Konkursą buvo paskelbusi Klaipėdos savivaldybė, ieškodama idėjų, kaip pertvarkyti miesto centre esančią teritoriją, kurioje kelis dešimtmečius stovėjo sovietinių karių skulptūros ir monumentas.

Anot konkurso kuratoriaus, architekto Vaidoto Dapkevičiaus, kaip ir buvo prašoma, sulaukta įvairių idėjų kapines integruoti į Skulptūrų parką ir alternatyvų dėl memorialo.

„Tokia ir buvo užduotis – kapinės turėjo integruotis į Skulptūrų parką, neiškristi iš jo. Kitas dalykas, ko siekėme – kad būtų pasiūlytos alternatyvos, skirtingi scenarijai, pavyzdžiui, palikti memorialą pritaikant, atsisakant ar darant naują minimalistinį. Buvo siekis alternatyvų ir integracijos į parką“, – BNS sakė V. Dapkevičius.

Tokia ir buvo užduotis – kapinės turėjo integruotis į Skulptūrų parką, neiškristi iš jo.

„Mano lūkesčiai asmeniškai buvo kuklesni, nes užduotis istorinė, specifinė, bet aš manau, kad iš bendro vaizdo ir pateikimo, kokybė ir lygis pakankamai vientisas ir aukštas. Toliau kviesčiau visuomenę dalyvauti lankant viešą ekspoziciją ir teikti nuomones“, – sakė architektas.

Anot jo, kol kas idėjų autoriai neviešinami, nes svarbu, kad laimėtų geriausia idėja.

Vienos idėjų autoriai siūlo tvarkomą erdvę integruoti į Skulptūrų parką, padidinti žaliųjų zonų plotą ir pasodinti daugiau naujų medžių. Palaidojimų vietos erdvę siūloma atgręžti į parką ir vizualiai įjungti į bendrą parko kontekstą. Idėjos autoriai siūlo išsaugoti akmeninės lentas su pavardėmis ir jomis pažymimą palaidojimų vietą.

Kitos idėjos autoriai siūlydami apjungti dabar atskirtas kareivių ir civilių amžino poilsio erdves į bendrą tylios atminties parką mano, kad derėtų meninėmis priemonėmis neutralizuoti ir konservuoti išlikusias memorialo detales ateities sprendimams.

Tarp idėjų esama ir siūlymų karių palaidojimo vietoje demontuoti esančias sienas ir kitus memorialo elementus, atveriant erdves miestui. Pėsčiųjų srautus rekomenduojama jungti su Skulptūrų parko takais, atsisakyti laiptų, užtikrinant geresnį žmonių su negalia judėjimą. Už įamžinimo sienos esantį reljefo pakilimą siūloma palikti ir suformuoti į kalvelę, prisitaikant prie naujų takų.

Konkursui pateikti projektai iki gegužės 5 dienos eksponuojami Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos patalpose (Bažnyčių g. 6-1). Baigiantis ekspozicijai, bus rengiamas projekto recenzijų viešas pristatymas.

S. Daukanto gatvėje yra palaidoti sovietinės Raudonosios armijos kariai, žuvę 1945 metų sausį vykusiuose mūšiuose su nacistinės Vokietijos kariuomene dėl Klaipėdos. 1975 metais karių palaikai į šią palaidojimo vietą perkelti iš Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto buvusios Pergalės aikštės.

Čia įrengtos 47 pilko granito atminimo plokštės su 694 karių pavardėmis. Po Rusijos invazijos į Ukrainą pernai buvo demontuota kompozicija, kurią sudarė du vertikalūs balto betono skydai, tarp jų nuleistas kalavijas bei jo rankeną puošianti ąžuolo lapų girlianda, ir paminklas, kurį sudarė postamentas, bronzinė trijų karių skulptūrinė grupė ir rausvo granito penkiakampės žvaigždės formos amžinosios ugnies įrenginys.

Taip pat demontuotos informacinės lentos su užrašais apie „Klaipėdos miesto išvadavimą“ lietuvių ir rusų kalbomis, akmeninė plokštė su užrašu apie „žuvusių ir mirusių fašistiniuose lageriuose kalinių“ amžinąją atmintį.

Tuo metu granito plokštės su palaidotųjų pavardėmis paliktos.

Palaidojo daugiau nei pernai

Kol kas Lėbartų kapinėse dar yra 10 naujų laidojimo kvartalų, to pakaktų artimiausiems penkeriems metams.

Tikimasi, kad netolimoje ateityje pavyks susitarti su Klaipėdos rajono valdžia ir bus įsteigtos naujos kapinės.

Lėbartų kapinėse jau palaidota per 56 tūkst., Joniškės kapinėse – virš 20 tūkst. mirusiųjų.

Dienraščio žiniomis, pernai Klaipėdoje palaidota beveik 200 žmonių daugiau nei 2019 m.

2020 m. buvo išrašyta per 2 tūkst. leidimų laidoti žmones Lėbartų ir Joniškės kapinėse.

Drastišką laidojimo vietų mažėjimą kol kas išsprendžia kolumbariumas, nes dalis velionių palaikų saugomi ten.

Beje, pernai, palyginti su ankstesniais metais, Klaipėdoje beveik 300 padaugėjo kremuotų palaikų.

Vien Lėbartų kapinėse pernai palaidota apie pusė tūkstančio urnų. 2019 m. buvo 350.

Beje, nuo lapkričio Joniškės kapinėse jau pažymėta per 200 apleistų kapaviečių.

Ateityje tas neprižiūrimas kapavietes žmonės gali apsiimti tvarkyti ir paskui, pasibaigus ramybės laikotarpiui (25 m. nuo palaidojimo datos), galės toje vietoje laidoti savo artimuosius.

Koreguoja Kapinių taisykles

Praėjusį pavasarį, po Klaipėdos savivaldybės administracijos pertvarkos, prireikė koreguoti ir Laidojimo bei Klaipėdos miesto viešųjų kapinių lankymo taisykles.

Kapinių priežiūros tarnybos nebeliko, darbuotojai prijungti prie Miesto tvarkymo skyriaus.

Tačiau iš esmės tai tik formalumas, jie, kaip ir anksčiau, išduos laidojimo leidimus, skirs kapavietes.

Tik leidimai laidoti bus išduodami ne visą savaitę, o pirmadieniais–šeštadieniais (per 1 darbo dieną).

Siūloma leisti laidoti mirusiuosius kiekvieną dieną nuo 9 val. (dabar yra nuo 1 val.) iki 17 val.

Valstybinių švenčių dienomis ir toliau bus nelaidojama.

Bus draudžiama palikti transporto priemonę kapinių teritorijoje ne kapinių lankymo laiku.

Iš draudimų sąrašo siūloma išbraukti gyvulių ganymą kapinėse, kuris veikiausiai jau senokai nebeaktualu, kapinių teritorijoje ir toliau bus draudžiama vedžiotis šunis, kates ar kitus gyvūnus.

Kontroliuos paminklų statytojus

Pačiose kapinėse draudžiama ir bet kokia prekyba. Taip pat po krūvos skundų turėtų būti sugriežtinta paminklų statytojų darbo tvarka.

Tad pilti žemes, kapaviečių įrengimo ir kitas atliekas kapinių teritorijose, mesti šiukšles tam neskirtose vietose, statybos įrankių ar kapaviečių dangų plovimo nuotekas pilti į lietaus nuotekų sistemą ir (ar) teršti takų, kelių dangas, žolynus, gretimas kapavietes, gadinti kapinių ar gretimų kapaviečių statinius bus draudžiama.

"Sugriežtinome paminklų statymo tvarką, bandysime tai labiau kontroliuoti, nes šiuo metu susiduriame su nemažomis problemomis. Paminklų statytojai visas savo atliekas mums verčia į atliekų konteinerius, nors, pagal teisės aktus, jas turėtų patys susitvarkyti ir išvežti", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.