„Tai gali būti istorijos apie skendimą santykiuose, darbuose, priklausomybėse. Žiūrovai galės ne tik išsipasakoti, bet ir prisidėti prie mano ateities kūrybos – jeigu jie nutars, kad leidžia man naudoti savo pasakojamą istoriją kitais metais pasirodysiančiame naujame mano spektaklyje“, – projektą „Tvanas Nr. 2“ pristato jo autorius.

– Kaip atradai istorijų pasakojimo žanrą?

– Mano močiutė, kuri šiaip jau buvo toli gražu ne menininkė, gebėjo meistriškai pasakoti neįtikėtinas istorijas. Kadangi ji gyveno kartu su mumis ir užsiėmė mano auklėjimu, nuo pat ankstyvos vaikystės kasdien klausydavau jos magiškų pasakojimų apie karą, evakuaciją, pirmąją meilę ir t. t. Pradėjęs savo dramaturginį ir režisūrinį kelią, nejučia ėmiau remtis būtent tuo, ko išmokau iš jos. Vėliau iš kelių kolegų ir teatrologų išgirdau, kad mano kūrybos būdas yra artimas Bertoldo Brechto teatrui ir storytellingui, istorijų pasakojimui. Ėmiau daugiau tuo domėtis, dalyvavau keliuose seminaruose ir mokymuose užsienyje ir įsitikinau, kad man iš tikrųjų yra artimi teatrinio storytellingo principai, jame slypinti filosofija, estetika. Tuomet likimas man mestelėjo galimybę susipažinti ir kartu padirbėti su garsiu dramaturgu Iwanu Wyrypajewu, kuris dar labiau pagilino mano suvokimą apie istorijų pasakojimą. Galiausiai ėmiau tyrinėti šį reiškinį savo doktorantūros studijose, dar daugiau taikyti kai kuriuose savo spektakliuose, o dabar jau dėstau jį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kartais vedu privačius mokymus.

Pasakotojas: antrus metus iš eilės A. Špilevojus savo talentu dalijosi „Kultūros naktyje“ – „LATGA Autorių namuose“, įspūdingoje keliaaukštį namą primenančioje scenoje, jis septynias valandas pasakojo Kachovkos tvano istoriją. / LATGA nuotr.

– Kovą buvai įvertintas LATGA garbės ženklu „Ad Astra“ ir pinigine premija kaip Metų dramos autorius. Kiek svarbus tau šis apdovanojimas, kuris skiriamas autoriui, kurio kūryba buvo geriausiai įdarbinta?

– Nemeluosiu, šis apdovanojimas man yra labai brangus. Nuo pat savo kūrybinio kelio pradžios siekiau kurti teatrą, kuriame puoselėjamas atviras menininkų dialogas su publika. Man įdomu ieškoti kūrybinių formų ir sceninės kalbos, kuri pasiekia ne tik prisiekusius teatro mylėtojus, bet ir tuos, kas teatre lankosi retai arba nesilanko visai. Publikos dėmesys mano kūrybai ir teatro menininkų pagarba bei noras dirbti kartu – yra pats didžiausias apdovanojimas. O kai visa tai pelno LATGA garbės ženklą, yra dvigubai malonu. Juolab kad nesu naivus ir suvokiu, jog visa tai gali būti labai laikina. Vieną dieną esi populiariausias, o kitą – jau gali likti publikos dėmesio užribyje. Todėl vertinu tai, kad šiandien mano kūryba žmonėms reikalinga.

– LATGA duomenimis, Metų dramos autoriaus titulą tau padėjo „uždirbti“ 2023 m. J. Miltinio teatre rodytos pjesės „Jona“, „Sala, kurios nėra“, „Neišmoktos pamokos“ ir spektaklis „Šv. Speigas“, tavo režisuotos ir adaptuotos. Taip pat pernai Šiaulių dramos teatre buvo rodomi tavo spektakliai „Bagadelnia“ ir „Pakeliui“, Kauno dramos teatre – „Jaudulys“. Kaip manai, kodėl šie spektakliai buvo populiarūs? Kokie jų sėkmės receptai?

– Visi šie spektakliai yra gana skirtingi, todėl vieno bendro recepto tikrai neturiu. Rašydamas stengiuosi kurti scenas, dialogus, personažus, kuriuos aktoriams būtų įdomu vaidinti. O kai režisuoju savo parašytas pjeses, stengiuosi matyti kuriamą scenos veiksmą taip, kaip jį pamatys žiūrovas. Tuomet darau viską, kad pjesė būtų paveiki publikai. Na, ir visada stengiuosi būti nuoširdus, leisti pjesėms prabilti apie tai, kas man iš tikrųjų rūpi. Visos pjesės yra dalis manęs, todėl stengiuosi dalytis savo pasauliu su žiūrovais. Panašu, kad šiuo metu mes susikalbame ir jaučiame vieni kitus. Bet pasikartosiu – labai tikėtina, kad ateis kitokie laikai, kitokia publika, kuriai nei aš, nei mano dramaturgija nebūsime reikalingi.

Autoriui lengva autoriui atsiiminėti apdovanojimus ir mėgautis aplodismentais. Bet būti kuriančiu autoriumi man reiškia eiti į totalią vienatvę, dažnai pamiršti kasdienybę.

– Koks tavo santykis su kritikais? Kaip reaguoji į kritiką?

– Kad ir ką kas sakytų, kritikai yra subjektyvūs asmenys, turintys savo patirtį, skonį, pasaulėjautą. Todėl stengiuosi į jų nuomonę reaguoti kuo ramiau. Kad ir kokia ji būtų. Žinoma, man įdomu, kaip kūrinį mato ir gvildena aukšto lygio teatro kritikai. Kartais jie man padeda suvokti ir pažinti teatrą kitokiu kampu. Tačiau man jau ne kartą teko sutikti paprastus teatro žiūrovus, kurie buvo itin jautrūs kūrybai, įžvalgūs, apsiskaitę, operuojantys plačiu asociacijų kontekstu, turintys mažiau kognityvinių štampų, kuriuos ilgainiui įgyja nemaža dalis teatro kritikų, pavargusių nuo paties teatro.

– Darbo tikrai nestokoji, tave drąsiai galima pavadinti Barbe devyndarbe. Taigi, ką veiki šiuo metu ir ką netrukus pasiūlysi savo kūrybos gerbėjams?

– Neseniai Panevėžio siaurojo geležinkelio depe su Juozo Miltinio dramos teatro aktoriais sukūriau spektaklį „Makbetas“. Pirmą kartą ėmiausi Williamo Shakespeare‘o pjesės režisavimo. Iš tiesų, per pastaruosius metus pastačiau tris ne savo parašytas pjeses, nes jaučiau vidinį poreikį kurį laiką neberašyti, pailsėti, sukaupti naujų dramaturginių minčių ir idėjų. Dabar jau grįžtu prie rašymo. Keliems artimiausiems savo spektakliams dramaturgiją kursiu pats. Pirmąjį jų režisuosiu Valstybiniame Šiaulių dramos teatre. Tam dabar ir ruošiuosi – bendrauju su mane konsultuojančiais filosofu ir psichologu, taip pat su būsimo spektaklio aktoriais, dailininkais ir kt.

LATGA nuotr.

– Koks yra tavo kūrybos procesas? Gal turi kažkokių ritualų?

– Šiokių tokių ritualų, padedančių man rasti rašymo formą, būdą, tinkamą susikaupimo lygį ir kūrybinę vienatvę, žinoma, turiu, bet tai labai asmeniška, tad, deja, negaliu jų atskleisti. Galiu pasakyti tik tiek, kad rašymui man tikrai nereikia keliauti prie jūros ar atsidurti įspūdingų kalnų apsuptyje, tad visi romantiški įsivaizdavimai apie meninį rašymą man visiškai netinka. Kai aplink yra per daug grožio ir įspūdžių, man tai tik trukdo. Todėl kai sėdu rašyti naują pjesę, stengiuosi atsijungti nuo visko, kas mane supa. Sukuriu tam tikrą rašymo rutiną, kas man padeda kur kas labiau nei nauja, įdomi aplinka. Man tereikia rašomojo stalo, daug spalvotų lapelių, tušinukų, užrašų knygos, kompiuterio ir kambario, kuriame manęs nedomintų niekas, išskyrus pačią pjesę. Iš tikrųjų, rašyti galiu triukšmingoje ir netgi judrioje erdvėje (mėgstu tai daryti kavinėse, važiuodamas traukiniu ir pan.). Tuomet visas aplinkos triukšmas ir veiksmas tampa pilku fonu, ir aš sėkmingai nuo to atsijungiu ir neriu į savo pjesę.

– Kas tave įkvepia kurti? Iš kur semiesi idėjų pjesėms?

– Kurti įkvepia pats gyvenimas – mane supantys ir naujai sutinkami žmonės, išgirstos jų gyvenimo istorijos, taip pat mane veikia nauji atrasti autoriai ir jų knygos, muzikos koncertai ir parodos, o kartais – tiesiog buvimas tyloje. Ne viena idėja gimė besiurbiant namus ar žaidžiant su šunimi. Esu smalsus, tad tyčia idėjų ieškoti netenka – jos pačios mane aplanko, nustebina, pakviečia patyrinėti jas nuodugniau, paskatina ieškoti išraiškos priemonių, tinkamų perteikti jas teatro scenoje. Svarbiausia ir sudėtingiausia yra ne rasti idėjų, bet sugebėti jas filtruoti, atsijoti vertingas nuo paviršutiniškų ir daliai jų pasakyti „ne“. Ne visos idėjos yra vertos to, kad skirtum jų realizavimui metus ar dvejus savo gyvenimo.

L. Borotinsko nuotr.

– Lengva ar sunku būti autoriumi?

– Autoriui lengva atsiiminėti apdovanojimus ir mėgautis aplodismentais. Bet būti kuriančiu autoriumi man reiškia eiti į totalią vienatvę, dažnai pamiršti kasdienybę, pristabdyti kitus savo darbus ir įsipareigojimus. Tai yra nepaprastai sunku, bet neišvengiama, jeigu nori susikoncentruoti vien į kuriamos pjesės pasaulį. Tą sunkumą, deja, turiu iškęsti ne tik aš, bet ir žmonės, kurie mane supa. Labiausiai, žinoma, mano šeima.

– Koks tavo santykis su režisieriais ir kitais autoriais, kurie stato spektaklius pagal tavo kūrinius? Kiek tu kišiesi į spektaklio kūrimo procesus?

– Santykis su jais yra labai geras, tačiau režisierių, statančių spektaklius pagal mano pjeses, nėra daug. Lietuvos režisieriai žino, kad pats režisuoju savo dramaturgiją, tad retai kas kreipiasi pjesės. Kelis kartus teko rašyti užsienio teatrams, bet tuomet buvau toli nuo spektaklį kuriančių menininkų, tad, žinoma, visai nesikišau į jų kūrybinius procesus. Tik nuotoliu diskutuodavome, analizuodavome pjesę – tiek jos turinį, tiek formą, aptardavome būsimo darbo kryptį. Man patinka dirbti su kitais režisieriais, gera sužinoti, kad tam tikras teatras nutarė statyti mano parašytą pjesę, todėl tikiuosi, kad ateityje tokių atvejų bus daugiau.

Šis „Kultūros nakties“ maratono dalimi tapęs interaktyvus tarpdisciplininis renginys yra per 6 tūkst. Lietuvos autorių vienijančios Asociacijos LATGA dovana 700-ąjį miesto gimtadienį švenčiančiam Vilniui.

Visiškai naujoje laisvalaikio erdvėje – Vingrių skvere (už MO muziejaus) – iškilsianti sudėtingos konstrukcijos kelių aukštų scena tą vakarą iš tiesų primins namus: čia laikinai įsikurs didžiulis būrys tiek puikiai žinomų, tiek dar tik pradedančių kūrybinį kelią muzikos, kino, teatro, literatūros ir vizualiojo meno autorių, kurie ne tik įvairiomis formomis pristatys anksčiau sukurtus kūrinius, bet ir realiu laiku kurs, improvizuos, bendradarbiaus vieni su kitais, siekdami padovanoti žiūrovams netikėtą įvairiausių vaizdų ir garsų kupiną reginį.

Žiūrovai galės mėgautis menu ne tik stebėdami sceną iš toliau, bet ir užsukti į šių itin meniškų namų vidų ir mėgstamo autoriaus pasirodymą ar kūrybos procesą pamatyti iš arti ir netgi jame dalyvauti!

L. Borotinsko nuotr.

Unikalios ir įtraukiančios premjeros

Muzikos sektoriui atstovausianti elektroninės muzikos grupė „Happyendless“ pristatys savo naujus ir jau žinomus kūrinius, roko grupė „Colours of Bubbles“ – retai atliekamą akustinę programą. Renginyje taip pat pasirodys Rūta Loop, kuri improvizacijos principu kurs kompozicijas su loopstation efektų pedalu, panaudodama lietuvių liaudies dainų ir rytietiškos muzikos motyvus.

Jurga Šeduikytė LATGA Autorių namų scenoje surengs muziką, tekstų rašymą ir vizualiųjų menų sritis jungiantį improvizuotą pasirodymą „Įsikūnijimas“, bendradarbiaudama su dailininku Martynu Gediminu, pianistu Kęstučiu Pavalkiu ir multiinstrumentalistu Sauliumi Petreikiu. Dainininkė kviečia žiūrovus prisijungti prie jos pasirodymo siūlant idėjas tekstui, kuris čia pat scenoje virs muzikos kūriniu.

Specialiai šiam renginiui susibūręs dainininkės, muzikos autorės Miglės Vilčiauskaitės-Migloko ir menininkės Agnės Gintalaitės duetas, naudodamas vaizdus, garsus ir šamaniškus ritualus, kuria dviejų dalių performatyvų audiovizualinį pasirodymą „Buitinis šamanizmas: vidinio vaiko pažadinimas“, į kurį taip pat įtrauks žiūrovus, kviesdamas juos pažadinti savyje vidinį vaiką, o kartu – ir savo kūrybiškumą. 

Menininkas Žygimantas Kudirka taip pat pristatys hibridinį pasirodymą, pasitelkdamas poeziją, vaizdo  projekcijas ir elektroninę muziką. Kol kas tik užsienio scenose rodytame pasirodyme skamba anglų ir dirbtinės kalbos.

L. Borotinsko nuotr.

G. Ivanausko ir A. Špilevojaus iššūkiai

Ilgiausius pasirodymus surengs du teatro scenos atstovai. Dramaturgas, režisierius ir aktorius Aleksandras Špilevojus išsikėlė iššūkį net septynias valandas pasakoti istoriją „Tvanas“. Į kelių aukštų renginio sceną išdrįsiantys užkopti žiūrovai galės ne tik klausytis jo pasakojimo ausinėse, bet ir jį papildyti – taip per septynias valandas istorija pasikeis neatpažįstamai. Režisierius, choreografas ir aktorius Gytis Ivanauskas atliks perpus trumpesnį šokio pasirodymą „Kelionė“. Tiesa, jo detales autorius kol kas laiko paslaptyje.

Be minėtų autorių, teatro scenai atstovaus choreografės Agnijos Šeiko vadovaujamas Šeiko šokio teatras, renginyje rodysiantis savo spektaklio „Pareiškiu Brandir“ (idėja ir choreografija Albano Richardo ir A. Šeiko) ištraukas. Dramaturgė, režisierė ir aktorė Birutė Mar pristatys dokumentinį spektaklį „Mąstanti barako širdis“ pagal ukrainiečių moterų karo liudijimus ir Etty Hillesum dienoraščius ir laiškus iš nacių koncentracijos stovyklos), scenoje jai talkins folkloro dainininkė iš Ukrainos.

Literatūros sričiai atstovaus žinomų poetų pora Marius Burokas ir Jurgita Jasponytė, kurie surengs pasirodymą „Pusvalandis poezijos: eilės iš Lietuvos ir Ukrainos“, kurį palydės S. Petreikio muzikinės improvizacijos. Taip pat bus galima pamatyti poetės Aušros Kaziliūnaitės ir avangardinio džiazo muzikanto, saksofonininko Kornelijaus Pukinskio pasirodymą „Žmonės žydi“. 

Rodys filmus, veiks dailės ir fotografijos studijos

Renginio metu bus galima stebėti, kaip gimsta vizualiojo meno kūriniai – autoriai pieš, tapys, fotografuos. Tarp renginio dalyvių – žinomi menininkai broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai, kurie pristatys jau anksčiau rodytą, tačiau šiek tiek pakeistą performansą „Self-portraits – homonyms“ ir mėgins į jį įtraukti renginio žiūrovus. 10 dailininkų draugijos „Ak tas piešimas“ narių į sceną-namą atsives keletą modelių ir tiesiog scenoje pakaitomis juos pieš. Autorių namuose tą vakarą įsikurs ir žinomo fotografo Tomo Kaunecko fotostudija, kurioje ypač bus laukiami Asociacijos LATGA nariai. Įdomų pasirodymą, kurį pavadino „Nusiėmimas“, žada ir Nacionalinės premijos laureatė Eglė Ridikaitė.

LATGA Autorių namų scenoje įrengtuose ekranuose bus galima pamatyti ne tik pasirodymų, bet ir filmų, vaizdo klipų. Didžiausia LATGA Autorių namų TV programos žvaigždė – režisierius ir operatorius Eitvydas Doškus, kurio filmas „Čia buvo Vilnius“ neseniai pelnė „Sidabrinę gervę“ trumpametražių filmų kategorijoje. Kai šis filmas bus rodomas renginio ekrane, jį gyvai įgarsins patys autoriai – žinomi kompozitoriai Paulius Kilbauskas ir Vygintas Kisevičius.

Ekranuose bus galima pamatyti dar kelis trumpametražius filmus, tokius kaip „Automobilių stovėjimo aikštelė“ (rež. Jorė Janavičiūtė), „Baimė“ (rež. Antanas Skučas ir Julius Zubavičius), „Pieno baras“ (rež. Urtė Oettinger), „Patrikas“ ir „Look“ (abiejų rež. Meinardas Valkevičius) ir muzikinių vaizdo klipų programą.

L. Borotinsko nuotr.

Demonstruos Lietuvos kūrybinį potencialą

„Užduotis tikrai nelengva, tačiau labai įdomi, nes renginys turi ne vieną svarbią misiją. Kartu su LATGA komanda norime ne tik pademonstruoti mūsų šalies autorių kūrybinį potencialą, bet ir supažindinti su dažniausiai už kadro liekančiais kūrėjais ir įtraukti į kūrybos procesą pačius žiūrovus“, – sako itin didelę renginių organizavimo patirtį turintis režisierius Dalius Abaris, kuriam, vaizdžiai kalbant, patikėti LATGA Autorių namų raktai.

Asociacijos LATGA vadovė Laura Baškevičienė, sako, kad šio renginio tikslas – besimėgaujantiems vilniečiams ir miesto svečiams papasakoti, koks svarbus autoriaus vaidmuo visoje kultūros ekosistemoje: „Jie visi nusipelno visuomenės pagarbos ir deramo atlygio, nepaisant, kokią meno formą ar kryptį pasirinko. Mes neskirstome autorių pagal kūrybos rimtumą, populiarumą ar aktualumą, mums jie visi vienodai svarbūs.“

Renginio organizatoriai perspėja, kad LATGA Autorių namuose bus fotografuojama ir filmuojama. Be to, norintiems Autorių namų viduje apsilankyti žiūrovams reikės laikytis tam tikrų saugumo reikalavimų – nesistumdyti, nebėgioti, nesilaikyti už apsauginių turėklų, vaikščioti tik specialiai pažymėtose zonose. Rengėjai prašo nesilankyti Autorių namų konstrukcijos viduje arba nedelsiant iš jos pasišalinti, jei pradės žaibuoti ir jei vėjo gūsiai bus didesni nei 18 m/sek. Autorių namų konstrukcijos viduje vienu metu galės būti iki 60 asmenų. Užeiti į namą primenančią sceną bus leidžiama tik ne jaunesniems nei šešiolikos metų žiūrovams. Organizatoriai labai prašo netrukdyti autoriams per pasirodymus, o moterims pataria neavėti aukštakulnių.

Penktadienį Paryžiuje koncertavę rokeriai skelbia jau surinkę apie 26 tūkst. eurų ir tikisi surinkti dar 30 tūkst. eurų.

Parama – ir brolio batalionui

Dalį turo „Kas, jei ne mes“ metu surinktų pinigų 1996 m. susibūrusios ir 7 sėkmingus albumus išleidusios grupės „Druga Rika“ muzikantai skyrė specializuotam pajėgų batalionui, kuriame tarnauja grupės lyderio Valerijaus Charčyšyno brolis.

Už juos buvo nupirkti du visureigiai, šimtas miegamųjų čiužinių ir kt. armijai reikalingai daiktai. Taip pat grupė nupirko du greituosius automobilius krašto gynėjams iš Dnepro. Dabar pagrindinis grupės tikslas – turo įvairiuose Europos miestuose metu surinkti dar 30 tūkst. eurų, kurie bus išleisti dviem bepiločiams, autobusui ir karinei amunicijai pirkti.

„Suprantu, kad pastaruoju metu Ukrainai buvo skirta labai daug dėmesio. Karas išvargino tiek ukrainiečius, tiek europiečius, kurie padeda armijai ir civiliams, rinkdami pinigus, humanitarinę pagalbą, vaistus.  Žmogus juk negali būti nuolatinėje užuojautos būsenoje. Tai neįmanoma, kitaip kada gyventi savo gyvenimą? Todėl bijome nesurinkti to, ko mums reikia, bijome, kad tuoj pavargs ir mūsų draugai, savanoriai. Bet karas – ne gimtadienis, jis nesibaigs nei vakare, nei rytoj ryte vien todėl, kad to nori pavargę ukrainiečiai.

Ir mes negalime pasakyti savo gynėjams – imkite laisvą dieną ar atostogas. Į orą paleistos raketos negali laukti... Padovanojome jau du automobilius ir amunicijos, iš karto gavome naują užsakymą. Tad nesustojame, tęsiame savo kelionę. Tikiuosi, kad lankydamiesi mūsų koncertuose šiek tiek pamiršite siaubingą realybę ir pasisemsite teigiamų emocijų, kurių dabar visiems taip reikia kovojant su priešu!“ – sako grupės lyderis Valerijus Charčyšynas, kuris dar karo pradžioje neteko savo namo Gostomelyje – jį susprogdino rusų paleistos raketos.

Į grupės sąskaitą gali pervesti visi norintys:

Banko pavadinimas PrivatBank

Banko kodas 305299

Mokėjimo gavėjas LUCHKIN VLADIMIR YURIEVICH

IBAN UA213052990000026203893340711

Gavėjo sąskaita 26203893340711

Kortelės valiuta yra UAH

Gavėjo RNUKPN - 2596502196

PayPal: lukaua@yahoo.com

Dalyvaus diskusijoje apie pagalbą Ukrainai

Jis atkreipia dėmesį, kad baimė nėra vienintelis jausmas, kuris užvaldo savo šaliai visomis išgalėmis padedančius muzikantus ir kitų sričių menininkus.

„Mes seniai svajojome apie koncertus Europoje, norėjome pasidalinti savo muzika su pasauliu. Tačiau tik dabar dėl gerai visiems žinomos priežasties staiga integravomės į Europą. Prieš tai ilgai beldėmės į langus ir duris, įrodinėjome, kad esame europietiška civilizacija pačioje Europos širdyje. Paradoksalu, bet rusai paspartino mūsų integraciją į Europą. Ir dabar visa Europa, išskyrus kai kurias šalis, žavisi išdidžios tautos drąsa.

Tikimės, kad šis procesas yra negrįžtamas. Visose sferose, taip pat ir – kultūros lauke. Neturime kelio atgal, mes tikrai laimėsime. Tikiuosi, kad ir ateityje mes galėsime į turo geografiją įtraukti tokius miestus kaip Paryžius, Vilnius, Talinas, Varšuva ir Briuselis. Taip pat lauksime šių miestų menininkų ir svetingai priimsime lygioje tarp lygių, laisvoje, gražioje ir nenugalimoje Ukrainoje“, – sako V.Charčyšynas, kuris yra ne tik muzikos autorius, bet ir Ukrainos autorių teisių ir gretutinių teisių organizacijos UACRR vadovas bei Tarybos narys.

Dieną prieš koncertą, birželio 16-ąją, „Druga Rika“ grupės lyderis ir dainų autorius V. Charčyšynas kaip Ukrainos autorių atstovas dalyvaus „LATGA Autorių namų“ viešoje diskusijoje „Kaip galime pagelbėti Ukrainos kūrėjams?“. Diskusija vyks birželio 16 d. 12 val. Vilniaus rotušės Pilkojoje salėje, joje taip pat dalyvaus Asociacijos LATGA direktorė, Europos autorių bendrijų konfederacijos GESAC Tarybos narė Laura Baškevičienė, kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, „ELITAZ Grupė“ atstovas, Renginių industrijos asociacijos valdybos narys Gediminas Jaunius ir kt.

Koncertuos su Lietuvos žvaigždėmis

Birželio 17 d. Asociacija LATGA pirmąkart jungiasi prie „Kultūros nakties“ maratono ir vilniečiams bei miesto svečiams dovanoja įspūdingą renginį Rotušės aikštėje „LATGA Autorių namai“, kurio metu žinomi įvairių sričių Lietuvos autoriai scena ir žiūrovų dėmesiu dalinsis su karo alinamos Ukrainos kūrėjais.

LATGA atstovauja beveik šešiems tūkstančiams įvairiausių meno sričių Lietuvos autorių, ši įvairovė atsiskleis ir LATGA Autorių namų scenoje. Didžiulėje scenoje gyvai skambės mėgstamų Lietuvos ir Ukrainos muzikantų dainos. Tą vakarą scenoje pamatysime VU pučiamųjų orkestrą „Oktava“, ukrainiečių seserų dvynių Tomos ir Irynos Butko grupę „BeTwins“, jaunimo mėgstamą atlikėją Free Finga, vilniečių roko kolektyvą „Biplan“, populiarią Ukrainos roko grupę „Druga Rika“. Koncertą užbaigs įspūdingas Vido Bareikio šou, kurio metu jis pristatys naujausią savo albumą „Fortūna“.

Renginio metu iš ekrano sveikinsis ir savo kūrybą pristatys abiejų šalių vizualiųjų menų atstovai, o po koncerto Vilniaus Rotušėje vyks naktiniai poezijos skaitymai, kurių metu skambės aktualios lietuvių ir ukrainiečių autorių eilės. Renginį ves muzikos autorė, Asociacijos LATGA Tarybos pirmininkė Raminta Naujanytė-Bjelle.

„Šiuo renginiu siekiame atskleisti mūsų atstovaujamų autorių kūrybos įvairovę bei platinti žinią, kad autoriai yra pati svarbiausia intelektinio turinio kūrimo grandis. Tuo pačiu norime išreikšti palaikymą Ukrainos autoriams, kurie šiuo metu neturi sąlygų kurti ir skleisti savo kūrybą gimtojoje šalyje, todėl jiems reikalinga mūsų visų pagalba“, – sako asociacijos direktorė L.Baškevičienė.