Užėjusi į kambarį Laima Furmonienė pliaukšteli rankomis ir iš kelių vietų suskamba skirtingi garsai. Nuo lubų šviestuvo virvute ima leistis žaislinis Kalėdų Senelis su parašiutu. Pradžioje sunku suprasti, kas tai per garsai ir iš kur jie sklinda.
Šokantys ir dainuojantys
Į šeimininkės pliaukštelėjimą sureaguoja dar du žaislai: iš vieno sklinda Franzo Gruberio "Tylios nakties" melodija, kitas Senelis dainuoja Jameso Pierponto "Jingle Bells", trečias – džiazuoja.
"Šokančių ir dainuojančių Kalėdų Senelių turiu apie dvylika", – greitai paskaičiuoja moteris ir įjungia nedidukę žaislinę eglutę, kuri ima kraipytis ir į bendrą kalėdinių garsų kakafoniją įsijungia dar vienas "Jingle Bells".
Viename iš ponios Laimos kambarių bute Vilijampolėje šalia šventiškai papuoštos eglutės surikiuota dešimčių kalėdinių senelių armija. Daugiausia – žaislinių Kalėdų Senelių, tačiau tarp jų – ir vienas kitas Senis Besmegenis bei kiti žaislai, susiję su Kalėdomis.
Gimtadienis ir energija
"Kai po švenčių juos pakuoju atgal, susiskaičiuoju, – pasakoja L.Furmonienė. – Pernai buvo 185. Šemet dar gavau dovanų, lauktuvių, dar nusipirkau, tai jų jau daugiau. Be to, jei suskaičiuočiau ir kitus atributus – visai mažiukus Senelius, tušinukus ir kitką, susidarytų daugiau kaip du šimtai, – savo kolekcijos apimtis apžvelgia kaunietė. – Duktė sako, gal jau užtenka, nes tuoj visi namai bus pilni. Bet atsakiau, kad kol namuose telpa, dar pakolekcionuosiu."
L.Furmonienei – 63-eji. Aktyvi pensininkė, 23 metus dirbusi "Kauno autobusų" bendrovėje, po įmonės restruktūrizacijos įsidarbino siuvimo įmonėje "Atropa", o po darbo dar randa laiko Trečiojo amžiaus universiteto Muzikos ir teatro ir Turizmo fakultetų paskaitoms, veiklai dviejose draugijose, spektaklių, koncertų lankymui, kelionėms, mezgimui.
Moteriai pakanka entuziazmo kiekvienų metų gruodžio pradžioje visą savo kolekciją pernešti iš rūsio į butą, sudėlioti visus kalėdinius eksponatus į savo vietas, o po švenčių, nuvalius dulkes, išėmus iš kai kurių baterijas, supakuoti atgal į plastikinius maišelius ir dėžes, nunešti atgal į rūsį vienuolikos mėnesių poilsiui.
Aistra nuo vaikystės
Trijų kambarių bute Kalėdų Senelių, papuoštų eglučių, girliandų ir kitų kalėdinių atributų yra visuose kambariuose, virtuvėje, balkone. Kol kas jie neokupavę tik vonios kambario.
Kolekcionavimas prasidėjo prieš dvylika metų. "Įsigijau vieną žaislinį Kalėdų Senelį, o po to kilo noras jų turėti kitokių, ėmiau pirkti vis naujus, gauti dovanų, lauktuvių ir dabar kolekcija vis sparčiau didėja. Daug kas žino, kad kolekcionuoju juos. Va ir šiemet po eglute radau Kalėdų Senelio atneštus du jo kolegas", – pasakoja kolekcininkė.
Pasak jos, kalėdinės puošmenos patikdavo nuo vaikystės. "Didžiausias džiaugsmas būdavo, kai mama parnešdavo didelę eglutę. Puošdavome kartu ją. Tada turėjome tik vieną beveik pusmetrio aukščio Senelį, pagamintą iš putplasčio. Jis buvo aprengtas medžiaginiais drabužiais. Laikui bėgant, Senelis susidėvėjo, suiro ir išmetėme. Turėjome daug kalėdinių senovinių žaislų, bet vienais metais surinkau juos, nuvežiau į vaikų namus ir padovanojau. Džiaugiuosi, kad padovanojau, bet dabar ir gailiuosi, kad atidaviau nepagalvojusi, kiek jie bus vertingi. Dauguma buvo nuo mano tėvų laikų", – prisimena L.Furmonienė ir pasiguodžia, kad kada nors dabartiniai jos žaislai bus antikvariniai.
Ne vien lietuviški
Daugiausia kolekcijos eksponatų – pačios Laimos pirkti kalėdiniai žaislai, nors nemažai padovanoja draugai, draugės, o daugiausia sūnus Darius, kuris su šeima gyvena Anglijoje, ir dukra Daiva, gyvenanti Kauno rajone.
"Seneliai ne vien lietuviški, nemažai atkeliavo iš Londono, kur gyvena sūnaus šeima. Yra iš Vokietijos, Norvegijos, Kanados, JAV", – sako L.Furmonienė.
Labai egzotiškų eksponatų kaunietės kolekcijoje nėra. "Man egzotiškiausias atrodo marčios padovanotas ne itin didelis Senelis apsiaustu iš natūralaus kailio. Tokių Lietuvoje nemačiau. Iš kokios jis šalies kilęs, negaliu pasakyti, bet atvežtas iš Anglijos", – rodo kailiniuotą senelį moteris.
Visi brangūs
L.Furmonienė kolekciją papildo dažniausiai jau po Naujųjų metų, kai Kalėdų atributams pardavėjai pradeda taikyti nuolaidas. Tokiu metu prieš metus moteris nusipirko brangiausią eksponatą – apie metro aukščio Senelį su smuiku, kuris groja "Tyliąją naktį".
"Jį jau pakavo, kai paprašiau parduoti. Pardavėjai sutiko ir dar padarė nuolaidą. Senelis prieš tai kainavo 270 litų, o aš sumokėjau 170", – prisimena kolekcininkė.
Paklausta, kuris eksponatas brangiausias širdžiai, ponia Laima nusišypso ir po pauzės atsako: "Visi jie man brangūs."
Sausio 9-ąją pas L.Furmonienę renkasi draugai, draugės, giminaičiai – moteris tądien švenčia gimtadienį. "Visi seneliai palaukia tos dienos. Po kokios savaitės pradedu visus senelius perkraustyti į rūsį. Darbo per akis, bet supakuoti paprasčiau nei ieškoti kur kiekvieną pastatyti", – linksmai šventinius rūpesčius dėsto moteris.
