai. Tai rimta problema, ir mes imamės tam tikrų priemonių“, - pridūrė Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pabrėžė, kad partneriai nedaro jokio spaudimo dėl gynybos nutraukimo.

Prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas taip pat pareiškė, jog V. Zelenskis niekada nesutiks, kad karas būtų įšaldytas. Jis pridūrė, kad šaliai reikia ne įšaldytų konfliktų, o teisingos taikos.

Gautomis žiniomis, K. Budanovui Rusijoje iškeltos baudžiamosios bylos dėl teroristinės organizacijos sukūrimo, teroro aktų, įvykdytų grupės asmenų, taip pat ginklų ir sprogmenų laikymo.

Rusijoje manoma, kad jis prisidėjo prie sprogimų ant Kerčės tilto 2022 metais.

2023 metų balandį Rusijos valdžia paskelbė tarptautinę K. Budanovo paiešką ir suėmė jį už akių.

Gruodį K. Budanovas vėl buvo suimtas už akių dėl teroro aktų. Rusija jį apkaltino prisidėjus prie daugiau kaip šimto bepiločių orlaivių atakų, surengtų Maskvoje ir kituose Rusijos regionuose, taip pat aneksuotame Kryme nuo 2022 metų balandžio iki 2023 metų rugsėjo.

Į Rusijos sudarytą „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą taip pat įtraukti Oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas ir Karinių jūrų pajėgų vadas Oleksijus Neižpapa. Jie, kaip ir K. Budanovas, kaltinami „teroro aktais“.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2023 metų birželį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas pareiškė, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios rusai daugiau kaip dešimt kartų bandė nužudyti K. Budanovą.

Be to, pernai lapkritį buvo pranešta, kad Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo žmona Marianna Budanova buvo apnuodyta sunkiaisiais metalais.

Jis tai pareiškė interviu CNN, praneša „Ukrinform“.

K. Budanovas taip pat neatmetė, kad bepiločių orlaivių atakos prieš Rusijos infrastruktūrą gali suintensyvėti. Jis nepatvirtino, bet ir nepaneigė Ukrainos sąsajų su dronų atakomis prieš Rusijos objektus, pažymėdamas, kad tokios operacijos yra „visai įmanomos“.

„Hipotetiškai yra planas, pagal kurį visa tai vyksta. Ir manau, kad šis planas apima visus svarbiausius Rusijos kritinės infrastruktūros objektus ir karinės infrastruktūros objektus“, – sakė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas.

Anot jo, kadangi Rusija nuolat mokosi iš savo kovinės patirties, pastebima tendencija dar plačiau naudoti bepiločius orlaivius karo veiksmų laukuose Ukrainoje ir virš jų.

Sviediniai yra vienas iš daugiausiai lemiančių veiksnių šiame kare.

K. Budanovas pabrėžė, kad Ukraina išlaiko savo pozicijas ore virš fronto linijos. „Būtent pagal bepilotes sistemas esame daugmaž lygūs“, – pridūrė jis.

Pasak K. Budanovo, dabar Rusijos civiliai pagaliau išvydo tikrąjį karo vaizdą. Jie mato degančias naftos saugyklas, sugriautus fabrikų ir gamyklų pastatus. „Visa tai į naudą“, – pažymėjo jis.

Kartu K. Budanovas pabrėžė Vakarų paramos Ukrainai svarbą. Anot jo, artilerijos sistemos ir haubicos buvo pirmos poreikių sąraše, ir Ukraina turi „smarkiai padidinti“ pabūklų skaičių, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir tipo.

Jis taip pat pažymėjo amunicijos svarbą, nes „sviediniai yra vienas iš daugiausiai lemiančių veiksnių šiame kare“. „Ne tiek kokybė, kiek kiekybė“, – pareiškė Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas.

Pasak K. Budanovo, Ukrainai taip pat reikia amerikietiškų atakos lėktuvų A-10. „Jie tikrai gali padėti nugalėti Rusiją“, – pabrėžė jis.

„Ukrinform“ primena, jog K. Budanovas anksčiau pareiškė, kad Rusijos puolamoji operacija Ukrainoje, pradėta praėjusių metų lapkritį, iki pavasario pradžios visiškai nuslops.

Rusija įtraukė 37-erių K. Budanovą į Vidaus reikalų ministerijos turimą asmenų, ieškomų dėl nusikalstamų veikų, sąrašą.

Maskva kaltina K. Budanovą, kuris HUR vadovauja nuo 2020-ųjų, 2022 metais organizavus išpuolį, per kurį buvo iš dalies sugriautas tiltas, jungiantis rusų aneksuotą Ukrainos Krymo pusiasalį su Rusija.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Ukraina pranešė, kad įtaria Rusiją apnuodijus K. Budanovo žmoną Marianą Budanovą gyvsidabriu ir arsenu. M. Budonova yra Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko patarėja.

Kremlius kaltinimus atmetė. „Ukraina dėl visko kaltina Rusiją“, – sakė atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Tyrimas parodys, bet tai yra pagrindinė hipotezė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas, paklaustas, ar su tuo galėjo būti susijusi Rusija.

Kas kontroliuoja salą, tas bet kada gali blokuoti civilių laivų judėjimą visomis kryptimis į Pietų Ukrainą, per televiziją sakė karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas.

Praėjusiomis dienomis atsinaujinusios kovos apie salą gali virsti mūšiu dėl Juodosios jūros vakarinės pakrantės kontrolės.