Posūkis Aukščiausiajame Teisme
Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo tapo aišku, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pralaimėjo bylą latvių statybos bendrovei BMGS.
Šiemet spalio 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė neskundžiamą sprendimą, pagal kurį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įpareigota už papildomus darbus rekonstruojant 139 krantinę sumokėti per 257 tūkst. eurų. Taip pat nuo šios sumos priskaičiuotos ir 6 proc. palūkanos.
Uosto direkcija privalės atlyginti latviams ir teismo išlaidas.
Paguoda uostą valdančiai valstybės įmonei tik tokia, kad teismas nusprendė jai iš likviduojamos bendrovės „Hidrostatyba“ priteisti per 213 tūkst. eurų ir dar per 57 tūkst. palūkanų.
Neaišku, ar ką nors uostas iš jos atgaus, nes Gargžduose buvusi viena stipriausių regiono statybos bendrovių yra likvidavimo procese, kuris vyksta nuo 2021 m. balandžio 21 d.
Taškas byloje buvo padėtas daugiau nei po penkerius metus trukusių bylinėjimosi procesų teismuose.
Lietuvos teismų klaida dėl sukurtos vertės tarsi pakimba ant Uosto direkcijos.
Iškelti akmenys
2017 m. „Hidrostatyba“ atrodė patikima lietuviška statybos bendrovė, kuri, iš uosto statybų pasitraukus „Klaipėdos hidrotechnikai“, vis labiau įsitvirtino ir uoste. Ji rangos konkursus laimėdavo ir viena, dažnai, ypač didesnius, ir su partneriais iš Latvijos.
2017 m. kovą po konkurso, kuriame „Hidrostatyba“ dalyvavo kartu su partnere BMGS, buvo sudaryta sutartis dėl 139 ir 140 krantinių Malkų įlankoje rekonstrukcijos.
Jau 2018 m. liepą „Hidrostatyba“ kaip pagrindinis jungtinės veiklos partneris kreipėsi į teismą ir prašė iš Uosto direkcijos priteisti per 307 tūkst. eurų už papildomus darbus su 6 proc. palūkanomis.
Papildomi pinigai neva turintys būti sumokėti už tai, kad statant krantines ir kalant įlaidus buvo rasti du dideli akmenys 11,8 ir 12,5 m gylyje. Jie konkurso dokumentuose nebuvę pažymėti, todėl Uosto direkcija už juos turinti sumokėti atskirai. Nors kliūtys buvo pašalintos, Uosto direkcija prašymą sumokėti atmetė.
Tarp Uosto direkcijos ir „Hidrostatybos“ su partnere BMGS prasidėjo ginčas ir dėl pačios sutarties. Uosto direkcija priešieškiniu pareiškimu pareikalavo, kad statybos bendrovės jai sumokėtų per 1 mln. 833 tūkst. eurų su delspinigiais ir palūkanomis už darbų vėlavimą krantinėse 139 ir 140.
Papildomo sudėtingumo į procesą įliejo ir tai, kad prasidėjo pagrindinio partnerio – bendrovės „Hidrostatyba“ nykimo procesas. 2019 m. pabaigoje jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri 2020 m. rugpjūtį perėjo į bankroto procesą.
Vykstant šiems procesams, ji nebegalėjo būti pagrindiniu 139 ir 140 krantinių rekonstrukcijos projekto partneriu, šią iniciatyvą perėmė Latvijos BMGS.
Sprendimai verslo naudai
Latvijos kompanija Lietuvos teismuose stojo ginti tiek savo, tiek bankrutuojančios „Hidrostatybos“ interesus kovoje prieš Uosto direkciją.
Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 22 d. priteisė, kad Uosto direkcija bankrutuojančiai „Hidrostatybai“ už akmenų pašalinimą turi sumokėti per 257 tūkst. eurų su 6 proc. dydžio palūkanomis. Suma nuo 307 tūkst. iki 257 tūkst. eurų sumažėjo po papildomų skaičiavimų.
Buvo atmestas Uosto direkcijos priešpriešinis reikalavimas dėl 1 mln. 833 tūkst. eurų su delspinigiais ir palūkanomis už darbų vėlavimą. Laikytasi nuostatos, kurią pateikė teismo ekspertai, kad nėra statybos bendrovių kaltės dėl praleistų terminų.
Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo Uosto direkcija sumokėjo bankrutuojančiai „Hidrostatybai“ priteistą pinigų sumą.
Išryškino teismų klaidą
Teismo procesas tuo nesibaigė. Latvijos kompanija BMGS kasaciniu skundu po kurio laiko pareikalavo, kad pinigai už akmenų iškėlimą būtų sumokėti jai. Mat ji nuo 2019 m. sutartyje dėl 139 ir 140 krantinių statybos dėl „Hidrostatybos“ bankroto proceso perėmė atsakingojo partnerio pareigą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendime buvo pasisakęs, kad pinigai būtų pervesti „Hidrostatybai“, nes akmenys buvo pašalinti 2019 m. vasarį, kai ji dar buvo atsakinguoju partneriu.
BMGS ėmėsi įrodinėti, kad papildomus darbus atliko ne „Hidrostatyba“, o ji, tačiau pinigai pervesti ne jai, o „Hidrostatybai“.
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo iškelta prielaida, kad tiek Klaipėdos apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas suklydo vertindami, kam turi būti sumokėti pinigai už atliktus papildomus darbus. Pinigai turi būti sumokėti tam, kas sukūrė vertę. BMGS įrodė, kad darbus atliko ji, todėl, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, jai ir turėję būti sumokėti pinigai.
Pagal teismų sprendimus sumokėjusi pinigus bankrutuojančiai „Hidrostatybai“, Uosto direkcija atsidūrė keistoje situacijoje, kai ji dar kartą turi sumokėti ir BMGS, taip pat išsireikalauti jau sumokėtus pinigus iš bankrutavusios ir jau likviduojamos „Hidrostatybos“.
Kyla esminis klausimas, ar beliko ką nors išsireikalauti iš likviduojamos bendrovės, jei ji liko skolinga per 283 tūkst. eurų netgi pirmos eilės kreditorei – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“)?
