Užvakar į vandenį nuleista švytinti po atnaujinimo darbų legendinė "Raketa". Ja visi norintys bus plukdomi maršrutu Kaunas–Nida–Kaunas. Šis maršrutas atgaivinamas po daugybės metų. Pirmieji reisai numatyti jau po birželio 6-osios.

Istorinį "Raketos" tipo laivą, dabar jau modernizuotą, prisimena daugelis lietuvių. Planuojama, kad per savaitę vyks keli reisai. Keleivių plukdymas šiuo maršrutu vyks naujiesiems "Raketos" savininkams – privatiems vežėjams bendradarbiaujant su Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD).

Anot direkcijos generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo, žmonės jau pribrendę tokiems pasiplaukiojimams, pasiilgę kitokių kelionių. "Be to, Kauno aplinkkelio tilto remontas jau dabar sukelia daug nepatogumų, tad įsivaizduokime, kokios eilės ten bus vasarą, kai visi judės į pajūrį. Tad alternatyva nestovėti spūstyse, o per keturias valandas atsidurti Nidoje, manau, pasinaudos daugelis. Jau vien laiko sąnaudos kokios. Pridėkime dar ir ekonominę pusę – kelto, įvažiavimo į Nidą mokesčiai. Kadangi kartu bus galima vežtis ir dviračius, tad diskomforto dėl judėjimo Nidoje tikrai nebus", – aiškino direkcijos vadovas.

Į rekonstruotą laivą telpa 58 keleiviai. Plaukiama apie 60 km/val. greičiu.

Laivo kapitonai – taip pat unikalūs. Danius Druskis ir Sigitas Gedminas šį maršrutą ir laivą žino kaip savo penkis pirštus, nes daugybę metų vadovavo buvusiems "Raketos" plaukimams.

VšĮ "Vandens kelio" prezidentas Nerijus Šilgalis pasakojo, kad užsimota surasti senuosius kapitonus ne tik dėl sentimentų, bet ir todėl, kad šiam laivui valdyti būtinos specifinės žinios.

Rekonstrukcijos metu buvo atnaujintas laivo korpusas. Interjerą buvo puikiai restauravę buvę savininkai.

Keleivių patogumui prie staliukų įrengti kištukiniai lizdai, USB jungtys. Įrengtas baras, kuriame bus maisto ir gėrimų. Prie šešiaviečių staliukų susėsti tilps 48 žmonės, dar 10, įsitaisiusiųjų pirmoje ir antroje eilėse esančiose kėdėse be staliukų, galės gėrėtis vaizdu pro priekinį langą. Plaukimo metu bus galima būti ne tik po stogu, bet ir išeiti į lauką. Ten įrengta papildomų sėdimų vietų.

Į Birštoną ir Šilutę

Praėjusį sekmadienį iš Kauno išplaukė pirmasis šį sezoną laivas į Birštoną. Jį organizuojančios bendrovės "Nemuno turas" atstovai šiemet keleivius jau birželį pradės plukdyti ir į Šilutę. Maršrutas į Birštoną toks populiarus, kad nuspręsta plėsti veiklą.

"Kelionė laivu iš Kauno į Birštoną trunka keturias valandas, tačiau ji tikrai neprailgsta. Plaukiant Kauno mariomis iki karališkojo kurorto atsiveria išties nuostabūs gamtos vaizdai. Be to, ir gido pasakojimai neleidžia nuobodžiauti", – pasakojo "Nemuno turo" vadovas Mindaugas Žiedelis.

Anot jo, pastaraisiais metais išaugo keleivių iš kitų Lietuvos miestų, ypač sostinės.

Kelionę į Šilutę bendrovė pavadino kruizu, nes tai visos dienos kelionė Nemunu, su sustojimais Rusnės saloje, Uostadvaryje. Šiuo maršrutu bus plukdoma "Zaria" tipo laivu "Deima", į kurį telpa 50 keleivių. Jame sumontuotos "Airbus A319" orlaivio sėdynės, sudėti tamsinto stiklo paketai, garso ir vėdinimo įranga, įrengtas baras. Triukšmui sumažinti laivo korpusas izoliuotas specialiomis medžiagomis.

Kelionės laivais – nauji įspūdžiai, kitokie nei nuo kranto vaizdai.

Po Kauno rajoną

Laivais galima pasiekti įvairius Kauno rajono miestelius, vietoves. VVKD minėjo, kad birželį jau bus plukdoma ir dar vienu nauju maršrutu: Kaunas–Vilkija–Kaunas. Tuo rūpinasi direkcija kartu su Kauno rajono savivaldybe.

"Visą vasarą kauniečiai ir rajono gyventojai galės mėgautis Kauno miesto bei rajono apylinkių vaizdais iš "Vilkijos" laivo denio. Laivas iš pradžių plaukios tik savaitgaliais – šeštadienį ir sekmadienį, vėliau planuojami dar du reisai darbo dienomis", – sakė V.Vinokurovas. Planuojama, kad, savivaldybei įsigijus keleivinį laivą, turistai galėtų leistis į kelionę po Kauno rajono kurortines teritorijas, išsidėsčiusias skirtinguose Nemuno upės krantuose, sustojant Paštuvoje, Kulautuvoje, Zapyškyje ir Kačerginėje.

Šeštadieniais jau minėta bendrovė "Nemuno turas" keleivius plukdo į Kadagių slėnį, kuris keliautojus žavi viena gražiausių Nemuno slėnio atodangų, o sekmadieniais – ir į Rumšiškes. Bendrovė "Nemunas Travel" laivu "Kaunas" rengia reguliarias keliones po Kauno apylinkes, į Kačerginę ir Raudondvarį, pastaruoju atveju – į traukos centru tapusį Raudondvario dvarą.

Laiveliu "Vytis" ties Zapyškio bažnyčia galima persikelti per Nemuną. Keltas veikia ketvirtadieniais–sekmadieniais. Pernai šia galimybe pasinaudojo apie 3 tūkst. žmonių – pėsčiųjų ir dviratininkų.

Vertina kaip minimalų

Nors šiemet atsiranda naujų maršrutų, rengiami ir tradiciniai reisai, V.Vinokurovas keleivinės laivybos intensyvumą Kaune ir visoje Lietuvoje vertino kaip labai minimalų. "Daugelį metų ši sritis nebuvo laikoma prioritetine. Vienintelė intensyvi keleivinė laivyba vyksta Nemuno deltoje ir Klaipėdos perkėloje, maršrutu Klaipėda–Smiltynė–Klaipėda. Visi kiti maršrutai yra labai sezoniniai ir neintensyvūs", – pastebėjo direkcijos vadovas.

Pasiteiravus apie, jo manymu, iki šiol labiausiai pasiteisinusį maršrutą, jis įvardijo pajūrio kryptį. "Jei kalbame apie maršrutus, su kuriais mes dirbame, manau, kad toks bus "Raketos" maršrutas. Jis pradedamas labai palankiu laiku", – teigė V.Vinokurovas.

Vadovas dėstė, kad intensyvesnei laivybai Nemune viena pagrindinių kliūčių – upės vagos gylis. "Daugelį metų laivyba buvo užmiršta ir apleista, tad nebuvo investuojama į upių vagų sutvarkymą, vandens kelio priežiūrą. Dėl to nukentėjo ne tik laivyba. To padariniai – ir nekontroliuojami potvyniai, pelkėjančios upės. Juk visi atsimename, kokios upės buvo anksčiau, kai buvo valomos ir prižiūrimos, ir ką matome dabar", – lygino pašnekovas.

Kas laimės?

Tam, kad situacija pasikeistų, pirmiausia, dėstė V.Vinokurovas, reikia politinės valios, kitokio požiūrio į šią transporto rūšį ir, aišku, investicijų. "Pastaruoju metu jaučiame labai didelį palaikymą iš Susisiekimo ministerijos, todėl ir pradėjome pirmuosius žingsnius po daugelio metų, siekdami atgaivinti laivybą upėmis. Tai daryti skatina ir ES, ragindama rinktis krovinių pervežimą vidaus vandenimis, nes tai – žymiai ekologiškesnis būdas, nei pervežant keliais", – kalbėjo V.Vinokurovas.

Jis teigė, kad dėl vis didėjančio spaudimo mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį ir jo poveikio klimato kaitai, būtina siekti kuo greičiau atgaivinti laivybą, ir įsilieti į tarptautinius E70 (nuo Olandijos iki Rusijos Kaliningrado srities upėmis į Nemuną) bei E40 (nuo Juodosios jūros per Dnieprą, Pripetę, Bugą iki Vyslos, link Baltijos jūros Lenkijoje arba E70 kryptimi) vandens kelius. "Tokiu keliu turės eiti visos šalys. Vakarų Europoje jūrinė-upinė laivyba yra plačiai išvystyta, tad laimės tie, kurie sujungs Baltarusiją, Ukrainą su Baltijos jūra", – sakė direkcijos vadovas.

Jo žiniomis, šiuo metu Lenkija intensyviai svarsto apie tokio kelio įrengimą Vyslos upe. Tada kroviniai iš Baltarusijos galėtų keliauti nebe į Klaipėdos, o tiesiai į Gdansko jūrų uostą. "Tai būtų didelė netektis ne tik Klaipėdos jūrų uostui, bet ir Lietuvos biudžetui", – vertino V.Vinokurovas ir pridūrė, kad bėdų yra ne tik dėl užmirštų prižiūrėti upių, bet ir dėl Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės, kurioje, kaip teigė VVKD atstovas, statybų metu aplaidžiai nebuvo įrengtas laivų šliuzas.

Pirmas komercinis krovinys

V.Vinokurovas, paklaustas, kaip šiemet šalyje turėtų keistis krovininės laivybos vidaus vandens keliais srautai lyginant su praėjusiais penkeriais metais, teigė, kad nelabai yra ką lyginti.

"Pastaraisiais metais jokios komercinės krovininės laivybos šalyje nebuvo. Šiemet balandį VVKD operuojama barža iš Klaipėdos jūrų uosto į Kauną atplukdė pirmą komercinį krovinį nuo nepriklausomybės laikų. Tad kiekvienas naujas reisas – tai tokios laivybos apimties padidinimas kartais (100 proc.)", – skaičiavo vadovas.

Jo manymu, sutvarkius upės vagą ir atėjus privačiam verslui, per penketą metų įmanoma pasiekti ir milijoną tonų krovinių per metus, vertinant vien maršrutą Kaunas–Klaipėda–Kaunas. "Jei kalbėtume apie prisijungimą prie E40 kelio, apimtys išaugtų kelis kartus", – teigė pašnekovas.

Patekti į Augustavo kanalą

V.Vinokurovo vertinimu, Lietuva laivybos populiarinimo ir pasinaudojimo jos pranašumais srityje žengia pirmuosius žingsnius. Visų pirma, jo nuomone, verslui ir visuomenei reikia įrodyti, kad laivyba ne tik įmanoma, bet ir ekonomiškesnė bei ekologiškesnė nei kelių transportas. Kartu ieškoma lėšų projektui, skirtam tarptautiniam vandens keliui E 41 – nuo Kauno iki Atmatos žiočių sutvarkyti. "Tai turėtų būti lemiamas žingsnis, visiškai atgaivinant laivybą šiame kelyje", – teigė VVKD vadovas.

V.Vinokurovas viliasi, kad galėtume susigrąžinti kažkada praleistą progą tapti vandens koridoriumi tarp Rytų ir Vakarų.

Direkcija yra pasirašiusi memorandumą su 12 savivaldybių dėl bendradarbiavimo vystant laivybą Nemuno aukštupyje, nuo HE iki Baltarusijos sienos. "Tad jei visi pasistengsime – savivaldybės vykdys projektus, kurių metu būtų kuriama upės infrastruktūra, o mums bus skiriamas finansavimas vagai tvarkyti, galėtume susigrąžinti kažkada praleistą progą tapti vandens koridoriumi tarp Rytų ir Vakarų", – vylėsi V.Vinokurovas.

Šis vandens kelias svarbus tuo, kad per nedidelę Baltarusijos atkarpą mes patenkame į Augustavo kanalą Lenkijoje, iš kurio atsiveria Vakarų Europos vandens keliai.

"Lenkija jau senai suprato modernios logistikos ateitį ir vandens kelių svarbą. Ten tam įsteigta atskira ministerija, kuruojanti upes ir jūrą. Mes bijome net pradėti skaičiuoti, kiek kainuotų vienintelio laivų šliuzo ties HE statyba, o lenkai planuoja net devynias užtvankų kaskadas žemutinėje Vysloje. Tai milžiniškos investicijos. Tad kodėl jie tai svarsto? Nes jie supranta ne tik būsimą ekonominę naudą, bet ir tai, kad nori nenori, visi turėsime ieškoti ekologiškesnių logistikos būdų, ir laimės tie, kurie pirmieji pateiks pigesnę ir ekologiškesnę alternatyvą", – kalbėjo V.Vinokurovas.