145 salų gaudyklė

Gali būti, kad Didžiosios Britanijos Silio salynas yra viena iš avaringiausių vietų pasaulyje.

Per kelis šimtmečius prie šių salų sudužo apie 900 laivų. Salos visada buvo tarsi šašas Atlanto vandenyne iš Europos per Lamanšo sąsiaurį į Airiją, Škotiją plaukiantiems, netgi Atlanto vandenyną kertantiems laivams.

Atlanto vandenyne išsidėsčiusią piečiausią Didžiosios Britanijos teritoriją sudaro 145 salos ir salelės, kurios šimtmečiais veikė kaip laivų gaudyklės. Iš jų penkios yra apgyvendintos. Teigiama, kad šiame salyne yra pats nuostabiausias klimatas visoje Britanijoje, mat jis įsikūręs visai netoli Golfo srovės.

Šiuolaikinis: 1970 m. nuotraukoje užfiksuotas iš Airijos į Gdynę Lenkijoje plaukęs laivas „Poleire“, kuris ant vienos iš Silio salos užplaukė per tirštą rūką. (Grinvičo karališkojo jūrų muziejaus nuotr.)

Skęstantys laivai – tarsi hobis

Aplink salas yra daugybė seklumų, uolų, kurios tarsi spąstai tyko laivų. Jų šiose platumose labai daug, nes netoli salų eina vieni intensyviausių laivybos kelių iš Šiaurės ir Baltijos uostų, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos ir netgi Prancūzijos.

Audros, štormai, nuolatiniai rūkai daro Silio salas dar pavojingesnes. Taip buvo visais laikais.

Šiose salose gyveno Gibsonų šeima.

Prie salų sudužusių laivų fotografavimas ir tapo ilgamete šeimos tradicija, savotišku hobiu, kai kuriems netgi uždarbiu.

Krovinys: 1891 m. prie Silio salų sudužęs „Glenbervie“ gabeno daug viskio ir pianinų. (Grinvičo karališkojo jūrų muziejaus nuotr.)

Pirmasis skęstančius laivus pradėjo fotografuoti Džonas Gibsonas. Įsigijęs fotoaparatą, jis įsteigė nedidelę fotostudiją. Jūros fotografavimas buvo itin svarbus jo pomėgis.

Pirmoji laivo avarijos nuotrauka padaryta 1869 m. Po to tai darė jo sūnūs Aleksandras ir Herbertas.

Vėliau fotografavimo amatą perėmė Herberto sūnus Džonas. Jis tapo labiausiai žinomu šeimos fotografu, buvo Didžiosios Britanijos Karališkosios meninės fotografijos grupės narys, pelnė medalių ir kitų apdovanojimų.

Pranešdavo apie aukas

Teigiama, kad nuo 1869 iki 1997 m.
Gibsonų šeimos kartos nufotografavo apie du šimtus prie salų sudužusių laivų. Gibsonų šeimos nariai ne tik fotografavo skęstančius laivus, bet ir padėdavo žmonėms. Užfiksuoti gelbėjimo, išgyvenimo, aukų laidojimo momentai.

Didžiausios tragedijos įvyko 1876 m., kai, sudužus vokiečių garlaiviui „Schiller“, žuvo per 300 žmonių ir sudužus Didžiosios Britanijos garlaiviui „Mohegan“ 
1998 m., kai žuvo 106 žmonės.

Istorija: 1955 m. sėkmingai išgelbėta laivo „Punta“ įgula. (Grinvičo karališkojo jūrų muziejaus nuotr.)

Gibsonų šeima buvo tarsi skęstančių laivų istorijos metraštininkė.

Ne tik fotografavo laivus, bet ir teikė duomenis Didžiosios Britanijos valdžios institucijoms apie laivų avarijas, aukų skaičių.

Vienoje iš Silio archipelago Bijou saloje įrengtas muziejus, kuriame yra nemažai eksponatų ir iš Gibsonų šeimos kolekcijos. Išsamiai pristatomos užfiksuotos laivų avarijos, jų gelbėjimo operacijos, netgi iš laivų surinkti daiktai.

Šiuo metu unikali Gibsonų šeimos kolekcija, kurią sudaro daugiau kaip 1 360 stiklo ir kino negatyvų, yra saugoma Grinvičo karališkajame jūrų muziejuje. Šią kolekciją muziejus įsigijo Londone, „Sotheby‘s“ aukcione už 122 500 svarų sterlingų.

Užfiksuota: 1912 m. iš laivo „City of Cardiff“ gelbėjami žmonės. (Grinvičo karališkojo jūrų muziejaus nuotr.)