Vidaus reikalų sistemos pareigūnai ir kai kurie pirmosios instancijos teismai iš pradžių laikėsi pozicijos, kad pasienyje su Baltarusija sulaikyti migrantai neturi pagrindo kreiptis į teismą dėl laisvės suvaržymų.

Tačiau spalį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo trijų teisėjų kolegija dešimties puslapių teismo nutartyje paskelbė, kad migrantų prašymai paleisti juos iš sulaikymo privalo būti svarstomi. Anot teisėjų kolegijos, įstatymas sukūrė „teisinio neaiškumo situaciją“, nes nenumatė jokio aiškaus „teisinės patikros mechanizmo“ iki pusmečio trunkančiam judėjimo apribojimui.

Šia nutartimi suformuota praktika atveria kelią migrantams prašyti teismų, kad jie būtų išleisti į laisvę iš sulaikymo nepraėjus ir įstatyme numatytam šešių mėnesių terminui.

15min. gauti duomenys rodo, kad tokia situacija jau pasinaudojo 26 metų amžiaus Irako pilietis, laikomas Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.

„Lietuvos Konstitucijoje numatytas tik vienas sulaikymo pagrindas – asmens, užklupto padarius nusikalstamą veiką, sulaikymas, o visi kiti atvejai galimi tik išimtinais atvejais. Praėjusiais metais teisėsaugos pareigūnai sulaikė apie 40 tūkst. asmenų, įtariamų padarius nusikaltimus, bet tik mažai jų daliai – apie 3,5 tūkst. teismas skyrė suėmimą, – pažymi teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Šie skaičiai liudija, kad galimai nepagrįstai buvo suvaržyta daugelio žmonių laisvė ir pažeidžiamos jų teisės“.

Pasak teisingumo ministro, dabartiniame Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintame laikino sulaikymo reglamentavime yra spragų, ir tai sudaro prielaidas per plačiai taikyti šią griežtą priemonę ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nėra veiksmingo teisinio mechanizmo, leidžiančio ginti asmens laisvę, apskųsti teismui pritaikytus veiksmus.

Teismų praktikos analizė parodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, priimdami nutarimą skirti galimą laikiną sulaikymą iki 48 valandų, dažnai net nesikreipia į teismą dėl asmens suėmimo. Toks asmens sulaikymas gali būti viena iš ikiteisminio tyrimo taktikų, kai per šį laikotarpį reikia atlikti baudžiamojo proceso veiksmus, pavyzdžiui, atlikti kratą sulaikytojo bute, apklausti daugiau liudininkų. Šiuo metu įstatymas nustato, kad žmogus, nesutinkantis su jam pritaikytu dviejų parų laisvės suvaržymu, šį veiksmą per 10 dienų gali apskųsti teismui.

Praėjusiais metais teisėsaugos pareigūnai sulaikė apie 40 tūkst. asmenų, įtariamų padarius nusikaltimus, bet tik mažai jų daliai – apie 3,5 tūkst. teismas skyrė suėmimą.

„Teisingumo atstatymas šiuo atveju yra pernelyg lėtas, vėluojantis procesas. Žmogaus sulaikymas net ir trumpam laikui – nėra menkniekis, nes asmens laisvės suvaržymas yra griežčiausia teisinė priemonė, – pažymi ministras E. Jankevičius. – Nepriklausomai nuo jo termino, tai gali pakenkti asmens reputacijai, sukelti didelį sukrėtimą, paveikti šeimą. Todėl įstatymuose įtvirtintos procedūros bei pagrindai, kuriais valstybės institucijoms suteikiama teisė apriboti asmens laisvę, privalo būti aiškūs, logiški ir pagrįsti. Turime užtikrinti, kad žmogaus teisės nebūtų varžomos daugiau, negu to reikia baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Privalome nustatyti aiškią tvarką, kaip teisinėmis priemonėmis apginti asmens laisvę nuo apribojančių priemonių – operatyviai apskųsti teismui sulaikymą ar suėmimą ir gauti teismo vertinimą“.

Baudžiamojo proceso kodekso pataisose siūloma reglamentuoti įtariamo, bet neužklupto padarius nusikalstamą veiką, asmens sulaikymo tvarką, pavyzdžiui, jo namuose, darbe. Kai žmogus sulaikomas tuo pagrindu, kai pagal tyrimo duomenis jam reikia skirti suėmimą, būtų privaloma per 48 valandas jį pristatyti į teismą. Čia ikiteisminio tyrimo teisėjas ir priimtų sprendimą skirti suėmimą arba paleisti laikinai sulaikytą asmenį.

Įstatymo projekte reglamentuojama speciali laikino sulaikymo apskundimo tvarka. Prokuroro nutarimas skirti šią kardomąja priemonę galėtų būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tokį sulaikyto asmens skundą prokuroras turėtų nedelsiant pateikti teisėjui, kuris per aštuonias valandas nuo gavimo dienos turėtų išnagrinėti ir priimti nutartį.

Siūlomi pakeitimai pašalintų Baudžiamojo proceso kodekse esančius laikino sulaikymo pabaigos nelogiškumus, užkirstų kelią galimam piktnaudžiavimui, taikant laikiną laisvės suvaržymą, bei padėtų išvengti sisteminės painiavos.

Skundą pateikęs pilietis teigė, kad Vyriausybė nepagrįstai suvaržė judėjimo laisvę savo nutarimu, prieš tai nepaskelbusi nei karo, nei nepaprastosios padėtis.

Tačiau Konstitucinis Teismas nusprendė nepradėti bylos, nes pasigedo argumentų, jog buvo pažeistos konkretaus asmens teisės.

„(...) iš pareiškėjo prašymo visumos nematyti, kad jis būtų siekęs įgyvendinti savo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos ar vykti į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybę (...), nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į (...) Valstybės sienos apsaugos tarnybą (...) dėl leidimo išvykti“, – rašoma Konstitucinio Teismo sprendime.

„Vadinasi, pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą pateikdamas bendro pobūdžio prašymą, o ne siekdamas apginti savo galimai pažeistas konstitucines teises ar laisves (...). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą“, – teigiama sprendime.

Skundą pateikęs teisininkas Mindaugas Gedeikis kėlė klausimus, kaip būtų galima įgyvendinti Konstitucinio Teismo iškeltas sąlygas.

„KT nori pasakyti, kad vistiek reikėjo važiuoti, brautis per užkardas, tada iš policijos gauti „neleidimą“ arba baudą ir tada jau gerai. O kaip tą neleidimą užfiksuoti, jei, pvz., baudos neišrašo. Filmuoti ir teikti Konstituciniam Teismui. Reikės būti pasiruošus kitam kartui“, – feisbuke rašė skundo autorius.

Siekiant sulėtinti koronaviruso plitimą, karantinas Lietuvoje galiojo tris mėnesius nuo kovo vidurio.

Radikalus Rusijos menininkas Piotras Pavlenskis, pagarsėjęs drastiškais performansais, per kuriuos jis netgi žalodavosi, ketvirtadienį pranešė, kad buvo pripažintas esantis sveiko proto, praleidęs mėnesį psichiatrijos klinikoje.

32 metų menininkas, labiausiai žinomas dėl performanso Maskvos Raudonojoje aikštėje, prikalęs vinimis savo kapšelį prie grindinio, buvo suimtas pernai lapkritį, kai padegė Federalinės saugumo tarnybos (FSB) Maskvos būstinės duris Liubiankoje – liūdnai pagarsėjusiame pastate, kuriame sovietų laikais buvo įsikūrusi KGB.

P.Pavlenskis sakė, kad tas jo performansas „Grėsmė“ buvo protesto prieš valstybės saugumo tarnybų „terorizmą“ išraiška.

Kaip praneša valstybinė naujienų agentūra TASS, kalbėdamasis prie teismo rūmų su žurnalistais apie jam atliktą psichiatrinę ekspertizę, P.Pavlenskis sakė: „Tyrimų rezultatai yra mano naudai.“

Už didžiulių medinių FSB pastato durų padegimą P.Pavlenskiui gresia treji metai laisvės atėmimo.

Menininkas dabar yra laikomas viename Maskvos kalėjime, atskirai nuo kitų kalinių.

Apylinkės teismas ketvirtadienį pratęsė jo areštą iki gegužės 5-osios, sakydamas, kad menininkas gali mėginti pabėgti, jeigu būtų paleistas.

Protestuodamas prieš piliečių laisvės suvaržymus P.Pavlenskis anksčiau taip pat buvo užsisiuvęs burną, apsivyniojęs spygliuota viela ir nusipjovė dalį ausies spenelio, prie Raudonosios aikštės grindinio Maskvoje prisikalė savo genitalijas.

Serbskio psichiatrijos klinika, kurioje menininkui buvo atlikti įvairūs tyrimai, sovietiniais laikais liūdnai pagarsėjo kaip neoficialus kalėjimas, į kurį būdavo siunčiami politiniai disidentai.

Vienas teisėsaugos šaltinis patvirtino TASS, kad „ekspertai nustatė, jog Pavlenskis neserga jokia psichiatrine liga ir nusikaltimo įvykdymo momentu buvo atsakingas už savo veiksmus bei suvokė jų pasekmes“.

P.Pavlenskis, teisme pavadinęs FSB „budelių organizacija“, atmetė visus jam iškeltus kaltinimus, sakydamas, kad jie yra bereikšmiai.

Jis taip pat pakartojo savo reikalavimą, kad teisėjas perkvalifikuotų jam pateiktus kaltinimus į kaltinimus terorizmu, kokie buvo pateikti ukrainiečiui kino kūrėjui Olegui Sencovui, pernai nuteistam už terorizmą dėl padegimų, kurių taikiniais tapo vienos prokremliškos partijos biurai Kryme.

P.Pavlenskio advokatė Olga Dinzė sakė, kad jo kliento FST pastatui padaryta žala įvertinta 480 tūkst. rublių (6,29 tūkst. eurų).