Ši bepilotė skraidyklė bus naudojama tęsiant bendradarbiavimą su Europos jūrų saugumo administracija (EMSA).

Šįkart Lietuvos pajūryje dronas „Atlas 4“ skraidys tris mėnesius fiksuodamas laivų išmetamųjų dujų koncentracijas, galimus taršos nafta ir jos produktais, šiukšlėmis atvejus iš laivų, vykdys verslinės žvejybos kontrolę, taip pat įvertins laivų navigacijos saugumą.

Bepilotis orlaivis kartografuos Baltijos jūros pakrantės pokyčius, Kuršių marių ir Baltijos jūros vandens kokybę, įvykus ekstremaliai situacijai Baltijos jūroje ar Kuršių mariose atliks stebėseną.

Darbus su dronu aplinkosaugininkai planuoja pradėti 2023-ųjų pavasarį arba vasarą, projektas bus finansuotas EMSA lėšomis.

Pastarąjį kartą panašus dronas naudotas 2020-aisiais. Per trijų mėnesių misiją Jūros aplinkos apsaugos inspekcija gavo daugiau nei 130 emisijų ataskaitų dėl laivų išmetamųjų dujų kokybės.

Reguliariai vykdomų skrydžių metu buvo identifikuota 20 atvejų dėl galimų sieros koncentracijos viršijimo laivų išmetamosiose dujose. Visi atvejai ištirti, tyrimams buvo imami kuro mėginiai, dėl galimų pažeidimų informuotos laivų vėliavos valstybių atsakingos institucijos.

„Turėdami bepiločio orlaivio renkamus duomenis, galėsime įvertinti, ar veikla jūroje vykdoma laikantis nacionalinių reikalavimų ir tarptautinių įsipareigojimų, ar efektyviai vykdoma veiklos kontrolė, nustatyti kontrolės stiprinimo poreikį ir kryptis“, – sako Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos atstovė specialistė Gintarė Šešplaukė.

Kovo pabaigoje prasidėjusi taršos stebėjimo misija truks tris mėnesius.

Jos metu orlaiviai apskaičiuos Klaipėdos jūrų uoste ir pagrindiniais laivybos keliais praplaukiančių laivų teršalų emisijas, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Stebima, kokio sieringumo degalus naudoja laivai.

Sieros kiekis laivų emisijose Baltijos jūroje neturėtų viršyti 0,1 procento.

Misijai naudojamas „Schiebel CAMCOPTER® S 100“ orlaivis. Tai vertikalaus kilimo ir nusileidimo bepilotis orlaivis, kuriame sumontuoti dujų jutikliai ir fotoaparatai gali aprėpti optinius ir infraraudonųjų spindulių spektro diapazonus. Jis padeda aptikti laivų emisijas, prireikus gali stebėti jūrą.

Visa informacija realiuoju laiku perduodama apmokytiems specialistams per Europos jūrų saugumo agentūros nuotolinio pilotavimo orlaivių sistemos duomenų centrą.

Išmetamų teršalų matavimų įrašai automatiškai užkoduojami THETIS-ES dalijimosi informacija sistemoje, ją administruoja Europos jūrų saugumo agentūra. Sistema taip pat naudojama nurodant uosto inspektoriams laivus, kurie turėtų būti patikrinti.

Europos jūrų saugumo agentūra nuotolinio pilotavimo orlaivių sistemos paslaugas siūlo visoms ES valstybėms narėms. Ši sistema gali būti naudojama siekiant užtikrinti ir pakrančių apsaugos funkcijas, įskaitant paiešką ir gelbėjimą, taršos prevenciją ir reagavimą.

Griežtas reikalavimas

Lietuvoje visiškai nauju straipsniu papildomas Aplinkos apsaugos įstatymas. Taip pat numatyta kruopščiau tikrinti ir tuos laivus, kurie yra įdiegę teršalų valymo sistemas, vadinamus skruberius.

Numatoma patikrinti iki 10 proc. į uostą įplaukiančių laivų žurnalus dėl taršos ir tyrimams paimti iki 40 proc. laivų kuro mėginius.

Naujas straipsnis numatys atsakomybę už nustatytų reikalavimų dėl sieros kiekio laivuose. Šis straipsnis jau apims ne tik didelius, bet ir mažesnius nei 1000 kilovatų galios laivus.

Mažesniems laivams, kaip ir dideliems taikoma ta pati sieros junginių išmetimo į aplinką ne daugiau kaip 0,1 proc. masės norma.

Toks reikalavimas taikomas laivams su bet kurios valstybės vėliava, kurie plaukioja Lietuvos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse.

Tokios pat juridinės taršos normos laivams turėtų būti įteisinamos ir kitose ES Baltijos jūros šalyse.

Laivų savininkų baudos

Kai koks nors laivas su didesniu kiekiu išmetamo sudegusio kuro teršalų įplaukia į Lietuvos vandenis su didesne nei 0,1 proc. masės tarša, jo savininkui už pirmą kartą numatyta nuo 900 iki 1000 eurų bauda. Pakartotini atplaukimas su tuo pačiu aplinką teršiančiu laivu jau numato 1200-1400 eurų baudą.

Jei tarša yra didesnė kaip 0,15 proc. masės baudos smarkiai išauga. Pirmą kartą ji siektų nuo 5400 iki 6600 eurų, pakartotinai - nuo 7000 iki 8600 eurų.

Toks skirtingas naudų taikymas laikomas tolerancijos išraiška, nes nežymus sieros kiekio viršijimas gali susidaryti dėl kuro keitimo ar užterštumo ir dėl nežymaus viršyto sieringumo kuro naudojimo ekonominės naudos laivo savininkas nebus gavęs. Kai sieringumas didesnis nei 0,15 proc. laikoma, kad jau daromi sąmoningi su aplinkos teršimu susieti veiksmai.

Numatyta reglamentuoti baudas ir laivams, kurių variklių galios tarp 1000 ir 2000 kilovatų. Čia numatomos mažiausios baudos už 0,1 proc. masės sieros taršos viršijimą nuo 1700 eurų, už 0,15 proc. masės viršijimą - nuo 10400 eurų.

Laivams iki 5000 variklio galios už 0,1 proc. masės taršą numatoma bauda nuo 4100 eurų, už 0,15 proc. masės viršijimą - nuo 24900 eurų.

Atskirai sudėlioti laivai iki 10 tūkst. ir 20 tūkst. bei per 20 tūkst. variklių galios. Jiems numatytos baudos už 0,1 proc. atitinkamai nuo 10400, 15700 ir 30400 eurų. Už 0,15 proc. sieros junginių išmetimo viršijimą numatomos baudos nuo atitinkamai nuo 62800, 93800 ir 140200 eurų.

Vertinta pažeidimo nauda

Taikant baudų dydžius buvo pasinaudota JAV Aplinkos apsaugos agentūros sankcijų sistema.

Ji numato, kad pažeisdamas sieros kiekio normą ir naudodamas jūrinį mazutą vietoje brangesnio jūrinio gazolio laivas nuo kiekvienos tonos sutaupo apie 200 eurų.

Tarkim, iš Prancūzijos Bresto į Klaipėdą, kur atstumas apie 2500 km, 20 mazgų greičiu plaukiantis 9,7 tūkst. kilovatų galios laivas gautų apie 28 tūkst. eurų naudą, o bauda jam būtų 53,7 tūkst. eurų.

Pasiūlyti baudų dydžiai būtų dvigubai ir daugiau didesni nei ekonominė nauda. Manoma, kad tai atgrasytų nuo noro pažeidinėti sieros junginių išmetimo direktyvą.

Tarkim, 30 tūkst. kilovatų „Panamax“ laivo nauda dėl pigesnio jūrinio mazuto tame pat 2500 km atstume būtų 65 tūkst. eurų, o bauda 155,8 tūkst. eurų.

Dar griežtesni sieros junginių išmetimo reikalavimai įsigalios nuo 2020 metų. Jie sieks vos 0,5 proc. Tada vėl turės būti perskaičiuotas naudos ir baudos taikymo santykis

Numato baudas ir kapitonams

Planuojama, kad ši tvarka galėtų įsigalioti nuo 2018 m. liepos 1 dienos. Dėl aplinkos teršimo iš laivų koreguojami baudų dydžiai ir laivų kapitonams.

Pokyčius numato Lietuvos administracinių nusižengimų kodeksas. Už atvirą teršimą jūroje ir uoste laivų kapitonams numatoma nuo 300 iki 6000 eurų bauda, už naudojimą laive jūrinio kuro, kur sieros junginių yra daugiau kaip 0,1 proc. – bauda nuo 300 iki 1100 eurų. Už sieros junginių kiekį, kuris yra daugiau kaip 0,15 proc. laivo kapitonui numatoma nuo 3 iki 6 tūkst. eurų bauda.

Kai kuriais atvejais būtų noras didelių laivų kapitonams skirti ir didesnes nei 6 tūkst. eurų baudas, tačiau to negalima daryti, nes Lietuvos administracinių nusižengimų kodeksas fiziniams asmenims numato didžiausiais 6 tūkst. eurų baudas.

Todėl jūrų laivų kapitonams nėra numatoma didesnė bauda už pakartotiną pažeidimą arba dėlioti baudas pagal laivų dydžius.