Sausio 12-ąją, nuo 17 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyks pilietiškumo akcija „Būkime kartu!“, kuri 16.30 val. prasidės varpų muzikos koncertu. Bus degami simboliniai laužai, kartu giedosime Lietuvos valstybinį himną, kalbas tars garbingi miesto svečiai. Dalyvaus Kauno folkloro ansamblis „Žaisa“, aktorius Petras Venslovas.

Laisvės gynėjų dienos renginiai Kaune

Sausio 12 d.

11 val. Šv. Mišios Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje (Žemaičių g. 31A).

12 val. Laisvės gynėjų dienos koncertas. Dalyvaus Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų kolektyvai.

16 val. Pilietinė akcija „Neužmirštuolių pieva“ Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.

16.30 val. Varpų muzikos koncertas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Kariljonininkė Austėja Staniunaitytė-Proietta.

17 val. Pilietiškumo akcija prie laužų „Būkime kartu!“ Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Dalyvaus aktorius Petras Venslovas, Kauno folkloro ansamblis „Žaisa“ (vad. Giedrė Ramunė Pečiulienė), Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus kadetai.

Sausio 13 d.

8 val. Visuotinė pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“. Visi kartu, visoje Lietuvoje, sausio 13 d. 8 val. dešimčiai minučių languose uždekime vienybės ir atminimo žvakutes.

10 val. Šv. Mišios Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.

10 val. Tekstilės studijos „Gijų sodai“ kūrybinės dirbtuvės „Tapiserijos mozaika: „Lietuva – mano veidas“ Kauno kultūros centre (Kęstučio g. 1). Registracija tel. 8 612 15828 arba el. paštu a.vitkuniene@kaunokulturoscentras.lt.

14 val. Tarptautinio projekto „25 milijonai dygsnių Kaunui ir pasauliui“ parodos atidarymas Kauno kultūros centre (Kęstučio g. 1). 

Šiandien sprendžiant įvairias valstybės gyvenimo problemas, kartais pritrūksta vienybės, o politikai neretai asmenines ambicijas ir tikslus iškelia aukščiau paprastų žmonių lūkesčių, Seime minint Laisvės gynėjų dieną teigė parlamento vadovė Loreta Graužinienė.

"Deja, šiandien, sprendžiant įvairias valstybės gyvenimo problemas, pripažinkime, vienybės kartais pritrūksta. Mes, politikai, neretai asmenines ambicijas ir tikslus iškeliame aukščiau to, kas svarbu paprastiems Lietuvos žmonėms", - per iškilmingą minėjimą sakė Seimo vadovė.

Ji pabrėžė, kad laisvė nėra įteikta dovana, visi yra atsakingi už savo sprendimus tiek prieš save, tiek prieš aplinkinius ir valstybę.

"Nuo kiekvieno iš mūsų vidinių nuostatų priklauso, kokia yra ir bus Lietuva (...). Kartais norime greito sprendimo, tačiau kelias, vedantis į teisingesnę visuomenę, yra sudėtingas ir ilgas. Kad pasikeistume, gal prireiks dar ne vieno dešimtmečio. Turime susitelkti bendram tikslui, siekti geresnio, doresnio gyvenimo, gerbdami ir mylėdami vienas kitą. Mes visi norime to paties – gyventi laimingai, įgyvendinti savo troškimus, ir tam reikia vienybės. Tai pirmiausia taikytina politikams, kurie yra išrinkti tarnauti Tautai", - kalbėjo L.Graužinienė.

Anot jos, valstybė gyvuoja tarsi didelė šeima, bet "dalis mūsų šeimos narių Sausio 13-ąją mini ne Lietuvoje".

"Po dalelytę Lietuvos yra Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Australijoje ir daugelyje kitų šalių. Tai nėra vien paprasta emigracija, tai yra Tautos išsibarstymas arba dar daugiau – jos dalies praradimas", - sakė Seimo pirmininkė.

Ji pabrėžė, kad Lietuvoje neturi nustoti rūpėti šis išsibarstymas, nes tai gresia tautos dalies praradimu. Politikė ragino liudininkus pasakoti apie Sausio 13-osios įvykius, kad žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas būtų perduodamas iš kartos į kartą.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės  gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.