Didžiausias laivas, kokį pasaulis yra regėjęs, – "Shell" energetikos gigantui Pietų Korėjoje statomas laivas "Prelude". Šis begemotas – absoliutus pasaulio rekordininkas. Jo ilgis – 448 m, aukštis – daugiau nei 100 m, o plotis – 75 m. Įspūdingiausias skaičius – laivo tonažas. Jis siekia 600 tūkst. tonų.
Laivas rekordininkas
Jeigu šalia laivo paguldytume 326,5 m Vilniaus televizijos bokštą, jis gerokai nusileistų "Prelude" laivo ilgiui. Kaip ir Paryžiaus Eifelio bokštas, kurio aukštis – 301 m. Lygiuotis į didžiausią pasaulio laivą galėtų nebent Niujorko simbolis "Empire State Building" – šio pastato aukštis 443 m.
"Prelude" laivo aukštis – taip pat įspūdingas. Antai, Vilniaus savivaldybės pastato – vieno iš aukščiausių Lietuvos sostinėje – aukštis siekia 77 m, o "Prelude" laivo aukštis – net 105 m. Ant laivo denio tilptų keturios futbolo aikštės. Šiam laivui monstrui prilygsta maždaug šeši didžiausi pasaulio lėktuvnešiai.
"Prelude" tonažas įspūdingas – 600 tūkst. tonų. Palyginkime: žymiojo "Titaniko" tonažas siekė 52 tūkst. tonų, o didžiausio Amerikos naudojamo lėktuvnešio – 100 tūkst. tonų.
"Prelude" užsisakė pastatyti energetikos gigantas "Shell" – šio laivo bendrovei reikia išgauti naujus išteklius pasaulio vandenynuose ir jūrose, o drauge pačiame laive skystinti dujas.
Tiesa, "Prelude" įplauktų ne tik ne į kiekvieną uostą, bet ir ne į kiekvieną jūrą. Trukdytų laivo grimzlė.
Laivas sudarytas iš 14 skirtingų sekcijų. Vienoje iš sekcijų įsikurs laivo įgula, kurią sudarys nuo 100 iki 120 žmonių, kiti skirti dujoms išgauti, suskystinti ir saugoti, kol jos bus perpumpuojamos į tanklaivį. Laive bus įrengta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, kajutės, nors didžiąją dalį laivo denio vietos užima dujoms išgauti ir skystinti būtina įranga. Na, o triumuose dujos bus sandėliuojamos. Iš pažiūros tai plaukiojantis fabrikas ir saugykla.
Laivas statomas Pietų Korėjos "Samsung Heavy Industries" laivų statykloje Geoje saloje, pietrytinėje šalies dalyje. Pirmasis darbas, kurį teks atlikti "Prelude", – vienas dujų telkinys netoli Australijos.
Šį telkinį, esantį po vandenyno dugnu, reikia pradėti eksploatuoti. Prognozuojama, kad laivas inkarą šioje vietoje turėtų išmesti 2017 m.
"Samsung Heavy Industries" laivų statykla – didžiausia pasaulyje.
Čia dirba apie 30 tūkst. darbininkų: nuo inžinierių iki elektrikų. Statykloje statomi įvairios paskirties laivai – nuo tokių gigantų kaip "Prelude", iki naftą ir dujas transportuojančių supertanklaivių.
Tiesa, nieko panašaus į "Prelude" projektą "Samsung Heavy Industries" iki šiol nevykdė – tai pirmasis toks projektas.
Naujos technologijos
Įprastai nafta ar dujos iš vandenynų išgaunamos statant vadinamąsias gavybos platformas. Tokių daug pastatyta Meksikos įlankoje, taip pat Persų įlankos regione. Pakrantėje statomos perdirbimo gamyklos. Jose perdirbama išgauta nafta arba dujos. Šios yra paprastai skystinamos.
Išgavus dujas jūroje jas, žinoma, reikia perpumpuoti į sausumą – čia, kaip minėta, dujos suskystinamos, o tada paruošiamos eksportuoti.
Taigi, neturint tokio laivo kaip "Prelude", sausumoje energetikos bendrovės privalo pastatyti didžiules dujų saugyklas ir gamyklas, kuriose dujos būtų atšaldomos iki 161 laipsnių pagal Celcijų temperatūros ir taip suskystinamos.
Suskystinti būtina, kad dujas būtų galima pigiau transportuoti – kitaip sakant, suskystintos dujos tampa 600 kartų mažesnės, todėl gali būti transportuojamos tanklaiviais.
Pasaulio šalių energetiniai poreikiai auga. Suskystintosiomis dujomis domisi Kinija, Japonija, Korėja, Tailandas, Indija. Šios šalys – vienos didžiausių pasaulio energetinių išteklių rinkų.
"Prelude" yra plaukiojantis suskystintųjų dujų fabrikas (FLNG), o drauge platforma, dėl kurios dujas galima išgauti atokiausiuose pasaulio regionuose.
"Shell" skaičiuoja, kad kas šešias arba septynias dienas prie "Prelude" švartuosis tanklaivis, į kurį bus perpumpuojamos išgautos ir suskystintos dujos. Perpumpuojamų dujų kiekio pakaktų apšildyti maždaug Londono dydžio miestą savaitę. Tanklaiviais dujos bus gabenamos į Kiniją, Japoniją, Korėją ir Tailandą.
"Tradicinis suskystintųjų dujų gamybos būdas paseno. Reikėjo tiesti dujotiekius, kad šie sujungtų platformas su sausuma. Pavyzdys – Šiaurės jūros platformos", – aiškino "Shell" generalinis vadybininkas Neilas Gilmouras.
Pasak jo, turint "Prelude", nors "Shell" įsigytas dujų telkinys yra už maždaug 200 km nuo Australijos pakrantės, jokių dujotiekių bendrovei tiesti nereikės, o ir nereikės statyti gamyklos Australijos pakrantėje – viskas bus atliekama laive.
Johanas Hedstromas, Australijos energetikos sektoriaus analitikas, sakė, kad FLNG koncepcija – puikus sprendimas: "Tai puiku – tau nereikia turėti jokios fiksuotos infrastruktūros. Nereikia statyti vamzdynų, nereikia statyti perdirbimo gamyklų."
Tiesa, pasak eksperto, "Shell" reikėtų atsižvelgti į FLNG laivų dydį – mat dujų telkiniai gali būti tokiose vietose, kur tokio dydžio laivas paprasčiausiai nepraplauks. Antai, praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje kai kurios naftos bendrovės pasistatė supertanklaivius, kurių tonažas lenkė net "Prelude".
Bėda, kad tokio tipo laivai negalėjo praplaukti Sueco ir Panamos kanalų bei Lamanšo sąsiaurio. Tai gerokai padidindavo transportuojamos naftos kainas. Tokio dydžio laivų galiausiai buvo atsisakyta.
Be to, pavojus kyla dirbant vandenyse, kuriuose kyla nemažai audrų, o kartais ir uraganų.
Tačiau N.Gilmouras iš "Shell" ramino, kad "Prelude" konstrukcijos – tvirtos. Pasak jo, laivas pastatytas taip, kad sugebėtų atlaikyti net 5 kategorijos uraganą.
Jam nebaisus net 300 km per valandą vėjų greitis ir 20 m dydžio bangos – o tokia audra, pasak "Shell" vadybininko, pasitaiko vos kartą per 10 tūkst. metų.
"Shell" investavo į laivą milijardus, tačiau, pasak bendrovės, laivas atsipirks. Mat įmonei nebereikės statyti brangių gamyklų krante, kurios išsekus telkiniui lieka nenaudojamos.
Pavyzdžiui, išgaunant dujas netoli Australijos, Žaliajame žemyne "Shell" nebereikės statyti atskiros dujų skystinimo gamyklos, o tai kainuotų papildomus pinigus.
Be to, "Shell" išvengs nereikalingų diskusijų dėl aplinkosaugos. Mat daugelis pasaulio vyriausybių, o ypač aplinkosaugos organizacijų, nesidžiaugia, kad smėlėtose pakrantėse kyla naujos įmonės. Antai, Meksikos įlankos pakrantėje kelis kartus įvyko didžiulių nelaimių – įtrūkus naftotiekiams ir sprogus platformoms buvo smarkiai užterštos didelės jūros ir pakrančių teritorijos. Paskutinė nelaimė įvyko "British Petroleum" priklausančioje naftos gavybos platformoje – už tai įmonei teko sumokėti didžiules kompensacijas.
"Prelude" netoli Australijos, kaip planuojama, dirbs maždaug 25 metus – manoma, kad būtent tokiam laikui pakaks dujų telkinyje.
Prognozuojama, kad iš minėto telkinio "Prelude" turėtų kasmet išgauti po 3,6 mln. tonų gamtinių dujų. Laivas vėliau išplauks į kitus telkinius. Pasak "Shell", pasaulio vandenynuose – daug telkinių, iš kurių būtų galima išgauti dujas.
Iššūkis statytojams
Laivas tapo tikru iššūkiu inžinieriams. Statant "Prelude" pasitelktos naujausios technologijos – ypač statytojams pagelbėjo kompiuterinės technologijos.
Simuliacijos padėjo sudaryti veiksmų planą – kaip ir kokios laivo sekcijos bus montuojamos. Sekcijos buvo surinktos ant žemės, o tuomet milžiniškais kranais užmontuotos ant korpuso.
Iš viso statytojams ant laivo denio reikėjo sumontuoti 14 sekcijų, kurių viena svėrė po 5,5 tūkst. tonų. Vienos iš sekcijų sumontavimas trukdavo dieną.
"Shell" mano, kad gamtinių dujų rinka plėsis. Nors laivo statybos truks dar kelerius metus, o projektas jau kainavo pasakiškus pinigus, energetikos milžinas prognozuoja, kad netrukus dujos pakeis aplinkai kenksmingas anglis ir naftą, todėl investuoti į šią sritį apsimoka.
Ypač "Shell" domisi Kinijos rinka. Šalis, kurioje leistinos taršos normos daugelyje didžiųjų miestų viršija sveikatai pavojingą ribą, itin domisi "švaresne" energetika.
Kinijoje didžioji dalis elektros ir šilumos iki šiol gaminama senose anglimis kūrenamose elektrinėse – jos ne tik teršia aplinką, tačiau šio kuro atsargos Kinijoje, o ir pasaulyje pamažu senka.
Žinoma, pasak ekspertų, "Shell" rizikuoja – dujų kaina gali nusmukti, kaip tai nutiko su naftos kaina, jeigu, pavyzdžiui, susitrauktų Kinijos ekonomika, o Japonijos vyriausybė nutartų atnaujinti atominių jėgainių eksploatavimą.
Vis dėlto bendrovė planuoja ne tik turėti vieną "Prelude" tipo laivą, o ištisą tokių laivų flotilę. Taip, pasak "Shell", būtų galima išgauti dujas net tokiuose pasaulio regionuose, kuriuose šiuo metu jas išgauti kainuotų brangiau, nei parduoti.
Didžiausi pasaulio laivai
• "Seawise Giant" buvo didžiausias kada nors pastatytas pasaulyje laivas. Tanklaivio, kuris į vandenį buvo nuleistas 1979 m., talpa siekė 657 tūkst. t, o ilgis – 458,46 m. Irano karo su Iraku metu tanklaivis buvo smarkiai apgadintas. Tiesa, vėliau buvo restauruotas ir grįžo į tarnybą. Vis dėlto 2009 m. laivas buvo parduotas Indijos metalo laužo supirkėjams ir supjaustytas.
• "Daewoo" koncernas šiuo metu stato 10 "Triple-E" klasės konteinerius gabenančių laivų tarptautinei jūrų pervežimų bendrovei "Maersk". Kiekvienas iš šių laivų galės gabenti po 165 tūkst. t krovinių – taigi, po 18 tūkst. konteinerių. Laivo ilgis – 399 m. Tai didžiausi konteinerius gabenantys laivai pasaulyje.
• "Batillus" klasės keturių laivų grupė – vieni iš didžiausių pasaulio tanklaivių, mažesni tik už "Seawise Giant". 414,22 m ilgio keturių tanklaivių tonažas siekė apie 553 tūkst. t – didžiausias iš grupės laivų buvo tanklaivis "Pierre Guillaumat". Trys iš keturių tanklaivių buvo nurašyti 1986 m., o paskutinis "Prairial" plaukiojo iki 2003 m.
• "Pieter Schelte" – laivas-platforma, ant kurio pritvirtintas kranas. Tai didžiausias tokio tipo laivas pasaulyje. Jo ilgis – 382 m, o tonažas – 75 tūkst. t. Šiuo metu laivas statomas.
• Didžiausi pasaulio keleiviniai laivai – "Oasis" klasės tipo. Jų ilgis siekia po 360 m, o tonažas – 225 tūkst. t. Pasaulyje plaukioja du tokio tipo laivai – "Oasis of the Seas" ir "Allure of the Seas". Eksploatuoti šie laivai pradėti 2009 m.
• USS "Enterprise" – didžiausias JAV eksploatuotas lėktuvnešis. Šio laivo ilgis – 342 m, o tonažas – daugiau nei 100 tūkst t. Tai – ilgiausias kada nors pastatytas karo laivas. Pernai jis buvo nurašytas.
