„Šiuo metu mes esame pasiruošę pavasario sesijoje pristatyti šį įstatymo projektą“, – žurnalistams penktadienį sakė ministrė.

Iki šiol migrantų apgręžimas vykdomas vadovaujantis vidaus reikalų ministrės įsakymu.

A. Bilotaitė šį klausimą penktadienį aptarė su Vilniuje viešinčiu Latvijos vidaus reikalų ministru Mariu Kučinskiu. Ryga šiuo metu taip pat siekia teisės aktuose išspręsti migrantų apgręžimo klausimus.

Lietuvos ministrės teigimu, Europos Sąjungos (ES) rytiniame pasienyje esančioms šalims svarbu turėti ne tik „vienodą sienos apsaugos standartą, bet ir panašų teisinį reglamentavimą“.

Šiuo metu mes esame pasiruošę pavasario sesijoje pristatyti šį įstatymo projektą.

Jai antrino ir Latvijos kolega: „Jei tik kažkuri taps silpnąja grandimi, tai bus signalas, kad per šią sieną gali patekti nelegalūs migrantai.“

Pasak M. Kučinskio, šalys vienu balsu turi kalbėti ir ES lygiu, jog Vakarai suprastų, kad neteisėtų migrantų srautas iš Baltarusijos „yra hibridinė ataka“.

Savo ruožtu A. BIlotaitė sakė, kad VRM taip pat svarsto apie galimybę pratęsti nepaprastąją padėtį.

„Derinamės ir svarstome“, – sakė ministrė.

Šiuo metu nepaprastoji padėtis Lietuvoje galioja iki kovo vidurio.

Ji dėl migrantų antplūdžio pasienyje su įvesta užpernai lapkritį. Ji truko iki pernai sausio vidurio. Rusijai praėjusių metų vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje, nepaprastosios padėties režimas įvestas visoje šalyje.

Vis dėlto vėliau jis paliktas galioti tik Lietuvos pasienio ruožuose prie valstybės sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi bei pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.

Ministrai susitikimo metu taip pat aptarė kitus sienos apsaugos, civilinės saugos klausimus. Tai pirmasis naujojo Latvijos vidaus reikalų ministro vizitas į užsienį.

„Kol kas negavome, – sakė jis. – Bet mes palaikome su kolegomis baltarusiais gerus kontaktus ir kartu dirbame, kad didėtų prekių apyvarta, taip pat naftos ir jos produktų tiekimas abiem kryptimis“.

Pasak T. Linkaito, Latvija galėtų tiekti naftą Baltarusijai naftotiekiu Polockas – Ventspilis. Ministras pridūrė, kad ją būtų galima gabenti ir geležinkeliu, bet nepatikslino detalių.

Antradienį Baltarusijos pirmasis vicepremjeras Dmitrijus Krutojus pranešė, kad jo šalis nusiuntė pasiūlymus dėl naftos pirkimo Ukrainai, Azerbaidžanui, Kazachstanui, Lenkijai ir Baltijos šalims.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka gruodžio 31 d. įpareigojo naftos ir chemijos komplekso vadovybę artimiausiu metu užtikrinti naftos tiekimą šaliai iš alternatyvių šaltinių. Kaip sakoma naujienų agentūros „BelTA“ pranešime, pirmiausia omenyje turimas naftos tiekimas geležinkeliais iš Baltijos uostų.

Taip ministras sureagavo į Rusijos ambasados Latvijoje teiginius, neva kitose Europos šalyse protestai malšinami taip pat, kaip Rusijoje, o kartais dar griežčiau, o pačioje Latvijoje esą kyla daug problemų dėl žmonių teisių apsaugos, skelbia Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.

„Įdomūs dalykai vyksta Latvijoje, „tiltų griovėjai“ operatyviai persikvalifikavo į teisėsaugos pareigūnus ir dabar aiškina, kad balta yra juoda, o teisėtas policijos pareigūnų atsakas į nesankcionuotus protestus Maskvoje – perteklinis smurtas prieš niekuo nekaltus žmones.

Nusiimkite raiščius, pasižiūrėkite į analogiškus veiksmus kitose Europos valstybėse. Po to galbūt suprasite, kad ir Latvijoje ne viskas tvarkoje, pavyzdžiui, su žmogaus teisėmis. Problemas reikia spręsti, o ne kaupti ištisus dešimtmečius“, – kaltinimais svaidėsi Rusijos ambasada Latvijoje.

Į tokius pareiškimus E. Rinkevičius sureagavo ypač griežtai.

„Latvijoje netrukdoma rengti demokratinius rinkimus ir taikias demonstracijas, nebandoma atimti vaikų iš jų tėvų dėl dalyvavimo protestuoti, rusai nėra mušami, žmogaus teisių aktyvistai nėra žudomi, diplomatiniu chamiškumu mes nepasižymime, kitaip nei Rusija“, – pareiškė E. Rinkevičius.

Diplomatinis konfliktas tarp E. Rinkevičiaus ir Rusijos ambasados Latvijoje kilo po to, kai ministras sukritikavo perteklinį Rusijos teisėsaugos smurtą malšinant rugpjūčio 3-iosios protestus Maskvoje.

„Eilinė diena žiauraus taikių demonstracijų numalšinimo. Rusijos Federacija turi laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos srityje, o neteisėtas smurtas prieš nekaltus žmones turi liautis“, – protestų Maskvoje malšinimą kritikavo E. Rinkevičius.

Šeštadienį protestuotojai Rusijos sostinėje dalyvavo demonstracijoje dėl nesąžiningo elgesio su opozicijos atstovais prieš rugsėjį įvyksiančius Maskvos savivaldos rinkimus. Protestuotojai susirinko į „pasivaikščiojimus“ vadinamuoju Bulvarų žiedu Maskvos centre, mitingo metu policija sulaikė šimtus žmonių.

„Socialdemokratų partijos valdyba siūlo valdančiosios koalicijos partneriams – Darbo partijai – įvertinti savo deleguotos Žemės ūkio ministrės V. Baltraitienės atsakomybę dėl savo kaip ministrės ir pavaldžių tarnybų veiklos. LSDP nuosekliai ir reikliai vertina savo deleguojamų ministrų reputaciją bei elgesį, to tikisi ir iš politinių partnerių“, – rašoma LSDP paskelbtame pareiškime.

„Kol kas nematau jokio preteksto ar priežasčių keisti mūsų nuomonę dėl V. Baltraitienės. Manau, kad prieš rinkimus pradedant nuo aukščiausių politikų, baigiant visais kitais, vyksta toks politinis pasiboksavimas. Mes į tuos dalykus nekreipiame dėmesio, dirbame į priekį, vykdome, ką žadėjome, ir dirbsime toliau, nesileisdami į tuos smėlio dėžės pasidrabstymus“, – antradienį BNS sakė „darbiečių“ vadovas.

„Aš rekomenduoju socialdemokratams nebandyti aiškinti, kaip reikia elgtis Darbo partijai. Mes juos gerbiame ir mylime kaip partnerius, bet jeigu jie nori dalyvauti mūsų partijos veikloje, mes mielai juos priimsime, tegu jie stoja į Darbo partiją“, – BNS sakė V. Mazuronis.

„Aš nekreipiu dėmesio, ką jie nori, tegu daro, bet aš rekomenduočiau rūpintis savo partijos problemomis. Jie, kaip ir visos kitos partijos, jų turi pakankamai“, – pridūrė jis.

V. Mazurons pakartojo, kad jį tenkina pirmadienį V. Baltraitienės bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus atsakymai į žurnalistų klausimus.

„Tas pradinis komunikavimas buvo ganėtinai supainiotas ir nevykęs. Tą reikia pripažinti, ir aš kaip pirmininkas paprašiau, kad būtų padaryta spaudos konferencija, kurioje ministrė atsakytų į visus klausimus. Kiek mačiau, visi kas norėjo, paklausė. Ministrė su J. Miliumi atsakymus į juos davė. Atsakymai mane tenkina. Mes tą temą uždarome ir dirbame toliau“, – sakė V. Mazuronis.

Socialdemokratų vadovas premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį po V. Baltraitienės spaudos konferencijos sakė lauksiantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įvertinimo, ar ministrė, dalyvaudama vakarienėje su medžiokle kartu su Latvijos ministru ir verslininkais, nesupainiojo interesų.

„Kalbant apie žemės ūkio ministrę, raginu kuo greičiau Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją priimti sprendimą ir tuomet galutinai galėčiau jį vertinti“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras.

Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė pirmadienį viešai atsiprašė Latvijos kolegos Janio Dūklavo dėl situacijos, susijusios su vakariene ir medžiokle Lietuvoje, taip pat tvirtino nematanti priežasčių atsistatydinimui. Dėl kilusio skandalo ministrė apkaltino „paranojiškas baimes“ Lietuvoje.

„Pirmiausiai noriu atsiprašyti Latvijos žemės ūkio ministro J. Dūklavo, kad dėl Lietuvoje kilusių paranojiškų baimių, pokemonų ieškojimo, įvairių interpretacijų kyla nemalonumai ir mano kolegai Janiui“, – spaudos konferencijoje sakė V. Baltraitienė.

Pasak ministrės, svečių garbei rengiamos vakarienės yra įprasta praktika Europoje, taip pat ji sakė ir toliau bendrausianti su verslininkais, „kurie kuria darbo vietas, pridėtinę vertę ir šalies pajamas iš eksporto“.

Skandalas kilo dėl liepos pabaigoje Panevėžio rajone vykusios vakarienės-medžioklės, kurioje dalyvavo ir tąkart Lietuvoje viešėjęs Latvijos žemės ūkio ministras J. Dūklavas su delegacija. Šioje vakarienėje taip pat dalyvavo Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius, mėsos perdirbimo įmonės „Biovela Group“ vadovas Virginijus Kantauskas, „Dojus agro“ vadovas Petras Dailidė.

Ministrės V. Baltraitienės ir Latvijos ministro J. Dūklavo pasakojimai apie šią vakarienę buvo prieštaringi. Lietuvos ministrė aiškina, kad verslininkus į renginį pakvietė Latvijos ministras, o pastarasis tai neigė.

„Nesvarbu, ar tai rinkimai, ar kitos problemos, taip elgtis negalima. Niekas pas ją nesilankys, jeigu ji taip daro. Po tokios betvarkės aš pasakyčiau: „Brangi drauge, atvyk į Latviją, čia nėra tokios betvarkės“, – penktadienį Latvijos TV3 Žinioms sakė Latvijos ministras J. Dūklavas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ruožtu pareiškė, kad žemės ūkio ministrės „darbietės“ V. Baltraitienės vakarienės su medžiokle istorija nepateisinama, o ministrės interpretacijos kelia diplomatines įtampas su kaimynine Latvija.

Latvijoje naujoji Mario Kučinskio vyriausybė neplanuoja revoliucinių permainų, bet jam svarbu dirbti vieninga komanda, siekiant įgyvendinti reikalingas reformas ir atlikti neatidėliotinas užduotis, pareiškė naujasis ministras pirmininkas M.Kučinskis, Žaliųjų ir valstiečių sąjungos atstovas.

Pasak jo, valstybei nereikalingi sukrėtimai, bet nereikia leisti ir stagnacijos. Jau daug metų kalbama apie reformas ekonomikoje, gerovės ir sveikatos apsaugos srityse, bet spendimų nepriimama, nes vykdomajai valdžiai trūksta politinės valios.

„Nepriimdami sprendimų mes mažiname savo tarptautinį konkurencingumą, skatiname emigraciją ir gyventojų nykimą ištisuose regionuose, – sakė M.Kučinskis prieš patvirtinant vyriausybę. – Mes tik stebime ir savo pasyvumu skatiname mūsų valstybės pagrindų irimą“.

Naujasis premjeras pabrėžė, kad vyriausybė turi būti komanda, dirbanti visos visuomenės labui, o ne „interesų grupėms“, ir priminė apie penkis vyriausybės deklaracijos prioritetus: stiprinti ekonomiką, valstybės saugumą ir tautinį savitumą, reformuoti švietimo, mokslo ir medicinos sritis, taip pat gerinti demografinę padėtį.

M.Kučinskis pažymėjo, kad vyriausybės deklaracijoje koncentruojamasi ne į atskiras šakas ar ministerijas, o į tikslus, kurie nebus vienos kurios nors ministerijos monopolija; ir toks bus naujas koalicijos modelis.

„Kovodami tarpusavyje mes netenkame politinės galios ir dauginame rinkėjų nihilizmą“,– sakė jis.

M.Kučinskis padėkojo prezidentui už pasitikėjimą ir palinkėjo jam sveikatos bei sėkmės.

Latvijos parlamentas vėliau ketvirtadienį neeiliniame posėdyje patvirtino naująją M.Kučinskio vyriausybę.

Per balsavimą paramą M.Kučinskio ministrų kabinetui išreiškė 60 įstatymų leidėjų iš trijų valdančiosios koalicijos partijų, o 32 opozicijai priklausantys Seimo nariai pasisakė prieš.

Baltijos šalių gyventojai pradeda geriau suvokti Rusijos informacines atakas, kuriomis siekiama sutrukdyti visuomenės integraciją, sako Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas.

Interviu BNS ministras teigė sutinkantis su Lietuvos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko pozicija, kad per rusišką televizijos kanalą parodytas šmeižtas apie Sausio 13-ąją yra "informacinio karo dalis", bet pabrėžė, jog Baltijos šalys turi reaguoti kaip liberalios demokratijos.

"Esu linkęs sutikti su Juozu (Oleku - BNS). Bet kartu turime atsiminti, kad, skirtingai nei kai kurie jų kaimynai, Lietuva ir Latvija yra liberalios demokratinės visuomenės, ir turime rasti tinkamą atsvarą tokioms minkštosios galios apraiškoms Baltijos šalyse", - sakė A.Pabrikas.

"Džiaugiuosi, kad mes vis daugiau žinome ir geriau šviečiame visuomenę apie informacinius karus, informacines atakas ir minkštosios galios įtaką. Latvijos, Lietuvos ir Estijos visuomenių požiūrius pamažu keičiasi", - pridūrė Latvijos ministras.

Lietuvoje ir Latvijoje atsakingos institucijos šiuo metu vykdo tyrimą dėl šmeižikiškos laidos, spalio mėnesį parodytos per Pirmąjį Baltijos kanalą. Lietuvoje trims mėnesiams uždrausta per kanalą rodyti Rusijoje pagamintas laidas.

A.Pabriko teigimu, Baltijos šalyse kartais pastebimi bandymai stiprinti nostalgiją sovietinės okupacijos laikams ir silpninti visuomenės integraciją.

"Tokio pobūdžio laidomis bandoma paveikti žmonių politinį požiūrį ir neleisti mūsų visuomenių integracijos nacionalinių ir liberalių demokratinių Europos vertybių pagrindu", - sakė jis.

Rusijoje sukurtoje laidoje apie Sausio 13-ąją kaltė dėl sovietų agresijos buvo verčiama Lietuvos pareigūnams.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.